Energijos nepriteklius arba energetinis skurdas apibrėžiamas kaip situacija, kai namų ūkis nebegali patenkinti savo energijos poreikių. Eurostato duomenimis, 2020 m. apie 36 mln. Europos Sąjungos (ES) gyventojų negalėjo tinkamai šildyti savo namų, o beveik 13 proc. europiečių gyveno nesandariuose ar drėgnuose būstuose. Tuo tarpu Lietuvoje situacija yra viena iš prasčiausių Europoje – statistiniais duomenimis, praėjusiais metais pakankamai šildyti būsto sau negalėjo leisti beveik kas ketvirtas Lietuvis. Taip pat viena iš pagrindinių problemų išlieka toli gražu nepakankamai spartūs netvarių būstų renovacijos tempai.
Patiriančių energetinį skurdą šiemet galimai tik daugės
Energijos tiekimo krizė, susijusi su Rusijos vykdomu karu Ukrainoje, bei jau kurį laiką kylančios energijos kainos verčia vartotojus daugiau mokėti už degalus, šildymą ir elektrą. Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) duomenimis, prieš karą energijos kainos kilo dėl po pandemijos atsigaunančios ekonomikos ir padidėjusios paklausos, kartu su neįprastai maža pasiūla dėl šalto ir ilgo žiemos sezono, nepalankių oro sąlygų, lėmusių mažesnį išgaunamą vėjo energijos kiekį, ir dėl mažų dujų atsargų Europoje. Europos Komisijos analizė rodo, kad 2021 m. tiek dujų, tiek elektros kainos Europoje pakilo iki precedento neturinčio lygio, o šiais metais išaugo dar labiau.
Lietuvoje su energetiniu skurdu susiduria daugiau nei 20 proc. gyventojų ir panašu, kad šį šildymo sezoną situacija tikrai negerės, sako Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė. Jos teigimu, energetinį nepriteklių apibrėžia keturi veiksniai: aukštos energijos kainos, prastas būsto energetinis efektyvumas; mažos pajamos bei menkas vartotojų informuotumas.
Energetinis nepriteklius neigiamai veikia žmonių sveikatą, gerovę, socialinę įtrauktį ir gyvenimo kokybę, rašo Europos Parlamento mokslinių tyrimų tarnybos analitikė Agnieszka Widuto: „Energijos nepriteklių patiriantys žmonės kenčia dėl nekomfortabilių ir nesanitarinių sąlygų, pavyzdžiui, netinkamos patalpų temperatūros (kai yra per karšta arba per šalta), prastos oro kokybės, kenksmingų cheminių medžiagų daromo poveikio. Visa tai gali lemti mažesnį produktyvumą, sveikatos sutrikimus ir didesnį mirtingumą. Energijos nepriteklių patiriantys žmonės taip pat patiria didelę psichologinę įtampą dėl neįperkamų sąskaitų už energiją. Energetinio skurdo konsultacinis centras (EPAH) nurodo, kad „tinkama šiluma, vėsa, apšvietimas ir energija prietaisams maitinti – tai pagrindinės paslaugos, kurios yra būtinos, siekiant užtikrinti energetiškai efektyvius namus bei padorų gyvenimo lygį, šiluminį komfortą ir gerą piliečių sveikatą“. Energijos nepriteklių patiriantiems namų ūkiams trūksta šių esminių energetinių paslaugų.“
Pensininkai, daugiavaikės ir sunkiau besiverčiančios šeimos, dirbti negalintys neįgalieji dažnai dėl išaugusių energetikos kainų yra pasmerkiami skurdui, tvirtina Žaliosios politikos instituto direktorius Remigijus Lapinskas, o šio šildymo sezono metu žmonių, gyvenančių energetiniame skurde, skaičius gali išaugti, sako jis.
Lietuviai nedrįsta kreiptis kompensacijai
A. Adomavičienė pabrėžia, kad susiduriantiems su energetiniu skurdu gali padėti šalyje egzistuojanti kompensacijų sistema. Vis dėlto, čia pastebimas atotrūkis, sako „Tvarios Lietuvos“ pašnekovė – su energijos nepritekliumi susiduria daugiau nei 20 proc. lietuvių, o kompensaciją šių metų pradžioje gavo vos 8 proc. gyventojų.
„Kompensacijai gauti kreipiasi vis daugiau žmonių, nes yra palengvintas šių priemonių pasiekiamumas ir vyksta daugiau komunikacijos, tačiau, jei tempai išliks tokie patys, dalis žmonių tomis priemonėmis taip ir nepasinaudos, – nuogąstauja skurdo mažinimo tinklo vadovė. – Žmonės nedrįsta kreiptis, be to, vyrauja didelė stigma, nes daugelį metų šie asmenys buvo vadinami pašalpiniais ar išlaikytiniais. Kai dabar krizės metu skatinama kreiptis [kompensacijai], žmonėms per sunku perlipti per save.
