Geros algos nebeužtenka – darbuotojai žvalgosi į įmones, kurios gali pasiūlyti kitus dalykus

Tyrimai rodo, kad šiuolaikiniams darbuotojams svarbu ne tik tenkinantis atlygis, bet ir įmonės, kurioje pasirenka dirbti, vertybės. Pasaulio ekonomikos forumo tyrimo duomenimis, 59 proc. darbuotojų, išeinančių iš darbo, renkasi organizaciją, labiau atitinkančią jų vertybes. IT bendrovės „IBM“ 2021 m. atliktame tyrime nustatyta, kad tvarumas darbuotojams – svarbus vertybinis kriterijus renkantis darbovietę. Net 71 proc. respondentų teigė, kad tvarias įmones jie laiko patrauklesniais darbdaviais.

Darbuotojų poreikiai įmonės vertybėms auga

„Švyturio-Utenos alaus“ generalinis direktorius Rolandas Viršilas sako, kad darbuotojams vis labiau svarbūs įmonės naudingumo visuomenei, veiklos tvarumo ir jų pačių darbinės veiklos prasmės klausimai. Ypatingai tai atskleidė du pastarieji svarbūs įvykiai – Covid pandemija ir karas Ukrainoje: „Pandemijos metu mūsų įmonė pirko ir tiekė apsaugos priemonių, įrangos ligoninėms. Visa tai buvo daroma turint didžiulį darbuotojų palaikymą bei pagalbą. Mūsų sprendimas nutraukti bet kokį bendradarbiavimą su Rusija ir Baltarusija ir aktyviai remti pagalbos Ukrainai organizacijas – buvo ne tik vadovybės, bet ir darbuotojų aktyvumo rezultatas. Darbuotojų aiški socialinė pozicija formuoja ir visos įmonės politiką, sudaro pagrindą bendroms vertybėms“.

„Ignitis grupės“ žmonių ir kultūros vadovė Renata Augustaitienė pastebėjo, kad šiuolaikiniai darbuotojai turi aukštesnius lūkesčius įmonei darbuotojų gerovės ir įtraukties, aplinkosaugos, atsakomybės prieš visuomenę srityse, jiems daugiau nei kada nors anksčiau rūpi, kokį indėlį į dabarties ir ateities kartų gerovės puoselėjimą organizacija įdeda.

„Darbuotojams nebegana gero atlygio, nors tarptautiniai tyrimai rodo, kad vis tik, tai yra svarbiausias kriterijus renkantis darbdavį, tačiau konkurencinėje kovoje dėl talentų laimi tie, kas rūpinasi įvairove ir įtrauktimi. Taip pat stiprėja lūkestis, kad bus pasirūpinta darbuotojų gerove“, – sakė ji.

Dauguma organizacijų tyrimų jau ne vienerius metus pabrėžia, kad vienas iš didžiausių motyvatorių pasirenkant darbdavį yra prasmė. Tai pastebėjo ir DPD komunikacijos vadovas Tomas Vaišvila: „Žmonėms, pirmiausia, svarbu, kiek darbas, kurį jie atliks, yra prasmingas jiems patiems – kiek jis įneš prasmės, tikslingumo į jų gyvenimą. Tačiau vis dažniau darbuotojams ima rūpėti ir platesnis vaizdas – kiek prasminga yra visos įmonės veikla: ar ji reikalinga, naudinga visuomenei? Ar kuria tvarų produktą? Ar prisideda prie visuomenės, bendruomenės, miesto tobulėjimo?“.

Domisi įmonės vertybėmis

Dabartinėje darbo rinkoje renkasi ne tik darbdavys, bet ir darbuotojas. Jau darbo pokalbio metu dažnas užduoda klausimų apie galimo darbdavio vertybes ir lygina jas su savomis. Pasak R. Viršilo, vis dažniau, paklausus kandidatų, kodėl pasirinko siūlomą poziciją, atsakymai būna susiję su įmonės vykdomu tvarumo kursu: „Ypač dažnai tai išgirstame iš jaunesnių žmonių. Taip pat žmonės ieško darbo ir laisvalaikio pusiausvyros, pozityvių santykių kultūros, domisi apie tiesioginio vadovo lyderystę“.

„Kalbėdami su kandidatais į darbo pozicijas, suprantame, kad grupės vizija, vertybės, įgyvendinamos programos ir projektai, kurie naudingi didelei daliai visuomenės, yra jiems reikšmingi ir didina norą tapti mūsų komandos dalimi“, – pritarė „Ignitis grupės“ atstovė.

T. Vaišvila pridūrė, kad būsimu darbdaviu kandidatai pasidomi visada, darbdavio reputacija išlieka labai svarbi, tačiau visgi pirmoje vietoje vis dar analizuojamos darbo sąlygos, gerovė, o tik vėliau darbdavio socialinė atsakomybė.

„Kad ir ne pirmoje vietoje, kandidatai pozityviai vertina socialiai atsakingus ir prie visuomenės gerovės prisidedančius darbdavius. Nepaisant to, kad darbuotojams vis dar svarbiausios yra iniciatyvos, susijusios su jais pačiais, įmonės reputacija tvarumo srityje tampa taip pat svarbi. Kandidatai neretai pasidžiaugia DPD naudojamu elektriniu transportu, būna pasidomėję socialiniais projektais – tokiais, kaip „Vaikų svajonės“, bendradarbiavimas su labdaros organizacijomis“, – pastebėjo jis.

