Darbuotojai prioritetą teikia laisvam darbo grafikui ir solidžiam atlyginimui
Ką ieškodami darbo labiausiai vertina šiuolaikiniai darbuotojai, kas juos motyvuoja labiausiai? Personalo atrankos įmonės „Atranka360“ Karjeros projektų ir personalo atrankų vadovė Jurgita Paičienė įvardija 5 svarbiausius aspektus, kurių ieškodami darbo tikisi šiuolaikiniai darbuotojai.
1. Šiuo metu „ant bangos“ laisvas darbo grafikas arba bent jau hibridinis darbo modelis, kuomet žmonės patys gali pasirinkti, kada pradėti darbo dieną, kada – baigti, dirbti iš namų ar biuro. Kitaip tariant, laimi individualizuotas priėjimas iš darbdavio pusės prie darbuotojo poreikių darbo grafikui.
2. Atlygis – visada išliks vienas iš labiausiai motyvuojančių faktorių. Tik šiuo metu pastebima, jog žmonės labai įsivertina, kiek reikia įdėti pastangų ir kokį finansinį atlygį iš to galima gauti. Nebenori tiek savęs atiduoti avansu su tikėjimu šviesia ateitimi.
3. Pats darbo pobūdis – dabar žmonės ieško daugiau suderinamumo ir laimės jausmo, kitaip sakant, darbo ir gyvenimo balanso. Mažiau bijo pokyčių, drąsiau ieško, išbando skirtingas veiklas, nėra tiek įsikabinę į vieną karjeros kryptį.
4. Kolektyvas, lyderis ir mikroklimatas – lygiai taip pat išlieka svarbiu faktoriumi.
5. Papildomos naudos, tokios kaip papildomos atostogų dienos, sveikatos draudimas, darbostogos užsienio valstybėse ir įmonės statusas rinkoje.
Darbo Lietuvoje trūkumai ir mitai: ne visur blizgame
„Aukštais atlyginimais tikrai neblizgame. Net ir dabar yra tokių pozicijų, kuriose gamybos vadovo atlygis yra 1500 eurus atskaičius mokesčius. O yra tokių, kuriose pardavimų vadybininko fiksuota alga yra 1500 eurų. Atlygis labai priklauso nuo įmonės politikos, kiek ji linkusi dalintis su darbuotoju. Bet jei specialistas geras ir įmonė nori darbuotoją išsaugoti, tai tikrai atlyginimai solidūs, iš tokių įmonių ir neišeina darbuotojai“, – teigia J. Paičienė.
Ji pastebi, kad antrasis mitas apie darbo vietas, gaunamas per pažintis, galimai yra labiau aktualus valstybinėse institucijose.
„Bet ir čia, tikiuosi, situacija keičiasi ir protingi valstybinių institucijų vadovai nori kompetetingų darbuotojų, kurių darbo rezultatai patys kalba už save. Privatus sektorius tikrai neužsiima pažįstamų protegavimu suteikiant jiems reikšmingas pareigas, ieškomi darbuotojai, kurie atitiktų reikiamas kompetencijas, kurių vertybės sutaptų su įmonės vertybėmis bei darbuotojai kurtų realų rezultatą, naudą įmonei“, – sako J. Paičienė.
Kalbant apie vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumus, ji pastebi, kad viskas priklauso ne nuo lyties, bet nuo pozicijos, tačiau pažymi, kad lygios galimybės bei sąžiningas atlygis privalo būti užtikrinti.
1. Skaitmenizacija ir optimizavimas verslo procesuose. Esame tikrai stipriai pažengę už senąsias Europos šalis. Siekis efektyvinti procesus, resursus, tame tarpe ir žmogiškuosius, J. Paičienės manymu, stipriai lenkia Europą.
2. Nors pajudėjome iš sąstingio, tačiau vis dar atsiliekame nuo pasaulinių tendencijų ir vis dar daug kur vyrauja nuostata, jog darbdavys yra aukščiau darbuotojo. Daugiau valdymo, mažiau bendradarbiavimo, daugiau taisyklių ir rėmų, kai tuo tarpu pasaulinėje rinkoje daugiau atsipalaidavimo, mažiau fokuso į smulkmenas kaip kad apranga darbo pokalbio metu, fonas online susirinkimų metu, išdirbtos darbo valandos. Juk tikslas bendras – rezultatas.
