Trūksta ilgo galiojimo produktų
„Visų pirma dėkojame žmonėms, aukojusiems per „Maisto banko“ akciją. Labai džiaugiamės, kad galėjome surinkti tokį didelį kiekį produktų, jų buvo per 280 tūkstančių, tai yra rekordinis skaičius. „Maisto bankas“ padeda 232 tūkstančiams žmonių, veikia 42 atiduovės, kur kiekvieną dieną ateina nuo 50 iki 250 žmonių, stokojančių maisto tai, aišku, yra didžiulis poreikis maistui, tikėtina, kad reiks mums galvoti daugiau, ką daryti, kad surinkti gruodžio mėnesį papildomai maisto, kad galėtume padėti jo stokojantiems žmonėms“, – laidoje sakė S. Gurevičius.
Pasak pašnekovo, „Maisto bankas“ surenka 6.700 tonų maisto per metus: „Tai atrodo milžiniškas kiekis maisto, bet didžioji dalis yra paskutinės dienos galiojimo produktai. Mes kasdien vykstame į daugiau nei 600 taškų 83 miestuose. Tai pagrinde būna prekybininkai, gamintojai, ūkininkai, kurių moliūgų, burokų, kitų daržovių laukus nurenkame, neseniai obuolius rinkome.
Viskas, kas yra maistas, mums yra labai svarbu, reikalinga, Bet kaip minėjau tai yra paskutinės dienos galiojimo produktai, vaisiai, daržovės, duona. Mums labai trūksta ilgo galiojimo produktų, kad suformuoti pilnavertį krepšelį žmogui, kuris atėjo į mūsų atiduotuvę. Tie 280 tūkstančių produktų tikėtina per mėnesį ar du paliks mūsų sandėlius ir iškeliaus į žmonių namus ir mes turime galvoti kaip toliau padėti žmonėms, nes yra tikrai nemažai žmonių, kuriems trūksta maisto. „Maisto bankas“ juk tam ir yra. Darome viską, kad maistas nebūtų išmestas ir patektų stokojantiems jo“.
Šimtai tūkstančių lietuvių susiduria su skurdo rizika, dar šimtai tūkstančių valgo nepilnavertį maistą
„Mes turime tyrimus, kad kas 7 žmogus Lietuvoje stokoja pilnaverčio maisto, tai yra apie 400 tūkstančių žmonių, kas 5 susiduria su skurdo rizika. O kiek dar yra žmonių, kurie neįvardina, kad jiems trūksta maisto. „Maisto bankas“ šiandien gali padėti apie 230 tūkstančių žmonių. Lietuvoje išmetama 400 tūkstančių maisto tonų per metus, o mes išgelbėjame tik 6700 tonų. Iš 400 tūkstančių tonų 62 proc. išmetama namie. Labai gaila, mes to maisto išgelbėti negalime, tik galime paprašyti, kad žmonės mažiau jo švaistytų. Dar yra 38 proc. liekančio maisto prekyboje, žemės ūkyje, restoranuose ir visur kitur, kur yra maisto.
Esame pasiruošę jį paimti, aišku, mums reikalingi resursai, bet visų pirma reikalingi sprendimai, kurie skatintų maisto turėtojus, tai yra prekybininkus, ūkininkus noriai tuo maistu dailintis. Nes dažnu atveju mes atvykstame pas prekybininkus paimti maisto, kuris yra neparduotas, bet kuris yra tinkamas vartoti. Kartu šalia bus labai daug netinkamo vartoti maisto. Jei tas maistas diena anksčiau būtų atiduotas „Maisto bankui“, jis tą pačią dieną atsirastų pas žmonės, šeimas, kurioms trūksta maisto, stalo“, – kalbėjo S. Gurevičius.
Svarbu priimti sprendimus, kurie padėtų ne tik žmonėms, bet ir verslui
Į klausimą, kodėl taip nutinka, kad prekybinininkai laiko maistą taip ilgai ir nesidalina, S. Gurevičius atsako, kad jų tikslas yra uždirbti kuo daugiau pinigų.
„Lietuvoje mentalitetas, kad ne tik turiu uždirti pinigų, bet kad turiu pasirūpinti, kad maistas nebūtų išmestas vis dar nėra gajus. O išmetamo maisto daugėja, ir daugėja jo stingančių. Aišku, labai daug prekybininkų sąmoningėja ir dalinasi, bet pelno noras yra milžiniškas ir stiprus, o konkurencija tokia nuožmi ir sudėtinga. Pavyzdžiui, prekybininkas laiko pieną, mėsą iki paskutinės dienos, ir dažnai neparduoda, bet kitą dieną tokių produktų ir mes paimti negalime. Ir jie netinkami vartoti. Gamintojai, prekybininkai, ūkininkai turi apie 160 tūkstančių tonų maisto, kuris dažnu atveju keliauja į perdirbimą, kompostą ir mes čia nieko negalime padaryti, bet didelę dalį jo galima išgelbėti“, – pastebi organizacijos vadovas.