Požiūris iš esmės pasikeitė

Pašnekovai vieningai sutarė, kad lyginant dabartinę situaciją su buvusia prieš dešimtmetį, skirtumas – akivaizdus. Anot R. Viršilo, tai lėmė du pagrindiniai veiksniai: ekonominės situacijos ir padėties darbo rinkoje gerėjimas bei jaunesnės, laisvesnės ir labiau idėjiškai motyvuotos kartos atėjimas į darbo rinką. Prieš dešimtmetį Lietuvoje darbo vietų situacija buvo įtempta ir dėl geresnio darbo pasiūlymo darbuotojai buvo linkę aukoti savo asmenines pažiūras ar vertybes. Svarbesni buvo atlygio bei karjeros klausimai. Šiuo metu tikrai daug svarbesnis darbuotojo ir darbdavio vertybių suderinamumas.

Per pastarąjį dešimtmetį visuomenė nestovėjo vietoje, Lietuva vis labiau artėja prie Šiaurės šalių savo darbo kultūra, požiūriu į darbuotoją, kuriamomis galimybėmis jam. „Mes patys, kaip žmonės, stiprinam sąmoningumą, ieškome aplinkai palankių sprendimų kasdienybėje, tačiau taip pat keliame aukštesnę reikalavimo kartelę bet kam, kur esame ir veikiame, su kuo esame susiję. Tad vis sudėtingiau įsivaizduoti, ypač, kai pasiūla nemaža, o tinkamo darbuotojo paklausa dar didesnė, kad darbuotojo ir įmonės vertybės nesutaptų“, – kalbėjo R. Augustaitienė.

DPD atstovo manymu, nepaisant bėgančio laiko, darbdavio vertybės darbuotojui svarbios buvo ir bus visada. Šiuo metu apie tai įmonės kalba gerokai daugiau, tad potencialiam darbuotojui tapo lengviau įsivaizduoti galimą įmonės kultūrą ir „pasimatuoti“, ar ji atitinka asmens vertybes.

„Mes įmonėje labai daug kalbame apie vertybes. Apie jas diskutavome ir jas aprašėme kartu su darbuotojais. Matėme, kad jiems, pirmiausia, svarbu suprasti, kuo vadovaujasi įmonė, o tai palyginti su savo vertybėmis. Jau antri metai kiekvieną ketvirtį darbuotojai nominuoja ir išrenka vertybių ambasadorius. Norėdami nominuoti kolegą jie ne tik turi įvardinti vertybę, bet ir aprašyti, kokia darbuotojo elgsena ją parodo. Tai darbuotojams padeda labiau įsigilinti, ar jie supranta įmonės vertybes, ar mato jų pavyzdžius“, – sakė T. Vaišvila.

Vertybiniai klausimai įpareigoja darbdavius

Darbuotojams vis dažniau domintis įmonės politika tvarumo bei gerovės srityse, darbdaviams nelieka nieko kito, tik sekti paskui tendencijas ir keistis patiems, kad išlaikytų ar pritrauktų darbuotojus. R. Viršila neslėpė, kad darbdaviams reikia nuolat keistis, sekti situaciją rinkoje, siūlyti konkurencingas sąlygas, papildomų naudų krepšelį ir vertinti savo patrauklumą kandidatams:

„Pagrindinis darbdavio uždavinys yra palaikyti dialogą su darbuotojais. Dialogo metu „išsigrynina“ darbuotojų vertybės, lūkesčiai, jų įsitraukimas. Kas dvejus metus vykdome darbuotojų tyrimą, kurio metu klausiame darbuotojų, ar pritaria įmonės vertybėms, jos vykdomai tvarumo, socialinės atsakomybės politikai, veiksmams. Jų atsakymų pagrindu kuriame darbo planus, kad pateisintume darbuotojų lūkesčius“.

Panašiai kalbėjo ir R. Augustaitienė, pabrėždama, kad siekiant išlaikyti darbuotojus ir palaikyti jų motyvaciją, darbdaviai pastaruosius kelerius metus pasirengę įdėti tikrai daug pastangų. Pramogos, papildomos naudos ir kiti privalumai yra malonu, tačiau tikrai prasmingą tikslą ir ilgalaikę dabarties ir ateities kartoms geresnę ateitį kuriančią strategiją turinčios įmonės laimi.

„Darbuotojų lūkesčiai auga ne tik atlygiui, aplinkai, bet ir vadovybės vizijai, gilios prasmės pojūčiui. Bendra tendencija yra ta, kad įmonės, kurios prisitaiko prie šiuolaikinių vertybių ir poreikių, turi didesnę galimybę išlaikyti motyvuotus ir lojalius darbuotojus“, – sakė „Ignitis grupės“ atstovė.

T. Vaišvila atkreipė dėmesį, kad tendencija keisti darbo vietą į labiau atitinkančią asmenines vertybes, pastebima jau kelerius metus. O drąsa ieškoti tokios darbo vietos labiau būdinga jaunajai kartai: „Darbdavys, norėdamas pritraukti ir išlaikyti pažangiausius darbuotojus, turi juos įtraukti į vertės kūrimą – paaiškinti, kaip kiekvieno darbas prisideda prie galutinio rezultato, suteikti galimybes siūlyti pokyčius, inicijuoti projektus. Norėdami darbuotojus paskatinti dalintis idėjomis, sukūrėme projektą „Brightmind“ – galimybę pateikti savo idėją, kaip patobulinti procesą, pagerinti darbuotojų ar klientų gerovę, sutaupyti. Darbuotojai noriai dalinasi savo pasiūlymais ir, žinoma, tikisi, kad bent dalis jų bus įgyvendinta“.