Naujame tyrime „ESG galvosūkis“ IBM Verslo vertės institutas (IBV) išanalizavo 2 500 vadovų atsakymus iš 34 šalių ir 22 pramonės šakų. Apklausą sudarė klausimai apie jų ESG strategiją, požiūrį ir veiklos vykdymą, tikėtiną naudą ir verslo tikslus, rašoma investavimo naujienų portale „ESG today“.
ESG (angl. environmental, social and corporate governance, ESG) – tai trys sritys versle, apimančios aplinkosaugą, socialinę atsakomybę ir įmonės valdyseną. ESG yra gairės verslui, padedančios geriau suprasti savo poveikį aplinkai ir visoms susijusioms šalims – darbuotojams, klientams, tiekėjams ir finansuotojams.
Vadovų apklausa parodė, kad ESG yra svarbiausias įmonių prioritetas: 76 proc. respondentų nurodė, kad ESG yra pagrindinė jų verslo strategijos dalis, 72 proc. į ESG žvelgia kaip į galimybę užsidirbti, o ne kaip į papildomas išlaidas, 45 proc. dalyvavusių tyrime tikisi, kad ESG gairių laikymasis padidins įmonės pelningumą.
Su tvarumu susijusių iniciatyvų nauda ypač akivaizdi „ESG lyderiais“ įvardytame segmente. Šios įmonės 52 proc. dažniau nurodė, kad ESG pastangos turi „labai didelį“ poveikį pelningumui, taip pat dažniau pranešė, kad su ESG susijusios iniciatyvos pagerino klientų įsitraukimą (70 proc. dažniau nei žemos ESG brandos įmonės), rizikos valdymą (90 proc. dažniau) ir galimybes gauti finansavimą (85 proc. dažniau).
Situacija Lietuvoje panaši į pasaulinę statistiką, tačiau objektyvumą įvertinti sunku
LAVA direktorė A. Alijošiutė-Paulauskienė sako, kad jos nuomone, nuo 2021 m. vykdyto „TOP100 verslo įmonių Tvarumo tyrimo“ situacija Lietuvoje galimai nepasikeitė. Tyrimo metu TOP100 Lietuvoje veikiančių įmonių (pagal pajamas) atstovai atsakinėjo į klausimus apie tvarumo ir socialinės atsakomybės svarbą savo versle.
„Beveik 82 proc. sakė, kad jie yra įsitraukę į tvarumo diskusiją, 68 proc. sakė, kad įtraukia į aukščiausią įmonės prioritetų sąrašą. Praktiškai 90 proc. sakė, kad investuoja arba investuos į tvarumą ateityje. Tai ta Lietuvos situacija, ji šiek tiek skiriasi, kadangi mūsų įmonių mastelis yra kitoks, jos yra mažesnės.
Pas mus labai skiriasi tos įmonės, kurių patronuojančios, motininės įmonės yra užsienyje, tai joms jau savaime tai yra prioritetas ir jos jau yra nuėjusios ilgesnį kelią. O vidutinės įmonės tik dabar atranda tvarumą ir yra priverstos per tiekimo grandinę pamatyti, kad tai yra svarbu“, – „Tvariai Lietuvai“ sakė A. Alijošiutė-Paulauskienė.
LAVA direktorė pabrėžė, kad šiandien pasaulis neturi vieningos sistemos, kad būtų galima pamatuoti įmonių tvarumą. Jos teigimu, naudojami metodologijos reitingai yra skirtingi, ir dažnai kyla klausimas, ką gauti įvertinimai reiškia: „Tik nuo 2025 m., kai už 2024 m. įmonės parengs ataskaitas pagal tvarumo informacijos atskleidimo direktyvą, kuri įsigaliojo šiemet sausio mėnesį, ta tada mes turėsime Europoje vieningą standartą ir tada galėsime lyginti.“
Tvarumo pokyčiai įmonėms – būtini
SEB banko tvarumo vadovas Audrius Rutkauskas „Tvariai Lietuvai“ sakė, kad norint stabdyti klimato kaitą, daugeliui įmonių būtini pokyčiai. Kad įmonės tikslingai veiktų aplinkosaugos srityje, pirmiausia joms reikia išsamiai įvertinti savo poveikį klimatui, nes įvairios verslo sritys daro skirtingą įtaką aplinkai.
„Pavyzdžiui, įmonėms, kurioms labai svarbi energetika pagrindiniu tikslu turėtų tapti perėjimas prie atsinaujinančių energetikos šaltinių ir energinio efektyvumo didinimas. Tos įmonės, kurios sunaudoja daug žaliavų, turėtų siekti pereiti prie žiedinės ekonomikos principų. Transporto sektoriuje veikiančių įmonių pagrindinis tikslas šiuo metu turėtų būti palaipsniui, bet užtikrintai atsisakyti iškastinio kuro ir didinti krovinių vežimo efektyvumą“, – komentavo A. Rutkauskas.
Specialisto duomenimis, prieš porą metų Europos Centrinio Banko (ECB) atlikta analizė parodė, jog nesiimant jokių veiksmų dėl klimato kaitos ir toliau sparčiai didinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas vidutinė įmonė Europoje iki 2050-ųjų praras apie 40 proc. pelno. Kai kuriems pasaulio regionams šis šiltnamio efekto scenarijus būtų dar skausmingesnis – Pietryčių Azija galėtų netekti net trečdalio BVP.
ES skatina bankus finansuoti į tvarumą puoselėjančias įmones
Tvarumo specialistas A. Rutkauskas pastebi, kad taršios įmonės, kurios neturės plano mažinti taršą ir neigiamą poveikį aplinkai, susidurs su finansavimo iššūkiais, kadangi Europoje veikiantys bankai arba skolins ribotai, arba nebeskolins tokioms įmonėms apskritai.
„Taip yra todėl, kad tvarumas, arba ESG kriterijai, jau dabar yra įtraukiami tiek į kreditavimo procesą, tiek į rizikos vertinimą, o Europos centrinis bankas ir reguliatorius vis aktyviau skatins bankus skolinti įmonėms, kurios laikosi tvarumo reikalavimų“, – aiškina tvarumo specialistas.
Nors SEB bankas turi savo paties CO2 emisijų mažinimo tikslus, visgi didžiausią poveikį klimato kaitos mažinimui gali daryti teikdamas finansavimą ir investuodamas, todėl pagrindiniai banko tvarumo tikslai yra siejami būtent su finansavimu ir investavimu.
„Pagrindinis banko, kaip skolintojo vaidmuo, skatinti kitų įmonių tvarią plėtrą ir pokyčius tvarumo srityje. Savo ruožtu bankai įtraukia tvarumo kriterijus vertindami įmones skolinimo procese. Įprasta, kad griežtesni reikalavimai keliami įmonėms, kurios priklauso taršioms pramonės šakoms, pavyzdžiui, energetikos.
SEB bankas yra nustatęs vidinius normatyvus, kuriuos nuosekliai mažins kas metus iki 2030 metų, kiek paskolų gali suteikti didelį CO2 pėdsaką paliekančioms energetikos įmonėms ir kokių permainų jos turi imtis norėdamos mažinti taršą. Galiausiai, bankas turi tikslą, kad visas paskolų portfelis atitiktų nulinės emisijos principus“, – „Tvariai Lietuvai“ sakė SEB tvarumo vadovas. A. Rutkauskas.