Įmonėms skirta laiko ruoštis
Pasak „KPMG Baltics“ Valdymo ir rizikos konsultacijų departamento vadovo Dainiaus Pupkevičiaus, kai galutinis ESRS tekstas yra aiškus, įmonėms būtų protinga deramai išnaudoti laiką iki naujų ataskaitinių metų – t. y. nelaukiant, kol standartai įstatymiškai įsigalios ir įmonėms bus privalomi.
„Tekstas jau priimtas, standartai, kurių iš viso dvylika, jau parengti. Laiko pasiruošti namų darbus įmonėms, rodos, irgi palikta nemažai – penki mėnesiai. Be to, jau pastaraisiais mėnesiais įmonės turėjo galimybę susipažinti su tuo, kas jų gali laukti ir kokių duomenų gali reikėti ruošiant tvarumo ataskaitą ateityje“, – sako ekspertas.
Visgi, visiškai atsipalaiduoti nepavyks, ko gero, nė vienai įmonei, kuri teiks tvarumo ataskaitą. Kiekviena jų turės išanalizuoti didelius informacijos kiekius, taip pat atlikti įmonės daromų poveikių aplinkai ir žmonėms analizes, parengti tvarumo strategiją ir ją suderinti su turima verslo strategija, nustatyti tvarumo rodiklius.
„Perprasti įmonės informaciją, ypač tokios, kuri turi didelius duomenų kiekius ir informacijos šaltinius, yra tikras iššūkis. Tačiau kuo anksčiau bus atliekama duomenų analizė, tuo bus paprasčiau suprasti, kokią įsidiegti sistemą ar kokių reikia procesų, kurie padėtų efektyviai rinkti ir kaupti duomenis, reikalingus tvarumo rodikliams apskaičiuoti tiek pirmą kartą, tiek kitus kartus ateityje“, – tikina D. Pupkevičius.
Nors kiekviena įmonė turi daugiau ar mažiau duomenų, visgi jų netgi gali trūkti. Taip gali būti dėl to, kad, pavyzdžiui, anksčiau įmonė su tvarumu susijusios informacijos niekuomet nerinko. Tokiu atveju ruošiant ataskaitas susiduriama su duomenų trūkumo problema, kuriai išspręsti reikia sugalvoti sistemą, kokius ir kaip duomenis rinkti.
„Kiekvienos įmonės atvejis yra individualus. Vienos turi daug informacijos ir reikia išrasti formulę, kaip viską tinkamai apskaičiuoti ir pateikti, o kitos turi mažai informacijos arba tam tikrais pjūviais jos trūksta. Visgi svarbiausia nusimatyti, kas bus atsakingas už šių duomenų surinkimą ir sisteminimą. Geriausia, kad tai būtų ekspertas, kuris vėliau turės parengti reglamentus atitinkančias tvarumo ataskaitas. Idealu, jei šiuos iššūkius ekspertui padėtų išspręsti ir profesionalūs partneriai“, – teigia ekspertas.
Dėmesys klimato kaitai
Kokią konkrečiai informaciją turės atskleisti įmonės, rengiančios tvarumo ataskaitas pagal naujus standartus, priklausys nuo to, kokias reikšmingas tvarumo sritis jos bus identifikavusios savo veiklose. Standartai numato įmonėms pareigą taikyti dvigubo reikšmingumo principą (angl. double materiality approach). Tai reiškia, kad įmonės turės pranešti apie savo poveikį žmonėms ir aplinkai, taip pat kaip socialiniai ir aplinkosaugos klausimai sukuria finansinę riziką ir galimybes įmonei.
„Dvigubo reikšmingumo principą taikyti praktikoje siūloma pasitelkus apklausą. Ji apimtų visus su įmonės veikla susijusius asmenis. Tai būtų vidiniai organizacijos žmonės – vadovybė, darbuotojai, taip pat išoriniai – tiekėjai, vartotojai, klientai, investuotojai ir visi kiti. Tačiau apklausa vertinga ne tik tuo, kad palengvina prievolę užpildyti tvarumo ataskaitą pagal dvigubo reikšmingumo principą, bet dar ir tuo, kad padeda geriau įvertinti besikeičiančią vartotojų elgseną, jų poreikius ir sykiu sukuria galimybę pasiūlyti naujų produktų ar paslaugų, aktualių daugeliui rinkų“, – pažymi D. Pupkevičius.
