Panevėžyje, Respublikos gatvėje, yra parduotuvė, kurioje produktai parduodami be didiesiems prekybos tinklams įprastos pakuotės. Čia birūs produktai, prieskoniai, skalbikliai ir indų plovikliai laikomi didelėse stiklinėse ir plastiko tarose, iš kurių pirkėjai gali pasiimti tokį kiekį produkto, kokio jiems norisi. Toks prekybos būdas padeda išvengti nereikalingų pakuočių, į kurias dažniausiai būna supakuoti maži produkcijos kiekiai.
Žinia apie parduotuvę suintrigavo
Kaip teigia panevėžietė Inga Rudienė, tvarumo idėjos ją domina jau seniai. Dar prieš septynerius metus moteris iš savo maisto raciono visiškai išbraukė mėsą – sako, kad taip pasielgė gailėdama gyvūnų, bet daugiau pasidomėjusi išsiaiškino, kad gyvulininkystė yra viena taršiausių sričių. Šalia veganizmo, I. Rudienė aktyviai rūšiuoja pakuočių atliekas, o atlikusį maistą veža kompostuoti į sodą.
Ir nors I. Rudienė jau seniai atsisakė mėsos ir ėmėsi rūšiavimo, visgi draugystės su Zero waste kultūra dar reikėjo palaukti. Pirmosios žinios apie beatliekį gyvenimo būdą I. Rudienę pasiekė tada, kai viena jos kraštietė, Lina Padelevičienė, Panevėžyje atidarė parduotuvę „Be pakuotės“.
„Viskas nutiko socialinėje platformoje „Facebook“. Lina paskelbė, kad atidaro parduotuvę, kažkas iš mano draugų pasidalino šia žinia, o ją pamačiusi aš išsyk pajaučiau intrigą. Tokia parduotuvės idėja man pasirodė labai priimtina“, – susipažinimą su dabar turima parduotuve ir Zero waste kultūra prisimena I. Rudienė.
Ji priduria, kad iki tokio pobūdžio parduotuvės atsiradimo Panevėžyje vienintelė vieta, kurioje plito beatliekė kultūra, buvo turgeliai. Moteris pastebėjusi, kad juose daržovės ir vaisiai jau seniai buvo parduodami be jokio įpakavimo. Didžiuosiuose prekybos centruose, priešingai, minėti produktai ilgą laiką buvo pardavinėjami nereikalingose plastiko pakuotėse ir tik dabar yra matyti didesnis pokytis.
Norėjo parduotuvę išsaugoti
Pašnekovė prisimena, kad laikui bėgant tapo nuolatine parduotuvės „Be pakuotės“ lankytoja. Tiesa, negalėjusi įsigyti visų reikiamų produktų, pavyzdžiui, tų, kuriems reikalingas šaldymas, ji nevengdavo užsukti ir į didžiuosius prekybos centrus, tačiau stengdavosi palaikyti balansą – ką galėjo, pirko naujojoje vietoje.
Sužinojusi, kad parduotuvės „Be pakuotės“ likimas pakibo ant plauko, I. Rudienė nusprendė parduotuvę įsigyti. Ir tokį žingsnį žengti ją paskatino visai ne troškimas turėti savo verslą, priešingai – panevėžietė, savo kailiu patyrusi parduotuvės teikiamą naudą, norėjo, kad miesto gyventojai ir toliau turėtų galimybę tęsti beatliekį gyvenimo būdą.
„Man labai patiko parduotuvės idėja, man pačiai jos labai reikėjo. Nenorėjau, kad parduotuvė pradingtų ar persikeltų į kitą miestą. Matote, dar būdama šios parduotuvės lankytoja, aš pastebėjau, kad mano namuose akivaizdžiai sumažėjo išmetamų šiukšlių kiekis, į rūšiavimo konteinerius šiukšlių išmesti eidavau vis rečiau“, – priežastis įsigyti parduotuvę prisimena panevėžietė.
I. Rudienė priduria, kad iš pat pradžių pokytį pastebėti buvę sunkiau, kadangi vis dar lankydavosi didžiuosiuose prekybos centruose, tačiau neilgai trukus suprato, kad su atliekomis galima elgtis dar atsakingiau.
Pajautusi, kaip svarbu savo mieste turėti zero waste tipo parduotuvę, I. Rudienė ją įsigijo. Šių metų gegužės mėnesį panevėžietė skaičiuos pirmąjį savo, kaip parduotuvės savininkės, jubiliejų. Parduotuvės reikalus I. Rudienei padeda tvarkyti jos vyras – tai visa darbuotojų komanda.
Išvengiama mažo kiekio pakuotės
Išsiaiškinus, kas I. Rudienę paskatino stoti prie parduotuvės „Be pakuotės“ vairo, laikas nuodugniau apžiūrėti parduotuvės lentynas ir ten esančias prekes. Pirmiausia, pasakoja parduotuvės savininkė, čia galima rasti birių, negendančių produktų, kurių pakavimui į mažus kiekius didžiuosiuose prekybos centruose yra naudojama daug neperdirbamo plastiko.
Į birių produktų sąrašą patenka šie produktai: žirniai, kruopos, lęšiai, pupelės, riešutai, razinos, arbata, kavos pupelės. Taip pat yra ir prieskonių, kurie laikomi didelėse tarose.
