Lietuvis elektromobilyje – vaizdas, kuris greitai taps norma: tam yra kelios neišvengiamos priežastys

Pastaruoju metu elektromobilių pardavimai visame pasaulyje kasmet dvigubėja, o tvaresnį transportą gyventojai renkasi ne tik dėl įvairių lengvatų, bet ir dėl pigesnio eksploatavimo bei augančių degalų kainų. Pastarasis veiksnys artimiausiais metais turėtų įtikinti ir lietuvius, kurie kol kas didesniu elektromobilių pirkimo aktyvumu nepasižymėjo. Ekspertai neabejoja – vaizdas, kurį matysime Lietuvos keliuose po dešimtmečio, bus visiškai kitoks, nei matome šiandien. Tačiau tam, kad lietuvis persėstų prie elektromobilio vairo, dar reikės nemažai pasistengti.

Motyvuoja mokesčių lengvatos, pigus išlaikymas ir poveikis aplinkai

Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, pastaruoju metu reikšmingai auga elektromobilių pardavimai. 2021 metais visame pasaulyje parduota 6,6 mln. elektromobilių – dvigubai daugiau nei 2020 metais. Šių metų pradžios duomenys taip pat rodo tolesnį pardavimų augimą, o viena pagrindinių tokios tendencijos priežasčių ekspertai mato augančias degalų kainas.

Kiek lėčiau, bet elektromobilių savininkų skaičius auga ir Lietuvoje. Paskutiniais duomenimis, šiuo metu Lietuvoje registruoti 6 tūkst. elektromobilių, tačiau, ekspertų vertinimu, tai nėra didelis skaičius.

„Moller Auto“ užsakymu tyrimų bendrovė „Norstat“ atliko apklausą, kurioje gyventojų buvo klausiama, kas juos labiausiai motyvuoja pereiti prie elektromobilio. Tyrimo duomenimis, mokesčių lengvatos motyvuoja net 52 proc. tyrimo dalyvių, mažesni automobilio išlaikymo kaštai – 48 proc., o poveikis aplinkai – 41 proc.

Kiti veiksniai, motyvuojantys įsigyti elektrinį automobilį, yra nemokamas stovėjimas – šią priežastį nurodė 39 proc., speciali eismo juosta elektriniams automobiliams – 22 proc.

Vis dėlto, ekspertai įsitikinę, kad vos kelerių metų laikotarpyje elektromobilius vairuojančių lietuvių skaičius reikšmingai išaugs. Ką ir kodėl vairuosime po dešimties metų, kalbame su „Ignitis On“ produktų vystymo vadovu Andriumi Šeršniovu ir „Schneider Electric“ atstovu Baltijos šalims Gatis Arajums.

Prognozuoja elektromobilių rinkos proveržį: jis palies ir lietuvius

Kaip pastebi „Ignitis On“ produktų vystymo vadovas Andrius Šeršniovas, šiuo metu Lietuvoje registruoti apie 6 tūkst. elektromobilių. Anot jo, lyginant su Vakarų šalimis, toks skaičius nėra didelis, tačiau šiandien stebimos tendencijos kelerių metų laikotarpyje situaciją turėtų reikšmingai pakeisti.

„Nepaisant mūsų šalyje kasmet augančio elektromobilių skaičiaus, turime pripažinti, kad Baltijos šalys ir Lenkija kol kas atsilieka, lyginant su kitomis Vakarų ir Šiaurės Europos šalimis. Tačiau prognozuojame, kad per artimiausius 10–15 metų elektromobilių infrastruktūra ir autorinka vystysis itin greitai. Vystymosi spartą lems reguliavimo ir skatinimo sprendimai, gerėjanti įkrovimo infrastruktūros plėtra ir naujų elektromobilių pasirinkimas, bei mažėjanti jų kaina“, – sako A. Šeršniovas.

