Specialistai ypatingai brangių daiktų pirkimą sieja su gerėjančiu gyvenimu, tačiau įžvelgia ir galimų pavojų tiems, kurie siekia prabangos negalėdami sau jos leisti ir įsiskolina. Prabangos prekėms skinantis kelią Lietuvos rinkoje svarstoma ir apie tvarumą. Iš vienos pusės – brangūs daiktai kenkia aplinkai, jeigu perkami tik įvaizdžio formavimui, bet nėra išties reikalingi. Kita vertus, įsigiję kokybiškesnį daiktą jį naudoja ilgiau, tad sumažinama gamtos tarša švaistant.
Prabangos prekės skiriasi nuo prabangos prekės ženklo. SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas aiškina, kad prabangos prekėmis įprastai laikomos tos, kurias gali įsigyti tik didžiausias pajamas gaunantys asmenys, nes jas įpirkti mažų ar vidutinių pajamų žmonėms finansiškai sudėtinga (jeigu gali, tai yra vienkartinis pirkinys, arba labai sumažinantis galimybę įpirkti likusias prekes). Kai kurios prekės yra laikomos prabangiomis tiesiog dėl jų riboto kiekio ir nors gyventojų pajamos auga, auga ir tų prekių ar turto kaina. Pavyzdžiui, trumai arba būstas senamiestyje.
Lietuviai perka daugiau prabangos prekių
Kitos prabangos prekės yra tos, kurių galėtum prigaminti daug, tačiau tai yra brangu ir jos nuolat išlieka prabangiomis – pavyzdžiui, jachtos. „Visgi sakyčiau dažniau viešoje erdvėje prabanga asocijuojasi su prabangos prekių ženklais, kai kainą ir jos prabangą lemia suformuotas įvaizdis, o ne gamybos savikaina.
Tada ir vokiečiui, ir amerikiečiui, ir lietuviui aišku, kad tam tikras prekės ženklas yra prabangus, o įsigijus tokį pirkinį gali save rodyti visuomenei kaip žmogų, kurio pajamos – pakankamos brangiems daiktams. Aišku, galima remtis ir oficialiais dokumentais, pavyzdžiui, ES yra įvedusi prabangos prekių eksporto ribojimus į tokias šalis kaip Siriją, kur yra įvardinta, kas yra prabangos prekė, kad būtų galima kontroliuoti“, – sakė ekonomistas.
Nors Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, vis dar gausu žmonių, negalinčių įpirkti net pigiausių drabužių, jau nekalbant apie automobilį, tačiau situacija gerėja. Pasak pašnekovo, lietuvių galimybės įsigyti Vakarų pasaulyje prabangiomis laikomų prekių pastaraisiais metais sparčiai didėjo, nes algos Lietuvoje augo gerokai greičiau negu Vakarų pasaulyje. Nors jos dar nėra tokios kaip, pavyzdžiui, Šiaurės šalyse, bet progresas buvo.
T. Povilauskas priminė, kad didžiausias pajamas žmonės susikrauna ne iš darbo, o iš turto ir kapitalo: „Tačiau pažiūrėkime, kaip ‚Sodros“ duomenimis pasikeitė darbuotojų skaičius, kurių mėnesio pajamos – didesnės negu 5000 eurų prieš mokesčius. 2021 m. gruodį tokių asmenų buvo 38 tūkst., kai prieš penkerius metus – 10 tūkst. (įvertinus mokesčių pokyčius nuo 2019 metų).
Galima sakyti, kad tai yra normali alga Vakarų pasaulyje ir iš jos nieko prabangaus nenusipirksi, tačiau naudoju šį pavyzdį, rodantį, kaip sparčiai daugėja žmonių, kurių pajamos ir iš atlyginimo, nėra jau tokios mažos bei leidžia įsigyti prieš 10 ar 20 metų sunkiai įperkamus tam tikrų prabangesnių prekių ženklų gaminius, kurių kaina absoliučia verte nėra didelė, bet tie prekės ženklai jau laikomi prabangos ženklais“.
