Energetinio saugumo politika vykdoma nuolat
Energetinis saugumas – ilgalaikis tikslas, priklausantis nuo technologinių, geopolitinių ir ekonominių pokyčių. Lietuvoje neturime didelių iškastinio kuro resursų, tad nuo Nepriklausomybės atkūrimo užsibrėžtas tikslas vykdyti nuoseklią energetikos politiką, diversifikuojant energijos importo šaltinius. Būtingės naftos ir suskystintų gamtinių dujų terminalų statyba, į valstybės rankas perimtas gamtinių dujų ir elektros energijos infrastruktūros valdymas bei integracija su ES šalimis, bei elektros, dujų, centralizuotos šilumos ir biomasės rinkų sukūrimas leido pasiekti, kad energetikos sektoriuje turėtume diversifikuotą pasirinkimą ir konkurenciją. Dėl to Rusijos Federacijai pradėjus plataus masto karinę invaziją į Ukrainą, Lietuva viena iš pirmųjų Europoje galėjo visiškai atsisakyti elektros, dujų ir naftos importo iš Rusijos, nepakenkdama šalies apsirūpinimo energija tiekimo saugumui.
„EPSO-G“ plėtros ir inovacijų vadovas Paulius Butkus pastebi, kad toliau puoselėjant energetinį saugumą bei tiekimo užtikrinimą, Lietuva turi tęsti nuoseklų energijos importo atsisakymą ir vietinių išteklių plėtrą. Tiek dėl politinių, tiek dėl ekonominių ir technologinių priežasčių, per pastarąjį dešimtmetį, visu pirma, didžiausią pokytį visi pastebėjome šilumos sektoriuje, kuriame gamtines dujas ir mazutą pakeitė vietinės kilmės biokuras. Rusijos pradėta energetinė krizė ir karas Ukrainoje lėmė elektros ir dujų kainų šuolį, o mūsų atsakas virto atsinaujinančios energetikos bumu.
„Per nepilnai trejus metus vietinių vėjo ir saulės elektrinių galia Lietuvoje paaugo nuo 0,8 iki 3,2 GW. Tai yra tiek, kiek du Ignalinos atominės elektrinės blokai. Lietuva 2023 m. liepos 3 dieną, pirmą kartą nuo Ignalinos uždarymo vienai valandai pagamino daugiau elektros, nei suvartojo. Atsinaujinančios energetikos plėtra išlieka Lietuvos prioritetu, tad tokių valandų vis daugėja. Nuosekliai judame link Lietuvos energetikos vizijos tapti savo poreikiams energiją pasigaminančia ir ją eksportuojančia valstybe, taip pat užtikrinant šalies energetinę nepriklausomybę, saugumą bei ekonomikos augimą“, – kalbėjo P. Butkus.
„Neste Lietuva“ generalinė direktorė Julija Matisonė kalbėjo, kad dabartinė Lietuvos padėtis, kalbant apie energetinį saugumą – pakankamai gera. O degalinių vaidmuo joje – vienas iš kritiškai svarbiausių: „Degalinių tiekiami energijos ištekliai (benzinas, dyzelinas) yra būtini transporto ir ekonominei veiklai. Dar didesnę reikšmę jie įgauna ekstremalių situacijų ar tiekimo sutrikimų metu. Todėl pirminis ir svarbiausias degalinių vaidmuo, užtikrinant šalies energetinį saugumą, yra platus ir nenutrūkstamas degalų paskirstymo tinklas“.
Kitais metais tapsime visiškai nepriklausomi nuo Rusijos sprendimų
Šiuo metu turime gerai išplėtotas ir su ES šalimis integruotas gamtinių dujų ir elektros energijos perdavimo sistemas. Jau kitų metų vasarį, sinchronizacija su kontinentinės Europos elektros tinklais leis Lietuvai, Estijai ir Latvijai tapti visiškai nepriklausomomis nuo Rusijos priimamų sprendimų ir panaikins galimybes techniškai paveikti bei stebėti mūsų elektros energetikos sistemos veikimą. Šis pokytis didins mūsų galimybes toliau plėsti atsinaujinančios energijos gamybos pajėgumus.
P. Butkus atkreipė dėmesį į tai, kad vis dar esame stipriai priklausomi nuo naftos ir gamtinių dujų, kurių pagrindiniai vartotojai yra transporto ir pramonės sektoriai. Taip pat nesame išnaudoję žaliųjų dujų gamybos potencialo, turime spartinti biometano bei išjudinti vandenilio gamybos pajėgumų vystymą. Naftos ir gamtinių dujų atsisakymas lems elektrifikacijos bangą ir augantį elektros energijos poreikį, tačiau vis dar didelė dalis suvartojamos elektros energijos yra importuojama, nes turime nors sparčiai didėjančius, bet šiuo metu vis dar nepakankamus atsinaujinančios energijos gamybos ir kaupimo pajėgumus. Tai didina mūsų šalies rizikas dėl energijos išteklių kainų svyravimo, kitų valstybių sprendimų ir geopolitinių rizikų.
