Taupyti reiktų daugiau, moralinis aspektas irgi svarbus
„Kur matome aiškias problemas, tai elektros, gamtinių dujų ir šilumos kainos. Elektros kainos nemažai kam padidėjo nuo liepos 1-osios dienos. Aišku, jeigu esi kainas užsifiksavęs, tai iš esmės jos pusmetį nesikeis, čia gal ramiau, nes patį padidėjimą mes pajuntame dabar. Kur yra didžiausias nežinomasis, tai yra šilumos kainos, nes matėme gamtinių dujų ir biokuro šuolį liepą, tai iš esmės jis persivers į rudenį. Bet neaišku vėlgi, ką darys valdžia – galbūt bus sugrąžintas nulinis PVM tarifas. Tai šioje vietoje dar pažiūrėsime, kaip viskas išsirutulios. Aš matau didžiausią problemą energetiniuose ištekliuose. To nesimatė metų viduryje, nes žmonės išlaidavo. Manome, kad teorija virs praktika ir kad žmonės atsargiau išlaidaus ne pirmo būtinumo prekėms ir paslaugoms“, – sako T. Povilauskas.
Paklausus „SEB“ atstovo, ar jau reiktų veržtis diržus, pašnekovas sako, kad jeigu nesi sutaupęs, tai iš esmės būsi priverstas tą daryti ir klausimas: ar taupyti, ar mažiau vartoti.
„Kas yra labiausiai pabrangę, tai pirmojo būtinumo prekės, ar tai mastas, ar energetiniai ištekliai ir čia daug sutaupyti negali. Galbūt gali daugiau investuoti į paieškas, jeigu kalbant apie drabužius, maistą ieškant alternatyvių, pigesnių sprendimų. Mes taip turime žmones edukuoti, kaip mažiau išleisti energetikai, nes kainos yra padidėjusios ir labai daug ko pats žmogus čia nepakeis, bet jis gali keisti savo kasdienius sprendimus“, – įsitikinęs T. Povilauskas.
„SEB“ ekonomistas pataria, kad norint realiai sutaupyti, reikia pažiūrėti, kur švaistomi pinigai, kad be didelių pastangų, galima būtų tai sumažinti, nes kitaip reikės leisti turimas santaupas: „Mūsų prielaidos yra, kad ne pirmo būtinumo prekių ir paslaugų vartojimas vėlyvą rudenį ims silpnėti, ir tai yra susiję su tuo, kad kuo daugiau išleisime energetikai ir padidėjusioms palūkanoms. Tad mažiau liks pinigų, kuriuos būtų galima išleisti kitiems dalykams, tokiems kaip kultūra, sportas, prenumeratos ir panašiai“.
Pasak pašnekovo, apie recesiją kalbame nuo kovo mėnesio ir taip, ji yra prasidėjusi, jau antrą ketvirtį BVP ketvirtinis pokytis buvo neigiamas, trečią ketvirtį greičiausiai irgi bus, bet tai greičiau matematiniai dalykai.
Pasak T. Povilausko nereikia pamiršti auksinės taisyklės, kad reikia taupyti ir nedidinti savo išlaidų, kai yra geri laikai, nes ateis sunkesni. „Taip pat reikia suprasti, kad šalia mūsų vyksta karas ir tų problemų yra ir energetinis karas irgi yra ir negalime į jį nereaguoti, turime ir patys būti adekvatūs. Žmonės žūsta kitoje šalyje, mes irgi turime reaguoti ir nepadėti agresoriui ir tas moralinis aspektas yra tikrai labai svarbus. Mokame kainą, nes karas nebūna be pasekmių. Vėlgi, tikėkimės, kad tas kainų šuolis yra pusei metų ar dar kažkuriam laikui, bet nereikės veržtis diržų labai ilgai, bet tam tikrą terminą mes tikrai turime tą daryti. Aišku, gerai, kad degalai yra atpigę, tad nėra taip, kad viskas momentiškai brangsta. Bet taip, taupyti reiktų daugiau“, – pastebi ekonomistas.
Apšvietimas – vienas iš dažniausiai siubiančių energiją lietuvių namuose
Astos Vaitulevičės paklausus, kaip planuoti sutaupyti laukiant dar vienos rekordinės energetinių kainos žiemos, „Ignitis grupės“ atstovė sako, kad kai kalbame apie energijos taupymą ar ateinantį laikotarpį, ji šį procesą dalina į dvi dalis: pirmoji apie tai, kaip galima sumažinti švaistymą ir antroji – taupymo galimybės.
„Kaip ir ekonomistas minėjo, kad jeigu reiktų vengti išlaidauti ne pirmo būtinumo prekėms, mažinti jų pirkimą, tas pats galioja ir kalbant apie elektros energijos naudojimą, tų pačių dujų vartojimą savo buityje. Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje daugiausiai elektros energijos sunaudojama apšvietimui ir elektros prietaisams. Tai, aišku, yra milžiniška grupė ir ją turbūt patenka viskas, bet toks kaip apšvietimas tiesiogiai diktuoja, kad savo elgesiu ir tinkamais sprendimais galime koreguoti jo suvartojamos elektros apimtis. Įprastas namų ūkis turi apie 27 lempas, tai jei pakeitus į ledines lemputes, efektas bus akivaizdus“, – pažymi A. Vaitulevičė.
Pasak „Ignitis“ atstovės, kalbant apie kitus elektros prietaisus, jeigu neturime kondicionavimo sistemų, tai šaldytuvas, šaldiklis yra pagrindinis mūsų kasdienės energijos valgytojas, po jų eina indaplvės, skalbimo, džiovinimo mašinos.
„Labai svarbu, kaip mes naudojame prietaisus. Pavyzdžiui, šaldytuvas pastatytas ten, kur bus kaitinamas saulės natūraliai naudos daugiau energijos. Tas pats ir su oro kondicionavimo sistemomis: jeigu jos yra įrengtos tose vietose, kur yra daugiau saulės, tai reiškia, kad sensorius jaučia, kad yra dirbtinai šilčiau, tad jis sunaudos daugiau elektros energijos. Šaltuoju sezonu naudosime daugiau apšvietimo. Tinkamas apšvietimas, atsižvelgiant į sveikatą, tikrai padeda mūsų akims, jeigu dirbame prie kompiuterio ar mokosi vaikai, tai taškinis apšvietimas, arba ta senoji geroji stalinė lempa yra tai, kas suteikia mums pakankamą elektros apšvietimo poreikį, aišku, jei ji yra tinkamai pastatyta, kad negadintų regos. Mums tikrai nereikia svetainėje susijugti visų šviesų, kad turėtume gerą apšvietimą“, – pataria A. Vaitulevičė.
„Ignitis grupės“ atstovė sako pastaruoju metu pastebinti augančią elektros suvartojimo tendenciją: „Su klimato kaita, didėjančiu šiltesnių dienų skaičiumi, naturaliai palaikyti vėsą energijos reikia daugiau. Susidomėjimas pačiu elektros naudojimu, kiek mes dalinamės informacija, akivaizdu, kad tikrai auga, tad galime daryti prielaidas, kad ateity energijos sunaudojimo pokytis bus didesnis“.