3. Darbuotojai labai vertina skandinavišką (horizontalų) valdymo stilių, kuomet mes komanda, o vadovas yra tik lyderis, kreipiantis bures atitinkama kryptimi. Vertinamas betarpiškas bendravimas, leidimas klysti ir už tai nebausti, atviras dialogas ir diskusija, susitelkimas siekiant rezultato. Pasiūlykite nuotolinį darbą, emocinį komfortą – ir darbuotojai bus jūsų.
Atlygis ir pareigos yra nekintantys motyvatoriai, tačiau pastebi ir pokyčių
„Ignitis Renewables“ žmogiškųjų išteklių (HR) vadovė Božena Petikonis–Šabanienė pažymi, kad jų atrankų komanda kas mėnesį pakalbina šimtus kandidatų, kuriems vis dar labiausiai rūpi atlyginimas, darbo turinys bei darbo ir gyvenimo balansas.
„Atlygis ir pareigos yra gan nekintantys motyvatoriai – kandidatai nori aiškiai išgirsti atlygio perspektyvas, ko iš jų tikimasi dabar bei kaip pareigos gali keistis ateityje. Tuo tarpu darbo ir gyvenimo balanso elementai ir lūkesčiai gerokai pasikeitė po pandemijos. Beveik neįsivaizduojamas pokalbis, kai žmogus nepaklausia, ar yra galimybė dirbti nuotoliu, kokia hibridinio darbo tvarka įmonėje, ar būna viršvalandžių“, – sako B. Petikonis–Šabanienė.
Ji prideda, kad taip pat į šią kategoriją patenka kandidatų norai turėti papildomas laisvas dienas, sveikatos draudimą, galimybę derinti šeimos poreikius su darbu.
„Taip pat vis dažniau girdime, kad būsimiems darbuotojams svarbu yra mokymosi galimybės – klausiama apie tam skirtą biudžetą, laiką, konkrečių kursų pasirinkimo galimybes. Dar viena motyvacija retai nuskamba kaip klausimas mums, bet yra aiškiai girdima iš kandidatų atsakymų – žmonės nori prasmingo darbo, jausti, kad tai, ką jie daro, turi įtakos kokiam nors dideliam teigiamam pokyčiui. Pavyzdžiui, nemažai kandidatų į atsinaujinančios energetikos projektų vadovus mini, kad jiems svarbu vystyti projektus, kurie kurs žalesnį pasaulį. Girdime ir apie norą kurti geresnį rytojų kitoms kartoms. Tai žavi, o kartu kelia ir didžiulį įsipareigojimo jausmą – suprantame, kad reikia išgirsti, kas būtina žmogui jaustis darbe gerai, susitelkti į pagrindinį tikslą“, – teigia B. Petikonis–Šabanienė.
Anot jos, atitinkamai, įmonės prioritetai yra aiški ir skaidri darbo užmokesčio sistema, psichologinė darbuotojų gerovė (turima atskira programa, nukreipta į psichinę sveikatą, įskaitant Gerovės mentorių tinklą ir išorinę psichologinės pagalbos liniją), žmonių tobulėjimas (pavyzdžiui, organizacijoje veikia vidinė akademija, kurioje dėsto patys darbuotojai, tobulinamas energetinis ekspertiškumas bei kitos ateities kompetencijos įmonės „universitete“.
B. Petikonis–Šabanienė pastebi, kad kas dešimtas įmonės darbuotojas yra grįžęs arba persikėlęs iš užsienio į Lietuvą. Daugiausiai tai yra savo srities profesionalai, kurie rinkoje yra aktyviai ieškomi visame pasaulyje.
„Nepaisant konkurencijos, žmonės pasirinko dirbti Lietuvoje. Deja, pagrindinė grįžimo priežastis vis dar nėra atlyginimas – dažnai pralaimime kitoms Vakarų Europos šalims, nors atotrūkis aukštos kvalifikacijos pozicijose nuolat mažėja. Sakyčiau, kad kuo retesnė kvalifikacija, tuo mažesnis skirtumas. Toks yra darbo rinkos dėsningumas visur. Džiugina, kad mūsų šalyje galime pasiūlyti vis daugiau aukštos pridėtinės vertės darbų ir tai viena iš priežasčių, kodėl lietuviai grįžta – jie gali dirbti savo mėgstamus darbus ir daryti karjerą čia“, – sako B. Petikonis–Šabanienė.
