Kas yra OLIO ir kaip ji veikia?
OLIO – tai maisto dalijimosi programėlė, kuri suvienija žmones, taip pat įvairias įmones bendram tikslui – dalytis maisto pertekliumi, o ne jį išmesti.
Viena iš OLIO ambasadorių Lietuvoje Monika Jovarauskaitė teigia, kad programėle naudotis – labai paprasta. Pirmiausia reikia ją atsisiųsti, vėliau susikurti paskyrą. Jei žmogus turi maisto, kurio nenaudoja, gali jį nufotografuoti, trumpai aprašyti bei nurodyti, kada ir kur jį atsiimti.
„Tuomet kaimynystėje gyvenantis žmogus, atsidaręs programėlę, mato žemėlapį ir jame esančius maisto pasiūlymus. Išsirinkęs, ką norėtų pasiimti, nusiunčia užklausą ir susitaria dėl atsiėmimo laiko. Jam telieka atvykti, pasiimti maistą ir sandoris baigtas“, – paaiškina M. Jovarauskaitė.
Galima atiduoti produktus, kurių galiojimo laikas eina prie pabaigos, likusias namuose užaugintas daržoves, vaisius, įvairius kepinius, produktus, kurie lieka šaldytuve, kai išvykstate, ir kita.
OLIO 2015 m. sukūrė dvi Didžiojoje Britanijoje gyvenančios moterys – Tessa Clarke ir Saasha Celestial-One, tačiau su ja šiandien dirba daugiau nei 75 tūkstančiai savanorių ambasadorių visame pasaulyje.
Šiuo metu OLIO naudojasi daugiau nei 6 mln. vartotojų 62 šalyse, o per visą laiką maisto produktais ir patiekalais pasidalinta beveik 58 mln. kartų. Programėlė kiekvieną savaitę padeda išsaugoti tūkstančius maisto produktų.
Idėja kilo netikėtai
M. Jovarauskaitė sako, kad idėja tapti OLIO ambasadorėmis Lietuvoje kilo netikėtai, kai su drauge Margarita Gaišyte sugalvojo pasimokyti „The Atomic Garden“ reklamos mokykloje. Tuomet, anot jos, finaliniam darbui teko pasirinkti tiek klasės draugą, tiek prekės ženklą.
„Tad su Margarita nusprendėme pasirinkti OLIO ir tris mėnesius analizavome šią programėlę, kūrėme reklamas, atlikome kitus darbus. Su kiekviena diena vis labiau ją įsimylėjome! Pasibaigus kursams, nutariau parašyti programėlės kūrėjoms, parodyti, ką nuveikėme, ir paprašyti daugiau medžiagos OLIO sklaidai Lietuvoje. Susirašėme, gavome leidimą ir tiesiog tapome savanorėmis, kurios skleidžia žinią apie maisto švaistymo problemą ir jos sprendimo būdą – OLIO“, – pasakoja M. Jovarauskaitė.
Tikslas – spręsti maisto švaistymo problemą
Programėlės tikslas, anot OLIO ambasadorės Lietuvoje, spręsti maisto švaistymo problemą.
Tai, kaip rašoma programėlės interneto svetainėje, yra viena iš didžiausių problemų, su kuriomis šiandien susiduria žmonija.
33–50 proc. viso pasaulyje užauginamo ir pagaminamo maisto niekada nesuvalgoma, o iššvaistyto valgio vertė viršija 1 trilijoną JAV dolerių.
Be kita ko, 800 milijonų žmonių kiekvieną vakarą eina miegoti alkani. Tai reiškia, kad 1 iš 9 planetos gyventojų badauja arba prastai ir nepakankamai maitinasi. Kiekvieną iš jų būtų galima pamaitinti mažiau nei ketvirtadaliu maisto, kuris kasmet išmetamas JAV, Jungtinėje Karalystėje ir Europoje.
Be to, badas nėra tolima tik besivystančiose šalyse egzistuojanti problema. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje pernai daugiau nei 1 mln. žmonių kreipėsi į maisto banką, o JAV 40 mln. amerikiečių gyvena maisto nepritekliuje.
Valgio švaistymas yra ir didžiulė aplinkosauginė problema. Kasmet maistui, kuris galiausiai taip ir lieka nesuvalgytas, užauginti reikia didesnio už Kiniją žemės ploto. Kertami miškai, naikinamos rūšys, iškeldinamos vietinės populiacijos, nualinamas dirvožemis – visa tai vyksta tik tam, kad išaugintume maistą, dalį kurio vėliau išmetame. Be to, niekada nesuvalgytam maistui užauginti reikalingas vanduo sudaro 25 proc. viso pasaulyje sunaudojamo gėlo vandens, rašoma OLIO interneto svetainėje.
