Interviu su A. Rožėnu vyko jo paties statytame molio ir šiaudų name. Atvažiavus Almantas pirmiausia aprodo savo valdas – kur sodins vaismedžių sodą, kur augins braškes. Viską apžiūrėję užeiname į pašnekovo namus, įsitaisome šalia didelių langų ir pradedame pokalbį.
Šiaudų paruošimas – romantiška patirtis
Šiaudinių namų meistras Almantas Rožėnas pasakoja, kad po mokyklos jį viliojo ne universitetas, bet sveika aplinka ir dvasingumas. Radęs gamtoje esantį vienuolyną, jame praleido metus – nors gyveno kaip svečias, viską atliko pagal vienuolių regulą.
Ir vis tik Almanto minčių niekaip neapleido viena svajonė, kurią pašnekovas su savimi nešiojosi dar nuo mokyklos laikų. Paskutinėse klasėse besimokiusio A. Rožėno dėmesį patraukė televizinė laida, kurioje šiaudinių namų statytojas Jonas Kačerauskas papasakojo apie savo šiaudinį namą. Tokia namų statyba Almantą išsyk sužavėjo, todėl vyras ėmė svajoti apie nuosavą šiaudinuką. Tiesa, apie šiaudinukus norėjęs sužinoti dar daugiau, Almantas susidūrė su viena problema – tuo metu, prisimena pašnekovas, informacijos apie šiaudinių namų statybos specifiką Lietuvoje praktiškai nebuvo.
Pajautęs informacijos stygių, vyras iš užsienio parsisiuntė knygą apie šiaudinukų statybą, prie jos buvo pridėtas ir mokomasis DVD diskas – ši medžiaga tapo Almanto pradžiamoksliu. Po dvejų metų, 2010-aisiais, prasidėjo pirmojo A. Rožėno šiaudų ir molio namo statybos.
„Pirmas šiaudinis namas man buvo kaip smėlio dėžė, kur viską mokiausi daryti pirmą kartą. Iki tol nebuvau mokęsis niekur kitur – turėjau tik praktines žinias“, – draugystės su šiaudiniais namais pradžią prisimena A. Rožėnas. Jis priduria, kad šiaudų ir molio namo statybos buvo paprastos – namą jis galėjo pasistatyti savomis rankomis, nereikėjo samdyti darbininkų. Pirmojo namo statybas A. Rožėnas palygina su vaikystėje žaidžiamu žaidimu, kai vaikai statosi būstines – pašnekovas sako jautęsis panašiai.
Tuo metu, prisimena Almantas, šiaudinukus statėsi jis ir dar du bendraminčiai. Trise jie susirado ūkininką, su kuriuo kartu krovė ir vežė namams reikalingus šiaudus. Jų vežimas, sako A. Rožėnas, yra neužmirštama kiekvieno besistatančio šiaudinuką patirtis, netgi labai romantiška.
Pirmojo Almanto šiaudinuko plotas tesiekė 16 kvadratinių metrų, tačiau pašnekovas teigia, kad tokio ploto jam užteko.
Tiesa, prie pirmojo A. Rožėno būsto rankas pridėjo ne jis vienas. Pašnekovas prisimena, kad tuo metu šiaudinukai dar buvo naujovė, todėl žmonės, kurie domėjosi alternatyviomis statybomis, važiuodavo vieni pas kitus, talkininkaudavo.
„Įdomu tai, kad dar ir dabar nėra jokio reglamento, kaip reikia pastatyti šiaudų ir molio namą – kiekvienas stato taip, kaip moka. O ir šimtamečių šiaudinių namų tradicijų neturime, tradicijas kuriame mes patys“, – dėsto A. Rožėnas.
Po Lietuvą – su galinga molio purškykle
Nors vyras teigia, kad pirmąjį savo šiaudinuką prisimena su geromis emocijomis, visgi namelio šiandien jau nebėra – būstą, stovėjusį 9 metus, teko išardyti. Tačiau net ir tokia namo baigtis A. Rožėnui tapo puikia mokykla. Šiaudinių namų žinovas sako turėjęs progą pamatyti, kaip po visų tų metų atrodo šiaudinės namelio sienos.