Pasak pašnekovo, geras sprendimas būtų, jeigu būtų viešai prieinami duomenys apie tai, kiek prekybininkas, ūkininkas ar gamintojas maisto produktų išmetė, tai yra išvaistė veltui: „Jei taip būtų, matydami savo išmesto maisto skaičius, nenorėtų blogai atrodyti visuomenės atžvilgiu ir ieškotų būdų bei galimybių, kaip atiduoti maistą labdarai, tiems, kam jo trūksta, nei laikyti iki kol jis suges. Taip mes galėtume padėti ne 230 tūkstančių, o dvigubai daugiau žmonių ir valstybei tai nekainuotų, ir klimatui būtų geriau, ir vaikams bei anūkams būtų geriau gyventi Lietuvoje. Tiesiog reikia politinės valios“.
S. Gurevičius sako, kad šiandien galima lengva ranka nuo apyvartos imti ir nurašyti 1 proc. ir susigrąžinti PVM mokestį. „Prekybininkų apyvartos yra didelės, tai tas vienas procentas nurašomas į šiukšlių dėžę. Jeigu PVM negalėčiau nurašyti, o tik atiduodamas labdarai, tai būtų milžiniška paskata prekybininkui atidavinėti maistą „Maisto bankui“. Ir tokių paskatų gali būti labai daug, tik reikia valios, susitarimų, priimti sprendimus ir padėti Lietuvoje gyvenantiems stokojantiems maisto. Taip pat reikia padaryti viską, kad visokie uraganai, kurie yra už Atlanto vieną dieną nepaveiktų šalies. Mes žinome, kad aviacija labai kenkia aplinkai, žinome, kad reikia sodinti medžius, ir tai yra puiki iniciatyva, bet maisto švaistymas yra keturis kartus labiau teršia pasaulį, nei aviacijos sektorius. Jei nustotume jį švaistyti, tikrai padarytume visiems sau paslaugą“.
Nukenčia silpniausi, nors didėja pensijos ir išmokos, jos nepaveja brangstančių prekių ir paslaugų
S. Gurevičius laidoje sakė, kad pagrindiniai maisto gavėjai yra vieniši senjorai, jaunos šeimos, ypatingai vieniši tėvai, auginantys mažus vaikus, taip pat tos šeimos, kurių tarpe yra žmonių su negalia.
„Valstybė deda pastangas, kad pakelti pensijas, šeimoms, auginančios vaikus išmokos irgi didėjo. Ir nors jų pajamos augo, kainos irgi nestovi, tiek maisto, tiek komunalinių paslaugų, kasdienių išlaidų. Žmonės, kurie skurdžiau gyvena, savo gaunamomis pajamomis nespėja paskui net būtiniausias išlaidas. Štai dabar artėja žiema, reikės nemažai mokėti už šildymą, buvo rugsėjis, kai reikėjo vienišai mamai ar tėčiui paruošti vaikus į mokyklą, atsirado būreliai, kurių kainos irgi paaugo.
Žmonės, kurie ateina į „Maisto banką“ ne vieną kartą, jie tikrai gali sutaupyti pinigų skirtų maisto pirkimui. Jie už tuos pinigus gali vaikui nupirkti šiltus batus ar drabužius, apmokėti būrelius, senjorai gali apmokėti vaistus. Tad labai gaila, kai tinkamas vartoti maistas atkeliauja ne pas mus, ne žmogui, kurio jam trūksta ant jo stalo, o į šiukšlių dėžę. Tad labai visus kviečiu dalintis maistu ir nedaryti klaidos, kad jeigu kažkas vis dar tinkama vartojimui, tam ir skirti, o ne utilizavimui“, – laidoje sakė S. Gudavičius.
Vadovas minėjo, kad norintys prisėdi prie organizacijos tikslų padėti kiekvienam neišgalinčiam nusipirkti maisto galima prisidėti aukojant trumpaisiais numeriais: 1413, 1343.
„Maistas pats nevaikšto, tad finansinė pagalba taip pat labai reikalinga. Paskambinę mums padėsite kasdieninėje veikloje: tiek sandėlius, tiek transportą išlaikyti. Prekybininkus dar kartą labai kviečiu susisiekti, jeigu turite papildomo maisto, kuris yra tinkamas vartoti, kaip ir paprastus žmones, jei turite ilgo galiojimo produktų ir matote, kad jų nesunaudosite – drąsiai kreipkitės, tą pačią dieną maistas bus išdalintas kam labiausiai jo reikia.
Ir dar kitas dalykas, kuo galima kiekvienam mūsų prisidėti, nors tai nebūtų tiesioginė pagalba „Maisto bankui“, bet jeigu atsakingiau planuotumėte maisto pirkimus, jo vartojimą, tai būtų pagalba mūsų misijai. Maistas neturi būti švaistomas“, – kviečia nelikti abejingais jo stokojantiems organizacijos vadovas.
Pašnekovas taip pat priduria, kad „Maisto bankas“Lietuvoje yra unikalus ne tik Europoje, bet visame pasaulyje, nes mes gebame surinkti maistą, turime daug galimybių išdalinti, tai ir atiduotuvės, valgyklos, yra apie 600 nevyriausybinių organizacijų, kurios rūpinasi maisto stokojančiais. Tai mums tik reikia, kad žmonės tuo maistu dalintusi.