Švaistant valgį eikvojami ne tik ištekliai (žemė, vanduo, darbo jėga, energija ir kt.), kurių reikėjo nesuvalgytam maistui išauginti. Tačiau maisto atliekos patekusios į sąvartyną – o būtent ten patenka didžioji jų dalis – irdamos išskiria metaną, kuris yra 23 kartus pavojingesnis už anglies dioksidą.
Programėlės interneto svetainėje rašoma, kad OLIO tiki, jog maži veiksmai gali lemti didelius pokyčius. Visi kartu – išgelbėję po vieną keksiuką, morką ar kitą produktą – galime kurti tvaresnę ateitį, kurioje vertingiausi ištekliai yra ne išmetami, o jais dalijamasi.
Susiduria su iššūkiais
Kaip teigia M. Jovarauskaitė, vienas iš didžiausių iššūkių dirbant su OLIO Lietuvoje – sklaida: „Kadangi neturime tam jokio biudžeto, negalime pirkti nuomonės formuotojų ir reklamos paslaugų, tad tenka galvoti kūrybiškai“.
Lietuvoje prie OLIO programėlės šiuo metu yra prisiregistravę daugiau nei 1000 vartotojų, tačiau, anot merginos, aktyviai veikiančių kol kas dar labai mažai – tik dešimtys.
„Pasaulyje ši programėlė turi daugiau nei šešis milijonus vartotojų, daugiausiai jų – Didžiojoje Britanijoje, net apie keturi milijonai. Sieksime įrodyti OLIO, kad į Lietuvą investuoti verta“, – teigia „Delfi“ pašnekovė.
Informaciją apie programėlę merginos skleidžia pačios – draugams, pažįstamiems, bendrauja ir su žiniasklaidos priemonėmis.
„Su Margarita sieksime, apie tai kalbėti ir kreiptis, kur tik įmanoma, kad galėtume skleisti žinią ir prisidėti prie tvaresnio pasaulio. Labai tikime OLIO idėja. Keletas nuomonės formuotojų sutiko pasidalinti apie tai nemokamai. Tikimės, kad jų atsiras daugiau“, – viliasi M. Jovarauskaitė.
Pliusų – ne vienas
Atsakydama į klausimą, ar nėra lietuviams keista bei svetima dalintis maistu tokiu būdu, „Delfi“ pašnekovė mano, kad ne. Anot jos, mažesniuose miestuose, kaimuose dalintis – labai įprasta, o didmiesčiuose tokio įpročio kol kas dar nesame išsiugdę.
„Neseniai pati įkėliau maisto produktų į OLIO, jais iš karto susidomėjo bent septyni žmonės. Tai reiškia, kad programėlė veikia ir yra tikrai vertinga! Vartotojus vilioja nemokamas maistas, prisidėjimas prie tokios opios problemos kaip maisto švaistymas sprendimo“, – mintimis dalijasi mergina.
Vis dėlto M. Jovarauskaitė pripažįsta, kad atbaidyti nuo maisto dalijimosi tokiu būdu gali nejaukumas vykti pas kaimyną pasiimti produktų, pavyzdžiui, jam nebereikalingų pomidorų.
„Tačiau juk galime pažvelgti į tokias dalybas ir iš kitos pusės – pagaliau susipažinsime su kaimynais, kurie gyvena gretimoje laiptinėje, tapsime bendruomeniškesni, mažiau susvetimėję, sutaupysime, kartu gelbėsime pasaulį“, – sako „Delfi“ pašnekovė.
Mergina pabrėžia, kad apskritai dalijimosi programėlės – tiek nenaudojamų rūbų, tiek daiktų – Lietuvoje prigyja, skatina mažiau vartoti ir būti sąmoningesniais.
M. Jovarauskaitė primena, kad ES yra įsipareigojus iki 2030 m. perpus sumažinti vienam gyventojui tenkančius maisto nuostolius mažmeniniame ir vartotojų lygmenyje. Dėl šios priežasties, anot jos, per ateinančius metus apie šią problemą bus kalbama daug daugiau ir kur kas garsiau. Todėl tiek ji, tiek Margarita kviečia prisidėti prie jos sprendimo.
„Nesinori naudoti mobiliosios programėlės, tuomet bent jau galima atlikti kitus paprastus veiksmus: į parduotuvę eiti tada, kai esi sotus, su maisto prekių sąrašu, susiplanavus, ką valgysi savaitei į priekį. Taip pat galima save edukuoti, kaip išlaikyti tam tikrus maisto produktus ilgiau. Be to, nepabijoti improvizuoti iš likučių patiems kažką susikuriant ir bent jau taip nešvaistyti maisto. To visiems ir linkime“, – mintimis dalijasi viena iš OLIO ambasadorių Lietuvoje.