„Ardydamas namą, galėjau sužinoti, ar jį paveikė drėgmė ir pelės. Visi tik stato šiaudinius namus, bet kol kas dar niekas neardo. Ši patirtis buvo geras teorinių žinių patikrinimas“, – prisimena pašnekovas. Jis pamatė, kad šiaudai po 9 metų atrodo kaip vakar sudėti – toks atradimas, sako, jam buvo pats geriausias įrodymas, kad šiaudiniai namai yra ilgaamžiai.
Pirmas šiaudų ir molio namas pastatytas (ir nugriautas), bet kokį tolimesnį kelią Almantas turėjo nueiti, kad dabar apie alternatyvių namų statybas konsultuotų kitus? Pašnekovas pasakoja, kad vienu metu pasitaikė galimybė padėti bendraminčiui statyti šiaudinių namų kompleksą. Nors ir dirbdamas kone savanorystės pagrindais už simbolinį atlygį, statybose A. Rožėnas įgavo neįkainojamos patirties, taip pat statybose susipažino ir su legendiniu architektu Petru Devižiu. Šias statybas Almantas vadina savo pradžių pradžia, kai ėmė padėti tiems, kurie statėsi savo nuosavą šiaudinuką.
Vertėtų pabrėžti, kad pašnekovas savęs nevadina statybininku – šiandien jis padeda savo namus besistatantiems žmonėms įvairiuose statybų etapuose.
„Turiu tokią aparatūrą, kurios pagalba namo sienas galima apipurkšti moliu. Tai didelė mašina, prie kurios prijungta 30 metrų žarna, ištaškanti molį. Lauke esantys žmonės į mašiną pila molį, aš namo viduje jį purškiu ant sienų, kurį po manęs einantys žmonės rankomis išlygina. Ant šiaudinio namo sienų dažniausiai dedame 3 sluoksnius molio ir šį darbą atliekame per 1-2 dienas“, – savo darbo pobūdį apibūdina A. Rožėnas ir priduria, kad su galinga molio purškimo mašina apkeliauja visą Lietuvą.
Žiemomis pašnekovas braižo ir projektuoja statinius, o atėjus statybų sezonui, padeda šiaudinukų statytojams, pavyzdžiui, be molio purškimo, būsimo namo šeimininkams padeda sudėti šiaudus.
Susidomėjimas šiaudinukais auga
Kad A. Rožėnas nėra įprastas statybininkas patvirtina ir jo kuriamas santykis su klientais, kurie, tiesa, dažniausiai tampa gerais pašnekovo draugais. Pats vyras sako, kad ryšys su šiaudų ir molio namų statytojais jam yra labai svarbus.
„Žinote, namų atsiradimas ir mano ryšys su juos statančiais bendraminčiais yra labai susijęs. Kai žmogus statosi šiaudinuką, mes daug bendraujame, svarstome, kur koks kambarys bus – šiuos dalykus reikia pajausti. Natūralu, kad po pusmečio statybose kartu praleisto laiko į mane kreipęsi žmonės tampa mano draugais, pas kuriuos visada malonu užsukti“, – pasakoja Almantas.
Paklaustas, kokie žmonės dažniausiai imasi šiaudinukų statybos, pašnekovas šypsodamasis patvirtina – IT specialistai. Šios specialybės atstovai, sako A. Rožėnas, jau būna pavargę nuo biurų ir kompiuterių, jaučiasi užsisėdėję ir nori ką nors padaryti savomis rankomis. Almantas papasakoja ir vieną istoriją apie biure išsėdėti nebegalėjusį vyrą.
„Turėjau tokį įdomų klientą – jis dirbo su interneto tiekimu, ilgą laiką sėdėjo biure ir sugalvojo pasistatyti šiaudinį namą. Gyvendamas jame suprato, kad nebegali išbūti biure, todėl ant serverinės pagrindo pasistatė šiaudinį biuro priestatą, kuriame buvo molio apdaila. Jame ir dirbo“ , – juokiasi šiaudinių namų specialistas.
Kalbėdamas apie šiaudinių namų statybos pradžią Lietuvoje, A. Rožėnas prisimena, kad dar prieš pradedant savo pirmojo namelio statybas, jis įkūrė socialinės platformos „Facebook“ grupę, kurioje susivienijo visi šiaudinukams prijaučiantys lietuviai. Pašnekovas skaičiuoja, kad prieš dešimtmetį grupėje buvo vos keli šimtai narių, o šiandien susidomėjusiųjų skaičius siekia beveik 10 tūkst.
