Tarp rizikos vertinimo veiksnių – klimato kaita
Europos Komisija (EK) parengė aiškius kriterijus, kuriais remiantis juridiniai asmenys privalo teikti tvarumo ataskaitas. Pavyzdžiui, jei darbuotojų skaičius siekia 250 ir daugiau, turtas viršija 20 mln. eurų, o metinė apyvarta – 40 mln. eurų – tiek įmonės, tiek bankai atitinkantys bent du iš šių kriterijų – turi teikti tvarumo ataskaitas.
KPMG valdymo konsultacijų skyriaus vadovas Dainius Pupkevičius atkreipia dėmesį, kad bankai turi laikytis dar vienos direktyvos – tvarių finansų reglamentavimo.
„Ši direktyva, galiojanti nuo 2021 m., reikalauja, kad bankai vertintų savo investicijas, ypač paskolas ir ilgalaikį turtą, atsižvelgiant į klimato kaitos riziką. Klimato kaita yra naujas veiksnys, kuris gali turėti daug įtakos verslo aplinkai. Kas reiškia, kad bankai skirdami paskolą nekilnojamo turto vystytojui nuo šiol turi atsižvelgti į pastato lokaciją, įvertinti gamtos reiškinių galimas grėsmes bei pastato tvarumą“, – teigia ESG ekspertas.
Jis taip pat pateikia konkretų pavyzdį – jei viešbutis yra pastatytas vietoje, kurioje dažnai kyla potvyniai, tokį turtą yra rizika prarasti. Taip pat jei viešbutis yra pastatytas netvariai – t.y. jis teršia aplinką arba jį statant buvo išnaikinta kokia nors bioįvairovė, kyla rizika reputacijai ar projekto pelningumui bei sėkmei.
„Bankai privalo atidžiai vertinti klimato kaitos riziką ir įtraukti tai į savo investicijų vertinimo apimtį. Jei anksčiau buvo vertinamas akcininkų mokumas, projekto atsiperkamumas, tai dabar vertinimo skalėje atsirado dar vienas vertinimo veiksnys – klimato kaita. Tai reiškia, kad bankai privalo vertinti daugiau rizikos veiksnių nei anksčiau, kad užtikrintų tvarų finansų sektorių ir prisidėtų prie ilgalaikio verslo sėkmės“, – pažymi D. Pupkevičius.
Didesnė rizika – didesnės palūkanų normos
Pasak ESG eksperto, įmonės, kurios kreipsis į banką dėl paskolos, privalės rengti tvarumo ataskaitas net jei tokia prievolė joms nėra taikoma. Tai reiškia, kad įmonės turės įrodyti, kaip jų veikla atitinka ESG ir skaidraus valdymo kriterijus.
„Jei lietuviškos įmonės kreipsis į banką dėl paskolos, joms reikės, net jei ES direktyva nereikalauja, atskleisti savo tvarumo rodiklius, kadangi bankas jų kredito patikimumą vertins atsižvelgdamas į klimato kaitos rizikos veiksnius. Tad jei įmonė neturės nepriklausomai audituotos finansinės ir tvarumo ataskaitos, bankas paskolos neišduos arba ta paskola bus išduodama su brangesnėmis palūkanomis“, – teigia D. Pupkevičius pažymėdamas, kad bankas neturinčias tokių ataskaitų įmones kategorizuoja prie didesnės rizikos įmonių.
Pernai KPMG atliktos 111 bankų, veikiančių daugiau nei 20 pasaulio šalių, apklausos duomenimis, jau net 63 proc. apklausos dalyvių yra integravę ESG veiksnius į paskolų išdavimo procesą vertinant paskolos gavėjo patikimumą, tačiau tik 15 proc. nustatant kreditavimo sąlygas (palūkanas) atsižvelgia į veiksnių analizės rezultatus. Tačiau jau nuo 2025 m. tai planuoja daryti 70 proc. apklaustųjų.