Ji paneigia ir mitą apie įsidarbinimą vien per pažintis – anot jos, daugumoje įmonių veikia aiškūs atrankų procesai, skelbimai yra vieši, neretai atranką vykdo išorinės įmonės, tad šališkumas mažėja metai iš metų.
„Šiuo metu darbo rinkoje dažnai specialistų pasiūla yra mažesnė už paklausą, tad metodas „per pažintis“ tiesiog neveikia, nes elementariai niekas nebeturi tiek reikiamų pažinčių. Kalbant apie šį mitą verta atskirti protekcionizmą ir rekomendacijas. Pastarosios yra vertinamos visame pasaulyje, mes kaip ir kitos įmonės netgi skatiname kolegas rekomenduoti mums būsimus darbuotojus. Atitinkamai, atrankų procese netiesiogiai dalyvauja visa organizacija“, – sako B. Petikonis–Šabanienė.
Pasak jos, kalbant apie moterų atlyginimus, tenka pripažinti, kad dar daug pokyčių reikia įvykdyti.
„Pastebiu, kad dažniausiai pačios kandidatės būna kuklesnės, sutinka su mažesniu atlygiu nei už tą patį darbą prašo vyrai. Tai kompleksiška problema – joje susiplaka mergaičių auklėjimas kaip kuklios ir neišsišokančios, neretai mažesnis moterų pasitikėjimas savimi, pažeidžiamesnė moterų, ypač su vaikais, socialinė situacija. Iš savo pusės bandome spręsti problemą „instituciškai“ – jeigu samdome panašius kandidatus tam pačiam darbui, sužiūrime, kad jiems būtų pasiūlytas ir panašus atlygis nepaisant lyties. Tikimės, kad tai su laiku taps visos rinkos praktika“, – viliasi B. Petikonis–Šabanienė.
Sudėjus visas naudas, atlyginimas atrodo vertingas
„Ignitis“ teisės projektų vadovė Margaux Tamašauskas – prancūzė, atvykusi gyventi ir dirbti į Lietuvą. Savo darbe ji teigia labiausiai vertinanti kokybę ir kasdienių užduočių prasmingumą.
„Turiu jausti ryšį su tikslais, kurių siekiame, ir didžiuotis darbu, atliekamu tų tikslų siekiant. Anksčiau dirbau ir viešame, ir privačiame sektoriuose, o šios dvi sąlygos man visuomet buvo būtinos. Dabartiniame darbe jos abi išpildytos. Kolegos siekia geriausių rezultatų, yra darbštūs ir padeda vieni kitiems. Kartu siekiame išvystyti Baltijos jūros vėjo elektrinių parką, kuris užtikrins ekonominę ir energetinę nepriklausomybę šalims, o tuo pačiu reikšmingai prisidės prie energijos suvartojimo dekarbonizavimo Europos Sąjungoje. Didžiuojuosi, kad esu to dalis“, – sako M. Tamašauskas.
Ji prisimena, kad prieš pusantrų metų, kai tik atvyko į Lietuvą, ji dar nebuvo užmezgusi tiek daug ryšių, tačiau nuo pat pradžių tikėjo, kad jie yra svarbūs siekiant norimo darbo. Susipažinusi su žmonėmis, dirbančiais ją dominančiame lauke, po keleto mėnesių ji sulaukė pasiūlymo iš „Ignitis Renewables“, nors tuo metu darbo net neieškojo, nes dirbo nuotoliu vienoje Paryžiaus teisės firmoje.
Ji įsitikinusi, kad sėdėti namuose ir laukti darbo pasiūlymo nėra taip efektyvu, kaip puoselėti ryšius ir būti pastebimam.
M. Tamašauskas pastebi, kad skirtingi vyrų ir moterų užmokesčiai yra problema, aktuali visame pasaulyje, kurią pavyko išspręsti tik keletui šalių. Anot jos, ši problema gali būti išspręsta tik skatinant vyrus labiau įsitraukti į šeimos gyvenimą, kad moterys galėtų turėti pusiausvyrą tarp karjeros ir šeimos. Anot jos, tai yra svarbiausia šio dešimtmečio tema po klimato kaitos.