Viena iš pagrindinių jo įvardijamų priežasčių, kuri motyvuoja gyventojus rinktis elektromobilį – valstybės parama, kuria pasinaudoti gali tiek verslas, tiek privatūs vartotojai. Verslui perkant naują elektromobilį subsidijos dydis siekia 4000 eurų, o privatiems asmenimis šiemet ši suma buvo padidinta iki 5000 eurų naujo ir 2500 eurų naudoto elektromobilio įsigijimo atvejais. O jeigu dar ir sunaikinamas senas taršus automobilis, papildomai galima gauti 1000 eurų subsidiją.

„Dar vienu svarbiu impulsu taps dar pernai Aplinkos ir Susisiekimo ministerijų pristatytas būsimas automobilių taršos mokestis, kuris kasmet bus mokamas atsižvelgiant į transporto priemonės taršos rodiklius. Žinoma, taip pat svarbus gyventojų siekis gyventi tvariau, noras kvėpuoti švaresniu oru, sutaupyti. Ypač didelę naudą pajus miestų gyventojai. Miestai taps ne tokie triukšmingi, oras bus daug švaresnis, ženkliai pagerės gyventojų gyvenimo kokybė“, – privalumus įžvelgia A. Šeršniovas.

Elektromobiliai išspręs kelias problemas vienu metu

Prognozuojama, kad 2025 metais kas dešimtas Lietuvos gyventojų automobilis ir kas trečias komercinis automobilis bus įkraunamas elektra. Iki 2030 metų viešųjų elektromobilių įkrovimo taškų planuojama turėti 6 tūkstančius. O nuo 2035 metų automobiliai su vidaus degimo varikliais bus uždrausti visoje Europos sąjungoje.

A. Šeršniovas neabejoja, kad elektros energijos naudojimas mobilumui išties gali būti žalesnis, tvaresnis ir pigesnis.

Jis pažymi, kad jau šiandien gyventojai gali tapti gaminančiais vartotojais, ir taip prisidėti prie naftos produktų vartojimo mažinimo, o tuo pačiu mažinti ir savo šeimos transporto išlaidas – pavyzdžiui, saulės jėgainių savininkai gali pasigaminti energijos ne tik savo buitiniams poreikiams užtikrinti, bet ir elektromobiliui įkrauti.

„Per artimiausius 10 metų Lietuvoje vis daugiau elektros energijos bus pagaminama iš atsinaujinančių energijos išteklių. Todėl ateities transportas – elektromobiliai, kurie spręs net kelias problemas vienu metu: taršos, klimato kaitos bei prisidės prie šalies nacionalinio saugumo, mažiau pinigų išleisime naftos pramonei, daugiau darbo vietų sukursime Lietuvoje, stiprės energetinė nepriklausomybė“, – sako „Ignitis On“ produktų vystymo vadovas.

Rinktųsi dažniau, jei tenkintų kaina ir patogesnis įkrovimas

Norint pereiti prie tvaresnio transporto, išlieka esminis klausimas: kas dar šiandien galėtų paskatinti gyventojus dažniau rinktis elektra varomas transporto priemones? A. Šeršniovo teigimu, iki didesnio proveržio tvaresnio transporto link pirmiausia mums trūksta prieinamesnių kainų ir patogesnės infrastruktūros.

„Pirma, reikia didesnio elektromobilių pasirinkimo visuose segmentuose, nuo kompaktinės klasės iki limuzino, už labiau prieinamą kainą. Elektromobiliai neturėtų būti vadinami miesto automobiliu, todėl turi didėti ir viena įkrova nuvažiuojamas maksimalus atstumas. Elektromobilis ir jo kuras, elektros energija, turi tapti ekonomiškai naudingesni, lyginant su benzinu ar dyzelinu varomais automobiliais.

Antra – daug geresnės įkrovimo infrastruktūros. Vieša elektromobilių įkrovimo stotelė turi būti šalia namų, nutolusi ne didesniu nei 500–700 metrų atstumu. Stotelės turi būti įrengtos ne tik šalia namų, tačiau šalia prekybos, darbo vietų, ir, žinoma, šalies greitkelių. Stotelės turi būti pritaikytos įsikrauti tiek neskubantiems, tiek ir skubantiems. Įkrovimo sesijos laikas turi artėti laikui, kurį dabar sugaištame pildydami kurą į įprastus automobilius. Įrengtos įkrovimo stotelės turi veikti maksimaliai patikimai, o incidentai šalinami maksimaliai trumpu periodu. Turi būti užtikrintas įkrovimo stotelių naudojimasis tarp skirtingų operatorių, įkrovimo paslaugos kaina suprantama ir matoma idealiu atveju įkrovimo stotelės ekrane“, – teigia A. Šeršniovas.