Brangiems pirkiniams aktyviai nebesiskolina
Per pastaruosius metus kartais augo ir prabangesniais Vakarų Europoje laikomų buitinės technikos prekės ženklų gaminių pardavimai. Tą patį galima pasakyti apie daug prekių, kurių pardavimai Lietuvoje gausėjo, pradedant nuo prabangių automobilių ir jachtų, iki meno dirbinių ir laikrodžių.
„Tikiuosi, prekės ženklas neužpyks, „Regitros“ duomenimis 2022 m. sausio 1 d. Lietuvoje buvo registruoti 878 ne senesni negu 5 metų amžiaus „Porsche“ automobiliai, kurių savininkai – fiziniai asmenys (o dar daug registruojama juridiniams asmenims). Tas skaičius Lietuvoje pastaraisiais metais labai sparčiai augo. Pati įmonė save pozicionuoja kaip prabangos prekės ženklą, todėl ginčytis, ar šie automobiliai yra prabangos prekė, ar ne, neverta“, – konstatavo T. Povilauskas.
Besivaikantys neretai seka naujausias tendencijas bei stengiasi neatsilikti ir įsigyti vis naujesnio modelio automobilį, aksesuarą ar drabužį. Tačiau ekonomistas mano, kad lietuviai savo finansines galimybes vertina logiškai, tad negalėdami ko nors įpirkti to ir nedaro. Besaikiam skolinimuisi ir švaistymui kelią užkerta ir bankai bei kiti paskolų suteikėjai:
„Manau, kad skolinimasis prabangai buvo populiaresnis prieš 2008 metus, kai tiesiog skolintojų požiūris į skolinimą buvo kitoks ir labiau žiūrėta ne į skolininko pajamas, bet į tai, ką jis įkeičia. Dabar bent jau didieji skolintojai stengiasi įvertinti gyventojo pajamas, o ne tai, kas yra įkeičiama, todėl tai padeda prilaikyti tokius potencialus prabangos prekių pirkėjus skolimosi sąskaita“.
Brangūs daiktai gali prisidėti saugant gamtą
SEB darbuotojas pridūrė, kad populiarėjant tvarumo temai ir vis dažniau galvojant apie planetos ateitį, šis klausimas paliečia ir prabangių prekių gamintojus bei pirkėjus:
„Manau, kad daugiausiai problemų aplinkai sukuria tos prabangos prekės, kurioms pagaminti yra išeikvojama daug išteklių ne pagrindiniam tikslui, o papildomoms paslaugoms arba paprasčiau pasakius „fasadui“. Bet manau, kad daugelio turtingesnių žmonių požiūris keičiasi ir keisis, todėl bus, pavyzdžiui, vis labiau sekama, kiek kurios prabangos prekės gamybos procese buvo išmesta CO2, kiek kuri prabangos prekė atitinka žiedinės ekonomikos principus ir panašiai“.
Jam pritarė ir psichologė Vega Dikčienė, atkreipusi dėmesį, kad brangesni pirkiniai dažnai būna ir kokybiškesni: „Jeigu prabanga laikome tikrai kokybišką daiktą, susiduriame su tvarumu. Tarkime, nusipirkus prabangų, ypatingai kokybiškos medžiagos paltą, galima nešioti kelerius metus, tai ir vadinama tvarumu.
Taip pat ir su brangesniais automobiliais, kurių nebūtina keisti kas kelerius metus, nes jie ilgai atitinka oro taršos reikalavimus. Prabangesnius daiktus perkantys žmonės dažnai yra linkę į tvarumą ir tai daro sąmoningai – apgalvotai bei pasvėrę. Prabangios prekės prie gamtos teršimo prisideda mažiau, negu greito vartojimo, pigūs ir nekokybiški daiktai. Nors ir ne visada prabanga reiškia kokybę“.
Prabangos prekės – galios demonstravimui
Iki šių laikų prabanga siejama su kaina, o pinigai suteikia galią. Psichologė aiškino, kad galios pajautimas suteikia didesnį pasitikėjimą savimi. Prabangaus daikto įsigijimas tarsi įduoda galios šarvus. Tarkime, skirtingai vertiname žmones, atvažiavusius 25-erių metų senumo automobiliu ir nauju BMW. Didžiajai daliai žmonių tokie dalykai rodo galią ir veikia požiūrį į tų daiktų savininkus.