Kitas dalykas – yra nustatyti tam tikri būsto normatyvai. Dalis žmonių, net jei ir gaus kompensacijas, jas gaus tik labai nedideles, nes jei gyvena didesniame būste, nei nustatyta normatyve, už likusią dalį jie turės susimokėti. Taip pat dažnai nesutampa faktinė ir deklaruojama gyvenamoji vieta. Čia atsiremiame į būstų nuomos rinkos šešėlį. Tarkime, senjorai būste gyvena vieni patys, bet pas juos deklaruoti ir jų vaikai, nors šie gyvena didmiestyje, o savininkai nenori, kad jie savo gyvenamąją vietą deklaruotų jų bute. Tokiu atveju žmonės, kurie tikrai gauna nedideles pajamas, negali pasinaudoti tomis priemonėmis“, – sako A. Adomavičienė.
Išeitis – daugiabučių renovacija
2021 m. prasidėjęs energetikos kainų šuolis labiausiai paliečia pažeidžiamiausius visuomenės narius, pranešime spaudai dėmesį atkreipia Vartotojų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys. Per metus (2022 m. rugpjūčio mėnesį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai) kietasis kuras pabrango 166,3 proc., šilumos energija – 89,1 proc., elektros energija – 62,7 proc., dujos – 59,8 proc. Šios kategorijos prekių brangimas turi tiesioginės įtakos ir kitų produktų bei paslaugų brangimui. „Jeigu sugebėsime sumažinti energetinių išteklių kainų augimą, nuslops ir kitų prekių bei paslaugų kainų augimas“, – konstatuoja K. Kupšys.
Atsinaujinantys energijos ištekliai, pasak jo, yra išsigelbėjimas nuo aukštų kainų, tačiau klausimas, kaip greitai galima reformuoti energetikos sistemą, kad saulės ir vėjo jėgainių pagaminamos elektros energijos dalis reikšmingai didėtų. Antrasis svarbus energetinio skurdo faktorius, kurį išskiria pašnekovas – būsto energetinis efektyvumas. Deja, vis dar daug brangių energetinių resursų yra išleidžiama pro kiauras sienas ir duris, sako jis, o nors valstybė turi įvairių mechanizmų, kaip paskatinti žmones savo daugiabučio renovacijai, tempai vis dar yra per lėti. „Problema ta, kad žmonės, gyvenantys skurde, dažnai visai neturi santaupų ar yra prasiskolinę, todėl jie negali investuoti į energiją taupančias priemones, renovaciją. Nėra jiems įperkamos ir saulės jėgainės“, – pastebi K. Kupšys.
Daugiabučių renovacijos svarbą itin pabrėžia ir ekonomistas Raimondas Kuodis. Delfi TV laidoje „Tvari Lietuva“ jis teigė, kad Lietuvos energetikos istorija yra „kvailysčių ir nesąmonių paradas“, nes perėjimas prie biokuro, nerenovavus namų, problemos neišsprendžia. O pastatų modernizavimo srityje labiausiai, pasak pašnekovo, turėtų susiimti didieji Lietuvos miestai.
„Šildymui nereikia dujų – reikia šiltų namų, o tada pereiti prie biokuro. Bet, kaip matėme, premjerai G. Kirkilas ir A. Kubilius ignoravo šį klausimą. Didieji miestai iki šiol yra pliki, betoninėmis sienomis. Šilumą leidžiame į orą, o tada turime krūvą išvestinių problemų: ar mazutą deginti, ar dujas, nes kiauriems namams reikia labai daug šiluminės energijos. Kai kurie regionai, pajutę šių dalykų prasmę, susitvarkė, bet miestai buvo visiškai atsipūtę“, – kalbėjo R. Kuodis.
Pastatų modernizavimas padeda ne tik sutaupyti, pakelti nekilnojamojo turto vertę, džiaugtis šiltesniais namai, bet ir prisideda prie aplinkai kenksmingų, šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo, Žaliosios politikos instituto pranešime spaudai teigia R. Lapinskas: „Renovuojant daugiabučius namus galima įsirengti saulės kolektorius šilto vandens gaminimui, fotovoltinę saulės modulių elektrinę elektros energijos gamybai ar geoterminį šildymą, kuris ne tik padės sutaupyti, bet ir labiau tausos aplinką. Skaičiuojama, kad Lietuvoje atnaujintų daugiabučių sutaupytos šiluminės energijos kiekis kasmet sudaro apie 700 GWh – t. y. į atmosferą kasmet išmetama 160 tūkst. tonų mažiau CO2.“
Dalinasi patarimais, kaip sutaupyti
Neturintiems galimybės renovuotis būstą, sutaupyti elektros energijos gali padėti ir ekonomiškas buitinių prietaisų bei apšvietimo naudojimas. „Ignitis grupės“ energetinio efektyvumo programos vadovė Asta Vaitulevičė pranešime spaudai teigia, kad, norint sumažinti švaistomą energiją, pirmiausia reikia apsižvalgyti, kokie prietaisai buityje yra elektros energijos „vagys“.