Elektromobilių plėtrą jau dabar skatina svarbų įsipareigojimą priėmusios šalys

Elektros taupymo sprendimus siūlančios bendrovės „Schneider Electric“ atstovas Baltijos šalims Gatis Arajums mato esminę priežastį, kodėl elektromobilį galima vadinti ateities automobiliu – pirmiausia perėjimas prie tvaresnės transporto priemonės atrodo akivaizdus ir būtinas žingsnis kovoje su klimato kaita.

„Šiandien tvarumas yra lemtingas žmonijai, planetai ir mūsų visų sveikatai. 195 šalys įsipareigojo sumažinti klimato atšilimą 1,5^oC, lyginant su ikipramoniniu laikotarpiu – tai yra pagrindinis transporto elektrifikavimo veiksnys. Joe Bidenui tapus JAV prezidentu, valstijos grįžo prie Paryžiaus susitarimo, o tai dar labiau paspartins klimatui neutralių sprendimų priėmimą“, – sako G. Arajums.

Specialistas pažymi, kad Europos žaliajame kurse iškeltas svarbus tikslas, kad iki 2050 metų ES taptų pirmąja neutralaus poveikio klimatui ekonomika ir visuomene. Be to, dar iki 2030 metų siekiama sumažinti emisijas 55 proc.

G. Arajums teigimu, visi šie įsipareigojimai skatina šalis įgyvendinti priemones, kurios palengvintų ir pagreitintų elektromobilių plėtrą.

„Jau šiandien matome pavyzdžius, kaip šalys priima klimatui neutralius sprendimus. Pavyzdžiui, jau greitai įvairiose šalyse bus draudžiama prekyba vidaus degimo variklius turinčiais automobiliais – 2025 metais tai įsigalios Norvegijoje, 2030 metais – Jungtinėje Karalystėje ir Danijoje, 2035 metais – Kalifornijoje, 2040 metais – Prancūzijoje“, – vardija „Schneider Electric“ atstovas.

Didžiausia problema slypi kainose: trūksta paramos

G. Arajums atkreipia dėmesį ir į Kinijoje tvaresniam judumui skatinti diegiamas priemones – pavyzdžiui, 2019 metais įvestą nulinės emisijos transporto priemonių mandatą, pagal kurį visi Kinijos transporto priemonių gamintojai ir importuotojai privalo užtikrinti, kad bent 10 proc. pagaminamų ar importuojamų transporto priemonių būtų varomos elektra. 2020 metais reikalavimai pakelti iki 12 proc.

„Šiandien dažnai sutinkami ir kiti sprendimai, skatinantys pereiti prie elektromobilių. Tai įvairūs vidaus degimo variklius turinčių automobilių patekimo į miestą apribojimai, finansinės paskatos pirkti ekologiškus automobilius ir ekonomikos skatinimas, elektromobilių infrastruktūros gerinimas. Rinktis tvaresnę transporto priemonę gyventojus labiausiai motyvuoja plintančios tvarumo idėjos ir noras sutaupyti, nes iškastinio kuro kainos sparčiai kyla“, – teigia G. Arajums.

Paklaustas, ko dar trūksta iki didesnio naudojimosi elektromobiliais, „Schneider Eletric“ atstovas pirmiausia įvardija paramą elektromobilio įsigijimui.

„Elektromobilių kainos šiandien yra daug didesnės nei automobilių su vidaus degimo varikliais. Taip pat dar daug darbo reikia įdėti į elektromobilių infrastruktūros vystymą, nes naudojimosi automobiliu poreikiai keičiasi drastiškai – juk kuro jiems reikia ne degalinėje, o namuose, darbovietėje. Didžiausias iššūkis bus elektros energijos trūkumas buityje ir darbo vietose“, – pastebi jis.