Kalbėti apie pasaulį be grynųjų dar anksti: lietuviai be jų negali – ekspertai paaiškino, kodėl

Nors skaitmeniniai atsiskaitymai vadinami ateitimi, didžioji dalis atsiskaitymų Lietuvoje vis dar vykdomi grynaisiais pinigais. Užuot saujos banknotų ir monetų nešiodamiesi banko kortelę ar išmanųjį telefoną, kraštiečiai labiau vertina grynuosius dėl anonimiškumo, o ekspertai tai sieja su dalyvavimu šešėlinėje veikloje. Tačiau yra ir kita dalis gyventojų, kurie eidami iš namų piniginę palieka ir nešasi tik banko kortelę arba telefoną. Ar išties šiandien galime drąsiai išeiti iš namų be grynųjų pinigų, o galbūt ateityje jie net nebus reikalingi?

Vis dar yra situacijų, kur be grynųjų – nė iš vietos

Grynieji pinigai naudojami vis rečiau, o dalis gyventojų net ne visuomet su savimi jų turi. Ar pakanka šiandien atsiskaitymams drąsiai nešiotis vien tik telefoną ar banko kortelę, ar vis tik tebėra situacijų, kuriose be grynųjų nė iš vietos?

Atsakydama į šį klausimą, Lietuvos banko Politikos, emisijos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Brigita Ramanauskaitė pastebi, kad mokėjimai banko kortele ar kitomis el. priemonėmis šiuo metu išties tampa vis populiaresne atsiskaitymų alternatyva ir neatsiejama mūsų kasdienio gyvenimo dalimi, o daugelyje prekybos ir paslaugų teikimo vietų galima atsiskaityti el. mokėjimo priemonėmis be papildomų apribojimų.

Tačiau, nors elektroninių atsiskaitymo priemonių populiarumas didėja, Europos centrinio banko (ECB) organizuoto vartotojų mokėjimo įpročių tyrimo rezultatai rodo, kad gyventojai vis dar dažniausiai atsiskaito grynaisiais pinigais.

„2022 metais Lietuvoje 62 proc. atsiskaitymų prekybos vietose buvo grynaisiais pinigais. Tai lemia nemažai priežasčių – vartotojų įpročiai, jų finansinis ir skaitmeninis raštingumas bei grynųjų pinigų savybės, tokios kaip privatumas ir galimybė geriau sekti savo išlaidas. Pastebima, kad dalis žmonių, kai turi grynųjų, taip pat jaučiasi geriau psichologiškai, jiems lengviau kontroliuoti savo išlaidas“, – sako B. Ramanauskaitė.

ECB tyrimo rezultatai taip pat rodo, kad grynieji pinigai išlieka populiarūs kaip papildomų santaupų kaupimo priemonė. 2022 metais beveik pusė (46 proc.) Lietuvos respondentų nurodė kaupiantys papildomas santaupas grynaisiais pinigais, kai tuo tarpu 2019 metais taip teigiančių buvo kiek daugiau nei trečdalis (37 proc.).

„Svarbu paminėti, kad visiems gyventojams pravartu turėti su savimi šiek tiek grynųjų nenumatytiems atvejams. Jeigu nebūtų galimybės atsiskaityti negrynaisiais tam tikrose prekybos vietose, neveiktų bankomatas, dingtų elektra ar atsirastų trikdžių atsiskaitant el. priemonėmis“, – atvejus, kuomet gali prireikti grynųjų pinigų, vardija B. Ramanauskaitė.

Artimiausia ateitis be grynųjų neįsivaizduojama: skaitmeninis euras jų nepakeis

Nors kartais tenka išgirsti diskusijų apie tai, kaip ateitis galėtų atrodyti be grynųjų pinigų, šiandieniniame kontekste grynieji pinigai vis dar yra reikšmingi. Kaip pastebi B. Ramanauskaitė, ypač grynieji pingiai reikšmingi finansinę ir skaitmeninę atskirtį patiriantiems asmenims – jie užtikrina gyventojų finansinę įtrauktį, galimybę įsigyti prekes ir paslaugas, nes yra vienintelė viešųjų pinigų forma, prie kurios visi gali turėti tiesioginę prieigą.

Remiantis 2021 m. Lietuvos banko užsakymu atliktos apklausos duomenimis, grynieji pinigai dažniausiai naudojami kasdieniams atsiskaitymams (taip nurodė 48 proc. respondentų) arba atsiskaitant už paslaugas (pvz. grožio, sveikatos priežiūros, medicinos paslaugas, autoserviso paslaugas ir t. t.). Dalis gyventojų grynųjų visuomet turi su savimi nenumatytiems atvejams, pavyzdžiui, jei sutriktų IT sistemos ir nebūtų galimybės atsiskaityti kortele.

Vis dėlto, naudojant grynuosius pinigus taip pat aktuali saugumo rizika – tiek dėl jų tikrumo, tiek dėl vagysčių ir sukčiavimų galimybės, su kuriomis susiduria ir verslas, ir gyventojai.