„Manau, kad moterys nežino, kaip derėtis dėl aukštesnių atlyginimų ir nepakankamai įvertina savo darbą. Tai galioja ir man. Vis dėlto, kalbant apie mažus atlyginimus, manau, kad pastaruoju metu situacija drastiškai keičiasi. Žinoma, prireiks laiko, kol jie bus pakankamai dideli, tačiau nuo to laiko, kai atvykau iš Paryžiaus, atsižvelgiu ne tik į atlyginimą, kuris dar nėra pakankamai įvertinamas. Darbe gaunu galimybę lankytis sporto klube, buvimą gryname ore ir laisvalaikį šalia darbo, pagarbų valdymą. Gyvenime – demografinį spaudimą, gamtos kaimynystę ir gyvenimą be streso. Viską sudėjus, atlyginimas išties atrodo vertingas“, – sako M. Tamašauskas.
Darbdaviai turi pasiūlyti ne vien konkurencingą atlyginimą
Tuo metu SEB banko Lietuvoje Personalo departamento vadovė Kristina Astrauskienė pastebi, kad Lietuvoje darbo rinka yra labai dinamiška, todėl norėdami pritraukti ir išlaikyti talentingus darbuotojus darbdaviai turi pasiūlyti daugiau nei vien konkurencingą atlyginimą.
„Kalbant apie rinką bendrai, pastebime, kad darbuotojai Lietuvoje vertina tobulėjimo ir karjeros galimybes, vidinę kultūrą, lanksčias darbo sąlygas, įvertina įmonės sėkmę rinkoje, renkasi įmonę, kuriai rūpi išlaikyti sveiką darbuotojų gyvenimo ir darbo pusiausvyrą ir tada kaip kriterijus yra įvardijamas darbo užmokestis. Darbuotojai mano, kad aukštesnį darbo užmokestį jiems patinkančiame darbe jie pasieks savo darbu ir rezultatais“, – sako K. Astrauskienė.
Ji nurodo, kad kiekvienais metais atliekama SEB darbuotojų apklausa „Insight“, kurioje darbuotojai kviečiami išreikšti savo nuomonę ir suteikti grįžtamąjį ryšį. Šio tyrimo rezultatai rodo, kad SEB dirbantiems kolegoms svarbu:
1) kad įmonė, kurioje jie dirba, veiktų stabiliai ir sėkmingai;
2) būtų pasitikima darbuotoju, jo kompetencija priimant sprendimus, vyrautų abipusė pagarba ir būtų skiriamas dėmesys darbuotojo gyvenimo ir darbo pusiausvyrai;
3) taip pat darbuotojams svarbu, kad darbas būtų prasmingas, būtų suteikta galimybė įgyti šiuo metu ir ateityje prireiksiančių kompetencijų ir jie galėtų mokytis iš geriausių srities profesionalų. Darbuotojai labai vertina, kad SEB puoselėjama mokymosi kultūra ir kiekvieno darbuotojo kalendoriuje yra rezervuojama 1 val. per savaitę mokymuisi;
4) kolegos vertina lankstaus darbo galimybę ir modernius darbo metodus;
5) pastebima, kad darbuotojui svarbūs tvarumo aspektai. SEB stengiamasi mažinti savo poveikį aplinkai siekiant bendro SEB grupės tikslo – iki 2045 metų beveik nulinį poveikį aplinkai. Daugiausia dėmesio skiriame energijos ir popieriaus vartojimui mažinti. Pavyzdžiui, visuose SEB banko skyriuose sutartys pasirašomos nenaudojant popieriaus, skaitmenizuojami vidaus procesai ir diegiami skaitmeniniai sprendimai klientams;
6) darbuotojai vertina, kad jiems suteikiamas pilnai apmokamą laisvadienį, kurį jie gali skirti savanoriškai veiklai. Ypač didelę vertę savanorystė įgauna tada, kai darbuotojai ima veikti savo kompetencijų ribose. Kolegos skatinami dalintis savo žiniomis apie inovacijas ir skaitmenizaciją, prisidėti ugdant skirtingų visuomenės grupių finansinį raštingumą. Darbuotojai noriai prisideda prie nevyriausybinės organizacijos „Lietuvos Junior achievement“ veiklos. Per pastaruosius metus apie pusšimtis darbuotojų skyrė savo laiką moksleivių ugdymui, mentorystei ir dalinosi žiniomis bei praktiniais patarimais su verslus kuriančiais moksleiviais.