„Pavyzdžiui, paprasta kaitrinė elektros lemputė sunaudoja 10 kilovatvalandžių elektros energijos, iš kurių tik 1 kilovatvalandė tenka šviesai, o 9 kilovatvalandės – šilumai pagaminti. Juk įjungiame lempą, kad ji mums šviestų, o ne šildytų namus. Todėl bent jau tose vietose, kuriose žmonės dažniausiai leidžia savo laiką, kaitrines lemputes pakeitus moderniomis – LED, būtų galima sutaupyti.
Susiklosto liūdna situacija – kuo sunkiau finansiškai žmonės gyvena, tuo, tikėtina, naudoja senesnę buitinę techniką ir kitus prietaisus, kurie sunaudoja itin daug energijos. Energijos taupymo patarimų pritaikymas yra naudingas, tačiau sena buitinė technika vis tiek mažiau energetiškai efektyvi. Tai ypač galime pastebėti naudodami seną skalbyklę. Pabaigę skalbti, patalpose jausime šilumą. Vadinasi, skalbyklė veikdama išskyrė šalutinį produktą – šiluminę energiją, už kurią turime sumokėti. Kuo prietaisas energetiškai efektyvesnis, tuo energijos nuostolių yra mažiau ir mokame tik už pagrindinę jo funkciją“, – sako A. Vaitulevičė.
„Ignitis grupės“ atstovė nenuvertina ir paprastų energijos taupymo būdų bei teigia, kad reikšmingai energiją galima sutaupyti ir tiesiog iš rozetės ištraukus budinčio prietaiso kištuką.
„Vienas iš kolegų darė tyrimą ir išmatavo, kiek energijos sunaudoja tuščioje eigoje esantys prietaisai (kai jie yra budėjimo režime, įjungti į rozetę). Skalbimo mašina vien dėl to, kad kištukas yra įkištas į rozetę, per metus sunaudojo 99 kilovatvalandes. Jei skaičiuosime, kad viena kilovatvalandė kainuoja 32 euro centus, per metus prarasti 32 eurai. Visi sujungti prietaisai (interneto maršrutizatorius, televizorius ir kt.) vien veikdami budėjimo režimu kolegai per metus kainavo 250 eurų. Žinoma, kiekvienas naudoja skirtingus prietaisus, tačiau tai parodo, kad sutaupyti tikrai galima, nes mūsų prietaisai nėra greitoji pagalba, kuriai reikia budėjimo. Galime juos lengvai įsijungti tada, kada naudojame“, – pasakoja A. Vaitulevičė.
Biudžeto projekte – ambicingi tikslai
Šio mėnesio pradžioje buvo pristatytas 2023 m. valstybės biudžeto projektas. Jame energijos kainų augimo poveikio sušvelninimo priemonėms gyventojams ir verslui numatyta skirti 1,93 mlrd. eurų. Valstybė žmonėms žada kompensuoti elektros ir dujų kainos augimo dalį, tam nusimatydama 812 mln. eurų. Dar beveik 56 mln. eurų planuojama skirti šį šildymo sezoną numatytai Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatai centralizuotai tiekiamai šilumai, padengiant tiekėjams skirtumą iš valstybės biudžeto.
Projekte taip pat numatytos ir ilgalaikės investicijos energetiškai neefektyvių gyvenamųjų pastatų renovacijoms. Per trejus metus planuojama renovuoti 4488 pastatus, tam skiriant 296 mln. eurų, praneša Vyriausybės kanceliarija.
Siekiant suvaldyti energijos kainų šuolį po Rusijos pradėto karo Ukrainoje, užsitikrinti energetinę nepriklausomybę, įgyvendinti klimato kaitos tikslus ir sumažinti žmonių bei verslo energetines sąskaitas, per trejus metus planuojama įgyvendinti strateginį tikslą ir užsitikrinti 1 gigavato (1GW) generacinius pajėgumus, pasitelkiant saulės energiją. Šiam tikslui bus skiriama 1,1 mlrd. eurų. Pranešama, kad numatytos investicijos garantuos reikalingą 340 megavatų (MW) generaciją energetinėms bendrijoms, užtikrinant švarią energiją ir mažas sąskaitas žmonėms, 600 MW – verslui, tiek investuojant į gaminančių vartotojų parkus, tiek ir į saulės elektrinių įrengimą įmonėse ant stogų, 100 MW – savivaldybėms ir 30 MW – viešiesiems pastatams – užtikrinant mažesnius kaštus valstybei.