Nepaisant šių skirtingų įmonių vadovų požiūrių ir veiksmų, remiantis naujausiais tarptautinės audito, mokesčių ir verslo konsultacijų bendrovės KPMG duomenimis, tvarių investicijų apimtys pastaraisiais metais pasaulyje augo.
Per 50 tūkst. įmonių teiks tvarumo ataskaitas ES
Įsigaliojus Bendrovių tvarumo atskaitomybės direktyvai, nuo 2025 m. pradžios tvarumo ataskaitas privalės rengti apie 50 000 registruotų įmonių Europos Sąjungoje (ES). Norint parengti šias nefinansines ataskaitas, pasak KPMG valdymo konsultacijų skyriaus vadovo Dainiaus Pupkevičiaus, verslas, remdamasis bent dviem klimato kaitos scenarijais, turės atlikti finansinį poveikio vertinimą.
„Įmonės privalės įvertinti, kokį poveikį jų turtui turės klimato kaita, jei temperatūra pakiltų iki 1,5 arba 3,5 °C. Tai reiškia, kad jos turės tai apskaičiuoti iš finansinės įmonės perspektyvos su viena ir kita galima grėsme jų verslui. Įmonės taip pat turės atlikti ir priešingą skaičiavimą – nurodyti, koks jų poveikis visuomenei ir aplinkai. Tad ES įmonės pagal dvigubo reikšmingumo modelį turės pateikti atvejo analizes su realiais scenarijais ir pagrįstais duomenimis“, – pažymi ekspertas.
Klimato kaita – aukštai vertinama rizika
Daugelis didžiųjų įmonių klimato kaitos įtaką jų verslui vertina kaip labai aukštą. Pernai atlikta KPMG Vokietijos didžiųjų įmonių apklausa parodė, kad 28 proc. jų šią riziką vertina kaip aukštą ar labai aukštą. Pasak D. Pupkevičiaus, tai atspindi, kad verslas vis labiau suvokia klimato kaitos keliamus pavojus ne tik kaip reguliacinę riziką, bet ir kaip tiesioginę grėsmę jų turtui.
„Daugėja įmonių, suvokiančių, kad klimato kaita yra tiesioginė grėsmė jų turtui. Tai ypač jaučia su žemės ūkiu susijusios įmonės, kai dėl aukštos temperatūros prasideda sausra ir nukenčia derlius arba išauga gyvulių sveikatos problemos“, – pateikia pavyzdį ekspertas ir priduria, kad didžiosios įmonės, kurių pajamos viršija milijardą eurų, yra ypač jautrios klimato kaitos rizikoms, nes net 1 proc. nuostolis gali turėti reikšmingą poveikį jų finansams.
Išsiryškino skirtingi verslo požiūriai
Vertinant klimato kaitos rizikos veiksnius, pasak specialisto, išsiskiria keli skirtingi įmonių vadovų požiūriai. Vienas jų – „misijinis“, orientuotas į Žemės planetos išsaugojimą.
„Tokios įmonės aplinkos saugojimą vertina kaip esminę savo misiją, todėl vadovaujasi žiedinės ekonomikos principais ir savo produkciją perdirba arba atmeta sprendimus, kurie terštų Žemės planetą. Kaip kraštutinis to pavyzdys būtų verslas, kuris visiškai atsisako automobilių su vidaus degimo varikliais ir pereina prie elektra varomų, nežiūrėdami į tai, kad tenka prisiimti ženklius su tuo susijusius nuostolius“, – sako D. Pupkevičius.
Kitas požiūris, anot eksperto, klimato kaitos keliamas rizikas apibrėžia ne kaip misiją gelbėti Žemės planetą, o labiau laviruojantį tarp to, ko „reikalauja“ reguliatorius ir kokias realias grėsmes klimato kaita kelia verslui – nuo rinkų iki fizinio turto praradimų. Pavyzdžiui, įsigaliojus ES pasienio anglies dvideginio muitų mechanizmui, gali tekti atsisakyti tradicinių, pigesnių, tam tikrų žaliavų tiekėjų iš trečiųjų šalių.
Daugėja tvarių investicijų
Pasak D. Pupkevičiaus, tvarumas tapo neatsiejama verslo strategijos dalimi. Tačiau svarbu pabrėžti, kad tvarumo integracija turėtų būti ne tik deklaratyvi, bet ir matoma realiuose veiksmuose ir sprendimuose. Tai reiškia, kad įmonės turėtų siekti ne tik atitikti reguliavimo reikalavimus, bet ir aktyviai prisidėti prie aplinkosauginių ir socialinių pokyčių.
ES Tvarių finansų atskleidimo reglamentas skirsto finansinius produktus į tris kategorijas, kas padeda investuotojams suprasti, kaip jų investicijos prisideda prie tvarumo. Pirma kategorija, arba 6 straipsnio fondai, nėra susiję su tvarumu ir apima investicijas į tabako ar kalnakasybos pramonę; antra kategorija – 8 straipsnio fondai, netiesiogiai yra susiję su tvarumu ir skatina aplinkosauginius bei socialinius pokyčius; trečia kategorija – 9 straipsnio fondai, jų tikslas yra tvarumas, pavyzdžiui, investicijos į atsinaujinančios energetikos sektorių.
„Morningstar“, JAV kapitalo rinkų analitikos bendrovės, veikiančios 32 pasaulio šalyse, duomenys atskleidžia, kad 2023 m. pabaigoje 55,5 proc. finansinio turto buvo investuota į 8 straipsnio fondus, 41 proc. – į 6 straipsnio fondus ir apie 3,5 proc. – į 9.
„Šios kategorijos atspindi įmonių ir finansų sektoriaus požiūrį į tvarumą, kuris tampa vis svarbesnis ne tik etiniu, bet ir ekonominiu požiūriu. Ir nors tvarumo sąvoka yra vis labiau populiarėja, realus jos įgyvendinimas finansų sektoriuje yra pradinėse stadijose“, – teigia ekspertas.
Vis dėlto tvarių investicijų rodikliai pasauliniu mastu pastaraisiais metais augo. Pagal „Global Sustainable Investment Review“ 2022 ataskaitą, kuri buvo išleista 2023 m. pabaigoje, tvarių investicijų turtas pasaulyje sudarė 30,3 trln. JAV dolerių, o nuo 2020 m. tvarios investicijos išaugo 20 proc., sudarydamos 38 proc. visų pasaulio investicijų.
„Nors tvarios investicijos išaugo iki tokio lygio, kad dabar jos sudaro svarbią pasaulio investicijų dalį, atspindinčią investuotojų norą prisidėti prie tvarios ateities, reguliavimo institucijoms dar reikia daug nuveikti, kad būtų sukurtas aiškus ir patikimas tvarumo vertinimo ir reguliavimo pagrindas“, – sako D. Pupkevičius.