Ar tai reiškia, kad susidomėjimas šiaudų ir molio namais auga? Taip, patikina pašnekovas, įvertindamas kasmet vis daugėjančių užsakymų kiekį ir konsultacijų poreikį.
„Visų pirma, žmones labai paveikė karantinas – jo metu buvo išpirkta labai daug žemės sklypų, pradėta daug šiaudinių namų statybų. Aš pats jau nesugebėčiau užsiimti su visais šiaudinius namus statančiais bendraminčiais. Skaičiuojama, kad šiuo metu Lietuvoje yra pastatyti keli šimtai šiaudinių namų, o statybų skaičiaus niekas nežino, nėra jokio registro“, – skaičiuoja A. Rožėnas. Jis priduria, kad nors šiaudinių namų populiarumas auga, vis tik jų kiekis toli gražu neaplenkia masinės statybos.
Užsienyje šiaudas vertinamas geriau
Papasakojęs apie šiaudo ir molio namų statybą bei statybos užkulisius, A. Rožėnas išvardina ir tokio būsto privalumus. Pirmiausia, sako jis, molis yra puiki statybinė medžiaga – jis ilgaamžis ir, kol nedegtas, gali būti pernaudojamas daug kartų vis skirtingiems namams statyti. Čia pat pašnekovas prisimena ir savo asmeninę patirtį.
„Žinote, ką aš dariau, kai reikėjo nugriauti savo pirmąjį namelį? Visą jam panaudotą molį susikroviau į maišelius ir parsivežiau namo. Dalį molio panaudojau dabartinio namo statybai, o kitą dalį pasilikau ateities projektams“, – tvarių statybų pavyzdžiu pasidalina pašnekovas.
Jis pastebi, kad didžioji dalis namų statybose naudojamų medžiagų yra taršios. Pavyzdžiui, sako jis, dabar populiaru naudoti putplastį, tačiau kai jis susiklijuoja su kitomis statybinėmis medžiagomis, jį perdirbti tampa ir brangu, ir sunku. A. Rožėnas pasakoja kurį laiką gyvenęs Austrijoje ir pastebėjęs, kad šios šalies gyventojai labai skeptiškai žiūri į minėto putplasčio naudojimą statant namus. Namo griovimo metu ši medžiaga, kaip pastebėjo užsieniečiai, pasklinda po apylinkes ir niekas jos nesugaudys, vadinasi, ir neperdirbs.
Palygindamas šiaudinių ir įprastų namų utilizaciją, Almantas sako, kad ardant šiaudinuką galima susirinkti tas detales, kurios nėra kompostuojamos, o molis ir šiaudai suirs savaime.
Tačiau kad ir kokie tvarūs šiaudiniai namai būtų, A. Rožėnas pastebi, kad Lietuvoje jie yra skriaudžiami. Problema, sako jis, yra ta, kad šiaudai vadinami šiaudų užpildu ir dėl to jų varža įvertinta netinkamai. Dėl šios priežasties savadarbiams šiaudinių namų statytojams labai sunku pasiekti dabartinius A++ reikalavimus. Nors šiaudas tas pats, Austrijoje ir Vokietijoje, patikina vyras, šiaudų siena yra vertinama kaip šiltesnė.
„Mano nuomone, šiaudas yra visiškai netarši medžiaga, kuri užrakina savyje CO2, jos nereikia gaminti, ji auga laukuose. Manau, kad valstybė turėtų įvertinti tai, kad šiaudiniai namai negeneruoja taršos, jie yra šilti, dėl to šiaudinių namų statyba turėtų būti skatinama, o ne stabdoma“, – savo įžvalgomis pasidalina ilgametis šiaudinių namų statytojas.
Galiausiai, A. Rožėnas akcentuoja, kad šiaudinį namą gali pasistatyti kiekvienas laiko ir noro turintis žmogus. Dar daugiau, jeigu namas statomas savo rankomis ir su bičiulių pagalba, jis gali kainuoti žymiai pigiau.