„Visgi, šiuo metu visoje euro zonoje padirbtų pinigų aptinkama mažiausiai per pastaruosius kelis dešimtmečius. Be to, Eurosistema tobulina euro banknotų ir monetų apsaugos priemones, kad juos būtų sunku padirbti bei būtų paprasta patikrinti jų autentiškumą. Atsiskaitymai grynaisiais pinigais susiję ir su žmogiškųjų klaidų rizikomis: kasos darbuotojams dirbant su grynaisiais pinigais reikalingas papildomas dėmesys, siekiant išvengti klaidų“, – rizikas įvertina B. Ramanauskaitė.

Dar viena rizika, susijusi su grynaisiais pinigais – vagystės, kurių metu atsekti pinigus dažnai tampa keblu ar net neįmanoma. Tai pastebi ir gyventojų turto draudimo apsaugą nuo vagysčių namuose ar už jų ribų, tame tarpe ir grynųjų pinigų, teikiančios draudimo bendrovės.

Tačiau grynųjų pinigų vagystės – ne tokios ir dažnos. BTA Turto ir specialiųjų rizikų žalų reguliavimo skyriaus vadovas Mindaugas Ratkevičius pastebi, kad tokias žalas, kuomet iš gyventojų pavagiami grynieji pinigai, tenka fiksuoti retai.

„Grynųjų pinigų vagystes fiksuojame retai, todėl sunku įvertinti, kaip keičiasi tokių vagysčių mastas. Pagrindinis patarimas – savo pinigus patikėti bankui ir nelaikyti grynųjų pinigų namuose“, – sako M. Ratkevičius.

Vis dėlto, žvelgiant iš šiandienos perspektyvos, B. Ramanauskaitė įsitikinusi, kad artimiausioje ateityje pasaulis be grynųjų pinigų vis dar neįsivaizduojamas. Pirmiausia dėl to, nes grynieji vis dar yra dažniausiai naudojamas atsiskaitymo būdas. Be to, dalis gyventojų dėl įvairių priežasčių neturi prieigos prie elektroninių ar skaitmeninių mokėjimų.

„Siekiant, kad visa visuomenė turėtų galimybes įsigyti prekes ir paslaugas, užtikrinti finansinę įtrauktį, svarbu, kad vartotojai turėtų galimybę pasirinkti mokėjimo būdą: ar tai būtų grynieji pinigai, ar elektroninės atsiskaitymo priemonės. Eurosistemos grynųjų pinigų strategijoje taip pat numatytas tikslas – užtikrinti, kad grynieji pinigai būtų visada plačiai prieinami ir priimami kaip mokėjimo ir kaip taupymo priemonė.

Tačiau ECB taip pat reaguoja ir į rinkos tendencijas bei plėtoja skaitmeninio euro projektą. Pagal pirminį projektą skaitmeninis euras būtų centrinio banko teikiama el. atsiskaitymo priemonė. Ši priemonė būtų prieinama visoje Eurosistemoje ir užtikrintų, kad žmonės, kurie neturi banko sąskaitos arba yra mažiau finansiškai raštingi, turėtų galimybę nesudėtingai atlikti el. mokėjimus. Tokiu būdu skaitmeninis euras galėtų papildyti, bet ne išstumti, grynuosius eurus“, – teigia B. Ramanauskaitė.

Grynieji patogūs tiems, kas vengia mokesčių: tai – viena iš poreikio priežasčių

Tuo metu SEB banko valdybos narė ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Eglė Dovbyšienė teigia, kad pernai metų rudenį SEB banko atlikta apklausa parodė, kad mokėjimo kortelė yra populiariausia atsiskaitymo priemonė. Remiantis apklausos duomenimis, Lietuvoje 7 iš 10 apklaustųjų kortelę renkasi kaip pagrindinį mokėjimo būdą. Tuo tarpu gryniesiems pinigams pirmenybę vis dar teikia 16 proc. apklaustųjų. Pirmenybę teikiantys mokėjimams išmaniaisiais įrenginiais sako 7 proc. gyventojų, daugiausia tokių Vilniuje ir Kaune ir tarp 18–39 metų gyventojų.

„Dauguma apklausos dalyvių konstatavo, kad labiausiai galimybės atsiskaityti mokėjimo kortele jiems trūksta Lietuvos turguose. Taip atsakė 69 proc. apklaustųjų, nurodę, kad atsiskaityti kortele turguje jiems būtų patogiau, tačiau tokia galimybė pirkėjams dažniausiai nėra suteikiama. Daugiau nei pusė respondentų nurodė, jog mieliau pasinaudotų galimybe už paslaugas atsiskaityti mokėjimo kortele negu grynaisiais pinigais grožio salonuose, kirpyklose ir pan., trečdalis apklaustųjų teigė, jog banko kortele sudėtinga atsiskaityti už autoservisų paslaugas, todėl prireikia grynųjų“, – tyrimą komentuoja E. Dovbyšienė.