Bankai turės išsikelti tvarumo tikslus
Bankai, kaip ir verslo įmonės, privalo išsikelti tvarumo tikslus. Tačiau pirmiausia jie turi atskleisti savo rizikas ir atsakomybes – t.y. ar jų investicijų portfelis yra galimai rizikingas bei kaip tiesiogiai prisideda prie poveikio aplinkai mažinimo.
„Bankai turi ne tik sumažinti savo poveikį aplinkai, bet ir aktyviai prisidėti prie ilgalaikio tvarumo. Tam reikia aiškiai apibrėžti tikslus trijose svarbiose ESG (aplinkos, socialinės atsakomybės ir valdymo) srityse. Tai reiškia, kad bankai turi nustatyti konkrečius rodiklius ir metodus, kaip matuoti savo veiklą. Tik taip jie galės įgyvendinti keliamus tvarumo tikslus“, – sako KPMG ekspertas.
Jis pažymi, kad bankai jau turi reguliariai teikti ataskaitas apie savo tvarumo veiklą. Tai yra būdas informuoti investuotojus, darbuotojus, klientus ir reguliatorius apie savo pažangą. Ataskaitose turi būti aiškiai nurodyta, kaip bankai siekia savo tikslų ir kokių veiksmų ėmėsi, kad juos įgyvendintų.
„Žalieji“ teiginiai gali grėsti baudomis
Nuo 2026 m. įsigaliosianti „Žaliojo smegenų plovimo“ direktyva sieks pažaboti organizacijų, taip pat ir bankų, rinkodaroje eskaluojamas žinutes neva jų produktas ar paslauga yra tvarūs, žali ar ekologiški, kas kartais nebūtinai atitinka realybę.
KPMG apklausa parodė, kad tik 40 proc. finansų organizacijų visame pasaulyje turi privalomas priemones, kurios užtikrina, kad jų klientai nebūtų apgaudinėjami „žaliąja“ reklama. Ji taip pat parodė, kad daugiau nei 80 proc. bankų neturi aiškaus supratimo, ką reiškia „žalioji“ reklama ir kaip ją nustatyti bei kontroliuoti.
Anot D. Pupkevičiaus, po kelių metų įsigaliosianti „Žaliojo smegenų plovimo“ direktyva kontroliuos, ką įmonės, taip pat ir bankai, komunikuoja viešojoje erdvėje ir esant pagrindui kvestionuos ar jų „žalieji“ teiginiai atitinka realybę.
„Jei „žalieji“ teiginiai neatitiks realybės, tai bus prilyginama nesąžiningai konkurencijai ir įmonėms, įskaitant bankus, grės gauti iki 4 proc. nuo metinės apyvartos baudą. Vadinasi, šios institucijos turės įrodyti, kad jų tvarumo teiginiai yra teisingi, o paprasčiausias būdas tai padaryti – turėti nepriklausomo auditoriaus patvirtintą tvarumo ataskaitą pagal naujuosius ES standartus“, – teigia D. Pupkevičius.
Jis pateikia „žaliųjų“ obligacijų pavyzdį. Bankai paleisdami tokias obligacijas tarsi suponuoja, kad investicija į tokias obligacijas leidžia prisidėti prie „gėrio“, nors iš tiesų tai nebūtinai yra tiesa: „Prieš į ką nors investuojant svarbu pasidomėti, ar tai ne taršą skatinantis projektas, nes jei tokia rizika yra – investuotojas gali likti apgautas ir net gali tekti sumokėti baudą“.
Pasak KPMG valdymo konsultacijų skyriaus vadovo, kad finansų institucijos išvengtų „žaliojo smegenų plovimo“ rizikos ir sumažintų tenkančią tvarumo reguliavimo naštą, turėtų apsvarstyti galimybę samdyti konsultantus, kurie užtikrintų įmonių tvarumo ataskaitų atitiktį standartams. Toks bendradarbiavimas su verslo konsultantais iš išorės leistų sumažinti kaštus ir investicijų riziką.