„Žmogus, norintis nusipirkti cinamono, didžiuosiuose prekybos centruose jį nusipirkti gali tik mažoje pakuotėje ir tai suprantama – mat jo žmogui tikrai nereikia daug. Tačiau reikia suvokti, kad kiekvieną kartą perkant cinamoną mažoje pakuotėje, ta pakuotė keliauja į šiukšlių maišą. Aš laikausi kitokios pozicijos: mano parduotuvėje cinamonas laikomas didelėje taroje ir žmogus jo pasiima tiek, kiek jam reikia“, – patį parduotuvės veikimo principą paaiškina I. Rudienė.
Didžiuosiuose prekybos centruose cinamonas parduodamas įvairiose mažo kiekio pakuotėse: štai prekinių ženklų „Santa Maria“ ir „Saldva“ cinamonas įpakuotas į 22 gramų pakuotę, o ženklo „Zimit“ – net į 17 gramų pakuotę. Esminis skirtumas, į kurį dėmesį nori atkreipti I. Rudienė, yra tai, kad parduotuvėje „Be pakuotės“ cinamonas ir kiti prieskoniai yra laikomi didelėje stiklinėje taroje, iš kurios pirkėjai taip pat gali pasiimti 22 gramus, tačiau jie jau nebus supakuoti į mažą ir neperdirbamą plastiko pakuotę.
Regis, pats parduotuvės veikimo principas jau aiškus, tačiau lieka vienas neatsakytas klausimas – ar į aprašomą parduotuvę ateinantys pirkėjai privalo atsinešti savo tarą? Pašnekovė teigia, kad savo taros atsinešti nebūtina, tačiau bent jau pusė lankytojų ją turi.
„Viena panevėžietė, įkūrusi prekinį ženklą „Žalia žinutė“, iš perdirbtos medžiagos siuva daugkartinio naudojimo maišelius, kuriais prekiauju ir savo parduotuvėje. Taip pat turiu ir nemokamų popierinių maišelių, stiklainių“, – pasakoja I. Rudienė. Moteris sako mananti, kad žmogaus tvarumo kelionė prasideda nuo vieno paprasto žingsnio – daugkartinio maišelio įsigijimo.
Be maisto produktų, parduotuvėje taip pat yra ir asmens higienos prekių, kurių sudėtis ir įpakavimas – taip pat tvarūs. I. Rudienė sako prekiaujanti iš bambuko pagamintais dantų šepetėliais, įpakuotais į popierinę pakuotę; kietu plaukų muilu, kuris nereikalauja plastikinės pakuotės; taip pat drabužių skalbikliu, indų plovikliu ir rankų muilu, kuriuos panevėžiečiai gali įsipilti į daugkartinio naudojimo tarą.
Problemas pastebi versle
Nors pati kaip įmanydama stengiasi sumažinti nereikalingų pakuočių naudojimą, I. Rudienė visgi susiduria su kita problema. Tiekėjai, iš kurių panevėžietė užsisako parduotuvei reikalingo asortimento, savo siunčiamas prekes vis dar pakuoja į plastikines pakuotes, kurios dažnu atveju yra mažos ir antrąkart nepanaudojamos.
„Dabar yra tokia situacija, kad prekes aš norėčiau pirkti didesnėse pakuotėse, nei tiekėjai gali pasiūlyti. Pavyzdžiui, aš perku arbatą po kilogramą ir nerandu, kas man jos įpakuotų daugiau. O reikalas paprastas – kuo didesnė pakuotė, tuo ilgiau ją galiu naudoti ir tuo mažiau šiukšlių būna. Manau, kad šioje vietoje su verslu tikrai yra problemų ir jis dar nėra labai tvarus“, – nuomone dalinasi I. Rudienė. Ji priduria, kad plastikinę tarą, į kurią dažniausiai yra įpakuojami produktai, sunku panaudoti antrą kartą – mat išimant prekes ji paprasčiausiai suplyšta.
Anot I. Rudienės, kol kas tiekėjai jai nesudaro galimybės atvažiuoti ir su savo tara. Tiesa, vienintelė higienos ir chemijos reikmenų parduotuvė „Ringuva“ yra žengusi vieną žingsnį į priekį – pašnekovė pasakoja, kad ten ji gali nuvažiuoti su jau ištuštėjusia tara ir dar kartą ją prisipildyti reikiamos produkcijos.
Pašnekovė sako, kad didžiausiu savo konkurentu laiko didžiuosius prekybos centus, kurie dažnai pirkėjams pasiūlo įvairių akcijų, vilioja juos sumažintomis kainomis. Tačiau I. Rudienė savo klientams akcijų viliotinio sako nešokanti.
„Gal aš, kaip prekybininkė, neturėčiau taip sakyti, bet mano pagrindinis tikslas yra skatinti vartojimo mažinimą, atsakingą ir tvartų vartojimą. Žmogus viską turi daryti apgalvotai ir rinktis tik tą prekę, kurios jam tikrai reikia; pirkti tik tiek produktų, kad nereikėtų išmesti“, – įžvalgomis dalinasi panevėžietė.
Kalbėdama apie ateities planus, zero waste kultūrą skatinančios parduotuvės savininkė sako, kad norėtų dar labiau padidinti parduotuvėje esantį asortimentą ir viliasi, kad verslai, tiekiantys prekes, netrukus rinksis pereiti prie popierinių pakuočių.