Ji atkreipia dėmesį į praėjusių metų ECB tyrimą apie gyventojų atsiskaitymų įpročius visoje euro zonoje, kurio duomenimis atsiskaitymai kortelėmis sudarė 34 proc. mokėjimų prekybos vietose, grynaisiais – 59 proc., (palyginti, 2019 metais atitinkamai 25 ir 72 proc.). Taigi, grynųjų dalis mažėja, atsiskaitymų kortelėmis – auga. Auga ir atsiskaitymų naudojant išmaniuosius, mobiliąsias programėlės dalis – nuo 1 proc. 2019 metais iki 3 proc. 2022 metais.

„Viena iš dviejų pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės teikia pirmenybę gryniesiems pinigams, yra suteikiamas anonimiškumas. Žmonės vis dar nori atsiskaityti už kai kurias prekes ar paslaugas anonimiškai. Didele dalimi tai susiję su šešėlinės ekonomikos egzistavimu, kai paslaugas teikiantys ar prekes parduodantys asmenys nori gauti pajamas grynaisiais pinigais siekiant išvengti mokesčių, arba sutinka mokėti grynaisiais pinigais norėdami gauti prekes ar paslaugas pigiau – o pigiau, nes nėra sumokami reikalingi mokesčiai. Todėl, kol bus norinčių dalyvauti šešėlinėje ekonomikoje, tol poreikis anonimiškumui ir gryniesiems pinigams išliks“, – teigia E. Dovbyšienė.

Vis dėlto, ji pažymi, kad vadinamosios šešėlinės ekonomikos masto pokyčius labai sudėtinga išmatuoti ir sunku atrasti patikimų duomenų. Pavyzdžiui, Statistikos departamentas vertina neapskaitytos ekonomikos dydį (tai kiek skirtingas terminas nei šešėlinė ekonomika) ir anot jų, jis po truputį mažėja. Bet, pavyzdžiui, SSE Rygos dėstytojų daug metų daromas tyrimas rodo, kad per pastaruosius dvejus metus šešėlinės ekonomikos lygis Lietuvoje vėl padidėjo.

„Tam tikrų veiksmų, kuriais siekiama mažinti šešėlinės ekonomikos mastą, imasi ir valstybė – pavyzdžiui, neseniai atsirado reikalavimas darbo užmokestį mokėti tik ne grynaisiais pinigais. Be to, nuo lapkričio galima atsiskaityti grynaisiais pinigais tik iki 5 tūkst. eurų“, – sako E. Dovbyšienė.

Ieško alternatyvų gryniesiems ir bando išspręsti arbatpinigių problemą

SEB atstovė pastebi, kad techniškai atsisakyti grynųjų būtų įmanoma, tačiau grynieji šiuo metu vis dar reikalingi, nes vis dar yra prekybininkų ar paslaugų teikėjų, kurie kol kas nesuteikia galimybės pirkėjui ar paslaugos gavėjui atsiskaityti ne grynaisiais. Taigi, visiškai išvengti grynųjų dažnai neišeina, jeigu nenorima atsisakyti tam tikrų prekių ar paslaugų įsigijimo.

E. Dovbyšienės teigimu, tik laiko klausimas, kada tokių prekių ir paslaugų teikėjų, nesuteikiančių galimybės atsiskaityti ne grynaisiais, liks labai mažai arba tai bus tik retos situacijos, kai grynuosius naudosime norėdami nusipirkti gėlių iš gatvės prekeivių ar aukodami gatvės muzikantams.

„Kita vertus, alternatyva gryniesiems tarpusavio atsiskaitymams irgi jau yra. Savo klientams jau kurį laiką teikiame mokėjimo pagal telefono numerio paslaugą, kai norint pervesti pinigus užtenka žinoti tik gavėjo telefono numerį. Taip pervesti pinigus galima ne tik SEB banko, bet ir kitų bankų klientams, kurie yra prisijungę prie specialios Lietuvos banko infrastruktūros, leidžiančios susieti telefono numerį su banko sąskaita“, – sako ji.

Grynieji pinigai vis dar yra opi problema, kalbant apie arbatpinigius, kurią bankai bando išspręsti. Pavyzdžiui, SEB bankas kartu su partneriais yra pasiūlęs kelis sprendimus palikti arbatpinigius negrynaisiais pinigais („My Tips“, „Tipit“).

„Toks atsiskaitymas negrynaisiais pinigais patogus ne tik klientui, kuris dažnu atveju, apsilankęs kavinėje ar restorane, grynųjų tiesiog neturi, bet ir padavėjams, kurie gauna arbatpinigius į savo sąskaitą. Arbatpinigiai negrynaisiais pinigais padeda kovoti su šešėliu, užtikrina skaidrias pajamas ir sumokėtus mokesčius. Sumažėjus atsiskaitymų grynaisiais arbatpinigiai atsiskaitant kortele padeda ir kavinėms bei restoranams didinti darbuotojų motyvaciją“, – pastebi E. Dovbyšienė.