Remiantis 2022 m. „Gartner“ tvarumo galimybių, rizikų ir technologijų apžvalga, 86 proc. verslo vadovų tvarumą laiko investicija, apsaugančia jų organizaciją nuo sutrikimų. Pasak specialistų, pastarieji metai leido verslui tuo įsitikinti.
„Per pastaruosius metus įmonių vadovai išmoko, kad tiekimo grandinės ir jų valdymas reikalauja kur kas daugiau dėmesio rizikų valdymo ir atsako į trikdžius atžvilgiu. Vienoms įmonėms veiklos tęstinumo išbandymu tapo tiekimo grandinių nutraukimas dėl pandemijos, kitoms – dėl karo. Išbandymu ne vienam verslui tapo ir pandemijos bei karo atvertos naujos galimybės – ne visos įmonės buvo pasirengusios jas išnaudoti“, – komentuoja „Vesta Consulting“ organizacijų tvarumo skyriaus vadovas Kiril Simbirskij.
Pasak jo, karas Ukrainoje tapo ir verslo vertybių išbandymo lauku – daug įmonių teko priimti sprendimus dėl tolesnio darbo su tam tikrais tiekėjais bei partneriais, nutraukiant verslo ryšius su Rusijoje ir Baltarusijoje veikiančiais juridiniais subjektais. Negana to, teko iš naujo įvertinti investicijas į energijos išteklius.
„Ilgą laiką energijos išteklių kainos buvo sąlyginai žemos, tad įmonės buvo mažiau linkusios diegti energijos vartojimo efektyvinimo ar atsinaujinančios energetikos sprendimus, o investicijos į juos nebuvo vertinamos kaip būtinybė. Reikšmingai išaugus energijos išteklių kainoms, daugelis įmonių susidūrė su neplanuotais iššūkiais, tad šiuo metu investicijos į tvaresnius energijos šaltinius vis labiau suprantamos kaip energetinės nepriklausomybės elementas“, – sako K. Simbirskij.
Vis dėlto nei infliacija, nei aukštos energijos išteklių kainos ar nepalankios ekonomistų prognozės nėra priežastis atsisakyti tvaraus verslo strategijos, įsitikinęs pašnekovas: „Žiūrint retrospektyviai, tvarumo principus į savo verslo modelį integravusios įmonės geriau atlaikė iššūkius ir generavo geresnius rezultatus, tad ir dabartinėmis neapibrėžtumo sąlygomis šiuo metu palanku vystyti tvarų verslą.“
Imtis tvarumo įpareigoja ir Europos direktyvos bei reglamentai
Skirti daugiau dėmesio tvarumui 2023-aisiais skatins ir nuo šių metų pradžios pradedami taikyti ES 2020 m. priimto taksonomijos reglamento reikalavimai. Įmonės, įpareigotos teikti informaciją apie nefinansinius rodiklius, šiemet turės atskleisti, kokia dalis jų veiklos buvo suderinta su taksonomijos reglamentu.
„Praėjusiais metais įmonės turėjo atskleisti, tik kokią dalį jų veiklos apima taksonomijos reglamentas, šiemet – kiek ji yra suderinta. Tai reiškia, kad reikės atskleisti, kiek gaunama pajamų iš žaliosios veiklos, taip pat žaliąsias investicijas bei tvarią įmonės veiklą įrodančias kapitalo ar veiklos išlaidas“, – aiškina K. Simbirskij.
Anot pašnekovo, šios informacijos atskleidimas leis įmonėms pagrįstai komunikuoti apie savo veiklos tvarumą aplinkosauginiu požiūriu ir leis mažinti „žaliąjį smegenų plovimą“ (angl. greenwashing).
Šiuo metu pagal nefinansinės informacijos atskleidimo direktyvą finansinės institucijos ir didelės, daugiau nei 500 darbuotojų turinčios viešojo intereso įmonės, kurių balansas viršija 20 mln. eurų arba apyvarta viršija 40 mln. eurų yra įpareigotos teikti socialinės atsakomybės (tvarumo) ataskaitas. Nuo 2025 m. pagal informacijos apie tvarumo teikimo direktyvą (angl. Corporate Sustainability Reporting Directive) turės atsiskaityti dar daugiau įmonių – į sąrašą bus įtrauktos ir daugiau nei 250 darbuotojų turinčios kompanijos, kurios nėra laikomos viešojo intereso.
„Vis daugiau įmonių prisiima su ESG (angl. environmental, social and governance) aspektų valdymu, poveikių švelninimu susijusius tikslus, ir tuo pat metu artėjame prie momento, kai įmonės turės palyginti savo rezultatus su tarpiniais tikslais. Būtent šie tarpiniai tikslai padeda suprasti, ar įmonės tikrai imasi veiksmų savo iškeltų tikslų įgyvendinimui, ar tikslai yra tik „popieriniai“, kas yra vienas iš „greenwashing'o“ elementų“, – pabrėžia „Vesta Consulting“ atstovas.
Tikimasi, kad finansų sektoriuje su „greenwashing'u“ labiau kovos ir ES reguliatoriai, tikrinantys ne tik įmonių atskleidžiamą informaciją, bet ir kiek realiai tvarumo strategija atsispindi fondų priimtuose investavimo sprendimuose.
„Vertinant bendras tendencijas, pastebimas suinteresuotųjų šalių nusivylimas dėl klimato kaitos švelninimo tikslų: pasigendama realių planų ir veiksmų, trūksta informacijos apie planuojamus skirti resursus (CapEX), bendrą ekonominį pagrindimą. Dėl šios priežasties šiemet su įmonių tvarumu dirbantys specialistai turės gerokai dažniau pasikalbėti su įmonės finansų direktoriumi (CFO)“, – sako K. Simbirskij.
Pradedant 2023-iuosius dalis verslų gali būti linkę atidėlioti tvarumo diegimą, pasiteisinant netinkamu laiku ar resursų stoka. Pasak K. Simbirskij, tvaraus verslo strategija neturėtų būti suprantama kaip kardinalūs įmonės veiklos pokyčiai per labai trumpą laikotarpį, tad tokie argumentai yra nepagrįsti.
„Nėra įmonių, kurios yra visai netvarios arba absoliučiai tvarios – visos įmonės yra kažkuriame laiptelyje tvaraus verslo modelio link, nes kiekvienoje įmonėje įgyvendinamos praktikos, skirtos jau dabar suvaldyti tam tikrus kylančius aplinkosaugos, socialinės atsakomybės ir valdysenos poveikius. Įmonė, kuri nori tobulėti šiame kelyje turėtų išanalizuoti, kokios reikšmingos su tvarumu susijusios rizikos ar galimybės yra būdingos konkrečiai veiklos sričiai ir individualiai jai. Tvarumas nėra vien tik aplinkosauga, tad daromų poveikių, galimų rizikų ar galimybių reikšmingumo nustatymas galėtų būti pirmuoju žingsniu, ką įmonė galėtų padaryti šiemet“, – sako jis.