V. Dikčienė priminė, kad kai kuriais atvejais prabangos prekių turėjimas daro didelę įtaką profesiniam gyvenimui bei statusui visuomenėje. Tad ne visi, perkantys itin brangias prekes, tai renkasi visiškai laisvai:
„Kai kurie žmonės negali neturėti prabangos prekių dėl savo profesijos ar padėties visuomenėje. Tarkime, profesionalas, kuris mokėsi užsienyje, turi tarptautinius diplomus, nelabai gali atvykti į susitikimą su senu automobiliu, kuris sukuria netinkamą įvaizdį. Kartais įvaizdžio net nereikia formuoti, tik atitikti žmonių suformuotą ir jau nusistovėjusį įsivaizdavimą. Negalima vienpusiai teigti, kad prabangos prekes perkantys žmonės nepasitiki savimi. Tačiau pasitikėjimo savimi naujas, kokybiškas, garsaus prekės ženklo daiktas tikrai suteikia“.
Svarbius postus bei aukštas pareigas užimantiems žmonėms prabangos prekės padeda vis patvirtinti savo įvaizdį, išsiskirti iš kitų ir sustiprinti turimą poziciją. Psichologės teigimu, jeigu aukštą statusą turintis žmogus neišlaidauja prabangos prekėms, jis atras galios poziciją kitur, nes tai tiesiogiai susiję su pinigais. Taip vyksta nuo senovės ir net suformuota gamtoje – daugiau galios turintis individas turi ją kažkaip pademonstruoti.
Besaikis pirkimas įspėja apie žemą savivertę
Prabangos sektorius paremtas tuo, kad nuolat atsiranda naujų daiktų, modelių ir privalomų įsigyti pirkinių, patvirtinančių žmogaus vertę. Bet kuri prabangos prekė suteikia pilnavertiškumo jausmą, tačiau prie jo ilgainiui priprantama ir ieškoma naujo pirkinio. Dėl šios priežasties problemų su saviverte turintys žmonės gali įsivelti į liguistą įprotį.
Psichologė paaiškino, kaip galima išsiaiškinti, ar norimo daikto tikrai reikia, o jeigu jis – labai brangus, sau įvardinti tikrąsias to priežastis: „Turi būti ypatingai brandi asmenybė, kad kaskart prieš įsigyjant brangų daiktą paklaustum savęs, ar jo tikrai reikia ir atvirai atsakytum – kodėl reikia. Galbūt prastesnio daikto įsigijimas sukels papildomų problemų darbe, siūlant savo paslaugas?
Visuomenėje yra nusistovėjusi tam tikra tvarka, tad dažnai paprasčiau nusipirkti brangesnį daiktą, jeigu gali sau jį leisti ir išvengti kryžiaus kelių įrodinėjant savo vertę kad ir profesinėje srityje. Tai – paprasčiausias marketingas. Aplinka yra labai paveiki, o mes visi daugiau ar mažiau esame jos dalis ir norime priklausyti kažkokiai grupei.
Jeigu atvirai sau atsakai, kam ir turi finansines galimybes, pirkti prabangos prekes – nieko blogo. Reikia aiškiai suprasti, kad priklausymas ypatingai grupei, išskirtinių daiktų turėjimas yra kažkuria prasme naudingas gyvenime“.
Nors žmogus – protinga būtybė, jis ne visada elgiasi logiškai, tad kai kurie net suprasdami, jog ko nors neišgali, vistiek perka. Žmogų veikia ne tik vidiniai impulsai, bet ir išorėje formuojami aplinkos veiksniai. Joje priskiri save tam tikrai kategorijai ir atitinkamai elgiesi.
Pašnekovė pastebėjo, kad labai aukštą lygį bei statusą pasiekę žmonės kartais ima elgtis atvirkščiai ir propaguoti minimalistinį vartojimą. Daug kas atsižvelgia ir į tvarumą, neišmeta metų senumo sofos, nes jos gobelenas nebemadingas, bet ieško galimybės, kaip ją naudoti toliau. Taip pat žmonės kartais perka tik tam, jog pasijaustų geriau ir visai nesvarbu, ar tai bus prabangos prekė ar bet koks kitas daiktas, perkamas kompensuoti prastą savijautą, blogas emocijas ir nors trumpam suteikti galios pojūtį.