Įmonės tvarumo link
Pagrindinė problema verslams judant tvarumo link yra ta, kad įmonės neretai linkusios suskaičiuoti savo CO2 pėdsaką ir jį tiesiog kompensuoti, pavyzdžiui, sodinant medžius. O tai neretai vertinama kaip vienu iš pagrindinių veiksnių, paversiančių įmones draugiškomis aplinkai.
Tačiau, pasak konferencijos dėstytojos, „Planet Positive“ CO2 pėdsako valdymo agentūros įkūrėjos Miglės Makuškaitės-Survilės, tai nėra pats geriausias ir vienintelis būdas, kovojant su klimato kaita. Pasak jos, CO2 pėdsako suskaičiavimas ir jo kompensavimas tėra tik viena iš sudedamųjų dalių, judant link klimato išsaugojimo.
„Čia yra viena iš dažniausiai daromų klaidų. Mes tiesiog susiskaičiuojame savo pėdsaką, jį kompensuojame ir jau jaučiamės labai svarbų darbą padarę, savo kelionę čia užbaigiame. Taip daryti tikrai nereikėtų. Labai svarbu suprasti, kad CO2 pėdsako susiskaičiavimas yra tiesiog atskaitos taškas, skirtas suvokti, kur mes esame šiuo metu, kaip mūsų veikla teršia, kokį poveikį daro, kokios yra taršios sritys ir panašiai.
Tai iš esmės labiau kaip duomenų analitikos įrankis situacijai įvertinti. Labai svarbu čia nesustoti ir pereiti ir visus kitus žingsnius: išsikelti tikslus, kaip veikloje gali atsispindėti tvarus vystymasis, kaip verslas gali pereiti ir transformuotis link klimatui neutralios savo veiklos ir tik tada kompensuoti. Aišku, yra įmonės, kurios daro tai lygiagrečiai: tiek mažina pėdsaką, tiek kompensuoja. Jeigu pasaulyje atsiras daugiau medžių, mums nuo to bus tik geriau, bet tiesiog labai svarbu suprasti visus šiuos žingsnius – kaip jie atrodo ir kokią vertę jie sukuria“, – aiškina M. Makuškaitė-Survilė.
Svarbu ne tik gamybinėms įmonėms
Pasak CO2 pėdsako valdymo agentūros įkūrėjos, skaičiuoti savo anglies dvideginio pėdsaką turėtų ne tik gamybinės įmonės, kaip neretai įprasta manyti. Jį palieka visi verslai be išimties. Ne tik tie, kurie kurdami produktą pro kaminą išskiria plika akimi pastebimus dūmus.
„Teršia tiek gamybinės, tiek paslaugų, tiek informacinių technologijų įmonės. Tik ne visur ta tarša vienodai matoma. Paslaugų įmonėse, kur nėra aiškiai rūkstančio dūmų kamino, tarša yra kitur. Ji galbūt yra mažesnė, bet čia priklauso ir nuo pačių įmonių, nuo jų veiklos, veiklos dydžio ir panašiai. Bet, tarkime, paslaugų įmonių pėdsakas labiau yra skaitmeninis – serveriuose: taršą sukuria nuotolinis darbas, susitikimai, nuotoliniai renginiai ir panašiai“, – teigia pašnekovė.
Kaip skaičiuojamas CO2 pėdsakas?
CO2 pėdsaką, kaip teigia specialistė, paskaičiuoti nėra taip paprasta, o įmonėms tai gali pasirodyti sudėtingas procesas. Tam yra organizacijos, kurios padeda šiuos rodiklius paskaičiuoti.
„Yra metodika, konkretus protokolas, pagal kurį nustatoma įmonės apimtis, jos veiklos, kokios ribos taikomos, kokios įmonės sritys labai reikšmingos, kurias reikėtų įtraukti. Tai iš esmės yra skaičiuojami du dalykai. Pirmasis – tiesioginė įmonės veikla: pastatai, automobiliai, elektra ir panašiai. Tai – labiau suprantama veikla.
Antrasis – visa tiekimo grandinė: žaliavų pirkimas, įrenginiai, transportavimas, atliekos, darbuotojų keliavimas iš darbo į darbą, nes tai taip pat yra įmonės taršos dalis. Tie skirtingi elementai yra apibrėžti, nurodyta, kokį poveikį jie turi. Svarbu iš įmonės susirinkti duomenis, kurie yra reikalingi skaičiavimui, ir tada atliekamas auditas ir ataskaita“, – apie skaičiavimo procesą pasakoja M. Makuškaitė-Survilė.
Jos teigimu, kai kurios įmonės taršą skaičiuoja pačios: tam turi komandas, kurios skaičiuoja, analizuoja duomenis ir valdo procesą. Tačiau yra tokių, kurios neturi tiek resursų ar žinių, kaip daromas šis procesas.
„Dar būna tokios, kurios daro pačios, bando tą visą procesą pačios atlikti, bet tada nori pasitikrinti ir gauti tokį tarsi patvirtinimą, kad viskas yra teisingai, viskas gerai, tai tokiu atveju mes irgi dirbame kartu ir galime padėti ištaisyti, jeigu yra kažkokių klaidų ir užtikrinti, ar įmonė viską daro teisingai“, – sako ji.
Pašnekovė taip pat pabrėžia, kad ne tik įmonės, bet ir kiekvienas žmogus palieka CO2 pėdsaką. Jos teigimu, vidutiniškai lietuvis išmeta net 5 tonas CO2 per metus.
„Jį žmogus gali paskaičiuoti pats: internete yra įvairių skaičiuoklių, kuriose, atsakius į kelis klausimus, galima sužinoti savo tikslesnį rezultatą. Jeigu esate labiau tvarus, sąmoningiau renkatės tam tikrus sprendimus, tai tas pėdsakas bus mažesnis“, – teigia M. Makuškaitė-Survilė.
„Tvarumo kurso“ konferencija
Konferencijos metu verslai turės galimybę susipažinti su vertinga Lietuvos ir užsienio ekspertų praktika, realiais tvaraus verslo patarimais ir pavyzdžiais bei veiksmų planais, norintiems įgyvendinti tvarumo tikslus savo organizacijoje.
Konferencija aktuali norintiems savo verslo strategijos plane įsivardinti tvarumo tikslus, tačiau dar nežinantiems kaip tai padaryti tinkamai arba norintiems pagilinti turimas žinias. Ji bus transliuojama tiesiogiai portale Delfi.