„Elektros energija iš atsinaujinančių išteklių taps naująja nafta ir dujomis energetikoje bei atvers galimybes valstybėms, kurių ekonomikos iki šiol negalėjo remtis vietinio iškastinio kuro išgavimu, tapti nepriklausomomis pigios energijos oazėmis. Kad sukurtume saugią ir klestinčią valstybę turime aktyviau skatinti pramonės ir transporto elektrifikaciją bei dekarbonizaciją. Tuo pat metu sparčiai plėsti vėjo ir saulės gamybos pajėgumus, kad galėtume ne tik atsisakyti elektros importo, bet padengtume dėl transformacijos augantį elektros ir žaliųjų dujų poreikį“, – kalbėjo pašnekovas.
Daug dėmesio – energijos infrastruktūros apsaugai
Kol Lietuva yra energetinės transformacijos pereinamajame periode – vykdo įsipareigojimus bei užtikrina gamtinių dujų, žalios naftos ir naftos produktų bei kitų būtinųjų atsargų, reikalingų energijos tiekimo sutrikimų ir (ar) gedimų šalinimui kaupimą. Taip pat, stiprina gebėjimus ir fizines priemones reaguoti į krizines situacijas bei užtikrinti fizinę ir kibernetinę energetikos infrastruktūros apsaugą.
Vyriausybės veiksmai – kritiškai svarbūs energetinio saugumo užtikrinimui. Ji bendradarbiauja su verslo bei pramonės atstovai ir nurodo taisykles bei įsipareigojimus, kurie privalo būti įvykdyti strateginės svarbos objektuose. Anot P. Butkaus, jau dabar strateginę reikšmę turintys energetikos objektai yra įpareigoti įdiegti apsaugos nuo bepiločių orlaivių sistemas, gerinti povandeninės infrastruktūros dalies stebėjimą. Vėlesniais fizinės apsaugos stiprinimo etapais numatomas apsauginių konstrukcijų montavimas svarbiems įrenginiams paslėpti arba apsaugoti nuo mechaninio ir (ar) sprogstamojo poveikio.
Degalinės atstovė neatskleidė, kokie planai turimi ir įgyvendinami, konkrečiai, tačiau pabrėžė, kad bendradarbiavimas su institucijomis vyksta. „Siekdama prisidėti prie didesnio energetinio saugumo ekstremalių situacijų atveju, „Neste“ aktyviai bendradarbiauja su atsakingomis valdžios institucijomis. Be to, veikloje vadovaujasi nacionaliniu energetikos įstatymu ir reglamentais, susijusiais su energijos gamyba, paskirstymu ir saugojimu. Galiausiai, laikomės ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rekomendacijų“, – kalbėjo J. Matisonė.
„EPSO-G“ atstovas, paklaustas, kurie sektoriai Lietuvoje – geriausiai pasiruošę ekstremalioms situacijoms, priminė, kad ruošiantis užtikrinti stabilų energijos tiekimą, išskirtinis dėmesys skiriamas sistemos lankstumo, energijos kaupimo, tarpsektorinės bei tarpsisteminės integracijos priemonėms. Tik žiūrėdami į energetikos sistemą holistiškai, užtikrinsime sistemos atsparumą ir parengtį reaguoti ne tik į potencialiai neigiamus žmogaus, bet ir į klimato kaitos poveikius. Energetinės sistemos lankstumo ir atsparumo didinimas tampa nauja su saugumu susijusia Lietuvos nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos kryptimi.
„Energetikos sistemos pokyčiai neįvyksta per vieną naktį, tai dinamiška ir dešimtmečius trunkanti kelionė. Lietuvos sugebėjimas vykdyti nuoseklią energetinės nepriklausomybės politiką garantuoja, kad galime patenkinti ne tik nacionalinius poreikius, bet ir prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus, kuriais siekiama valdyti klimato kaitos padarinius. Šios dienos technologijos leidžia Lietuvai pereiti nuo iškastinio kuro naudojimo prie elektros energijos ir kitų netaršių energijos išteklių vartojimo“, – kalbėjo P. Butkus.
Jis įsitikinęs, kad svarbiausia – tęsti esamą politiką ir proaktyvius veiksmus orientuotus į tolesnę atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą, elektrifikaciją, energijos vartojimo efektyvumo didinimą ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą, vartotojų apsaugą ir pramonės konkurencingumo didinimą.