Vienodą ar panašų darbą dirbantys vyrai ir moterys uždirba tiek pat
K. Astrauskienė įsitikinusi, kad, kuriant teigiamą darbo aplinką, labai svarbus lyderių ar vadovų vaidmuo. Darbuotojai dažnai renkasi aplinką, kurioje gera augti, kur santykiai grindžiami pasitikėjimu ir jaučiasi esantys įgalinti veikti.
Anot jos, kalbant apie mitus, jie sklaidomi atvira komunikacija ir numatant aiškius procesus, kuriais vadovaujamasi įdarbinant, skiriant atlygį, o vėliau periodiškai jį peržiūrint. Be to, visiems darbuotojams taikomi SEB banko Įtraukties ir įvairovės politikoje numatyti principai, todėl darbuotojai nėra vertinami pagal tapatybę.
„Darbuotojų atlygis priklauso nuo darbo kompleksiškumo ar darbuotojo turimos patirties bei kompetencijų, kurių reikia tam tikrose pareigose. Laikomės skaidrumo principų, todėl įmonės atlygio politika yra prieinama visiems darbuotojams. Taip pat kasmet įgyvendiname atlyginimų peržiūrėjimo procesą, kuriuo siekiame, kad darbuotojų gaunamas atlygis atitiktų rinkos sąlygas.
Kalbant apie moterų ir vyrų atlygio skirtumus, lyginame vienodą arba panašų darbą dirbančių vyrų ir moterų darbo užmokestį. Šiuo metu šis rodiklis banke yra beveik lygus nuliui (-0,1 proc.), t. y. vienodą ar panašų darbą dirbantys vyrai ir moterys uždirba tiek pat“, – teigia K. Astrauskienė.
Piniginius priedus aplenkė kitos motyvacinės priemonės
Neseniai atlikta „Delfi“ darbuotojų apklausa taip pat parodė, ką šiuolaikiniai darbuotojai vertina labiausiai. „Delfi“ administracijos vadovė Sandra Meškauskaitė–Stepšienė nurodo, kad bet kokioje įmonėje visuomet į TOP3 ar TOP5 pateks piniginės motyvacijos, įvairūs priedai ir premijos. Tačiau pastarieji metai vis dažniau parodo, kad darbuotojai vertina ne tik piniginius priedus.
Ankstesni darbuotojų tyrimai rodė, kad įvairūs mokymai darbuotojams turi šiek tiek mažesnę vertę, tačiau pastaruoju metu jų svarba auga ir galimybė tobulėti atsidūrė tarp labiausiai vertinamų dalykų.
„Mes ne tik suteikiame galimybę dalyvauti įvairiuose mokymuose ir konferencijose, bet turime ir daugiau įvairių veiklų – tai įvairūs festivaliai, koncertai, laisvalaikio veiklos. Jos irgi patenka tarp tų, kurias darbuotojai labiausiai mėgsta ir vertina“, – sako S. Meškauskaitė–Stepšienė.
Į labiausiai darbuotojų vertinamų naudų TOP5 taip pat patenka bendrovės suteikiamos papildomos laisvos dienos.
„Turime papildomų laisvų dienų, kurios priklauso ne pagal įstatymą, o yra skiriamos mūsų pačių iniciatyva. Tai yra dvi savanorystės dienos per metus ir laisva gimtadienio diena. Idėjos apie laisvas gimtadienio ir savanorystės dienas atėjo iš kolektyvo. Patys darbuotojai pasiūlė, kad jie norėtų tokių dienų ir mes jas suteikėme“, – teigia S. Meškauskaitė–Stepšienė.
Pasak jos, pastaruoju metu bendrovėje ryškiai pasikeitė darbo principai ir vertinamas hibridinis darbas.
„Hibridinis darbas vis dar yra labai vertinamas. Visi derina darbą iš namų ir darbą biure. Pas mus nėra privalomų dienų, kad būtų privaloma ateiti į biurą – pas mus yra savireguliacija. Ji, manau, prisidėjo prie to, kad žmonėms nebėra svarbu, kokie patogumai jų lauke biure. Darbuotojams buvo suteikta galimybė įsirengti darbo vietas namuose,, todėl jie nebekelia prioriteto, kad būtinai biuras turi būti pats naujausias, o kiekvieną dieną jame turi būti bandelės ir vykti degustacijos. Kovidas pakeitė mūsų supratimą apie biurą, tad dabar žmonės turi sąlygas dirbti ir namie, ir biure“, – sako S. Meškauskaitė–Stepšienė.