Iš pateiktų reikalavimų ESRS, kaip pastebi ekspertas, daug dėmesio skiriama klimato kaitai ir jos padariniams: „Žmonija juos vis stipriau jaučia, tuo kasdien galime įsitikinti patys. Neseniai Europą ir kitus žemynus sukrėtė didžiuliai gaisrai, aprėpiantys vis didesnius plotus. Todėl EK iš verslų reikalauja ne tik nurodyti, kokį poveikį verslas daro klimatui, bet ir veiksmų plano, kaip klimato padarinius ruošiasi sušvelninti, kad situacija keistųsi“.
Įmonės turės pateikti ir tikslius šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius (ŠESD). Pavyzdžiui, energijos suvartojimo kiekius, šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų kiekius ir kt. Be klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos tikslo, standartai taip pat apima tokius aplinkos tikslus kaip vandens ir jūrų išteklių apsauga, žiedinės ekonomikos skatinimas, teršalų mažinimas ir kontrolė, biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga.
Nuosaikesni reikalavimai duomenų atskleidimui
Dar prieš keletą mėnesių standartuose įmonėms buvo keliami reikalavimai atskleisti daugiau duomenų apie tvarumą, tačiau priėmus naujuosius, duomenų prašoma mažiau. Nebelieka privalomų temų, tokių kaip klimato kaita ar darbuotojai – šioms temoms, kaip ir kitoms, bus taikomas dvigubo reikšmingumo vertinimas. Įvestos tam tikros lengvatos ir pereinamieji laikotarpiai atskleidžiamai informacijai, dalis atskleidimų tampa savanoriški, pavyzdžiui, biologinės įvairovės perėjimo planai.
Pasak „KPMG Baltics“ Valdymo ir rizikos konsultacijų departamento vadovo, tame galima įžvelgti ir neigiamų, ir teigiamų aspektų. Vienas iš jų yra tas, kad įmonės galės sutelkti dėmesį į svarbiausius ir reikšmingiausius klausimus, susijusius su jų tvarumu, dėl ko, tikėtina, pagerės informacijos kokybė, palyginamumas ir patikimumas.
„Informacija bus stipriau koncentruota ir bus išvengta jos pertekliaus. Dėl to tvarumo ataskaitų vertintojams arba kitoms suinteresuotoms šalims bus paprasčiau vertinti įmonės veiklą. Be to, pačioms įmonėms bus sumažinta administracinė našta ir išlaidos, susijusios su duomenų rinkimu, apdorojimu ir ataskaitų teikimu“, – aiškina D. Pupkevičius.
Kita vertus, nuosaikesnis duomenų reikalavimas kelia ir tam tikras rizikas, nes sumažėjus privalomų atskleisti duomenų apimtims, įmonės galės slėpti ar nepakankamai atskleisti tam tikrus aspektus, susijusius su įmonės veikla ir tvarumu.
„Priimtas galutinis ESRS tekstas vertinamas nevienareikšmiškai. Ypač dėl to, kad sumažėjus privalomų atskleisti duomenų apimtims, suinteresuotoms šalims, pavyzdžiui, potencialiems investuotojams, gali trūkti informacijos apie įmonės tvarumą. Taip pat toks sprendimas dėl duomenų neskatins įmonių gerinti tvarumo praktikų ir siekti aukštesnių tvarumo standartų“, – įžvelgia ekspertas.
Vis dėlto, priimti standartai yra svarbus žingsnis siekiant ambicingų EK tvarumo tikslų ES lygmeniu, kurių pagrindinis – iki 2050 metų pereiti prie tvarios ir draugiškos klimatui ekonomikos. Nuo kitų metų šis uždavinys taps įstatymu ir dar po metų pirmosios ataskaitos pagal parengtus naujuosius standartus pasieks vertintojus. Dėl to, tikėtina, kad viešojoje erdvėje stipriai suvešėjęs „žaliasis smegenų plovimas“ (angl. greenwashing) bus suvaldytas ir įmonėms taps sunkiau manipuliuoti vartotojais, siekiant parduoti savo prekes ar paslaugas.