Darbuotojus motyvuoja geru pavyzdžiu ir švietimu
„Delfi“ kalbinti komandų vadovai įsitikinę, kad pirmiausia svarbu sukurti darbo aplinką, kurioje kiekvienas jaustų, kad jo darbas reikšmingai prisideda prie įmonės tikslų, norėtų tobulėti tiek kaip profesionalas, tiek kaip asmenybė, kartu puoselėti įmonės tvarumo kultūrą ir ja dalintis su kitais. „Ignitis grupės“ tvarumo vadovas Valentas Neviera sako, kad darbuotojų įtraukimas – kertinis, o jo sėkmė priklauso nuo to, ar darbuotojai supras tvarumo pokyčio prasmę ir reikšmę, ar žinos, kodėl vienas ar kitas pokytis įgyvendinamas ir kokį poveikį jis turės.
„Ignitis grupėje“ galime padėti kolegoms geriau pažinti tvarumo temą, kam ir kodėl to reikia. Grupės vertybės, vidinė kultūra yra nuosekli, mums rūpi kaip ir kur gyvename, ką paliksime po savęs, todėl aplinkoje daug integruotų sprendimų, skatinančių sąmoningą vartojimą, efektyvumą, pagarbą aplinkai. Nemažą dienos dalį praleidę pagarbos žmogui, jo darbui, atsakingo vartojimo, gamtos tausojimo vertybėmis grįstoje aplinkoje, natūraliai perimame požiūrį ir įpročius ne tik darbinėje aplinkoje, tačiau ir už jos ribų. Tokiu būdu įsisuka ratas ir atgal grįžti niekas nebenori“, – patirtimi dalinosi V. Neviera.
Darbe praleidžiame bent po 40 valandų per savaitę, tad natūralu, kad gautos žinios ilgainiui įsitvirtina sąmonėje. „Švyturys-Utenos alus“ personalo vadovė Inga Radeckienė aiškino, kad tvarumo idėjos, kurios supa kasdien, neišvengiamai daugiau ar mažiau bus pritaikomos ir užvėrus darbo duris: „Tvarumas yra viena iš pagrindinių mūsų įmonės vertybių, o kai šis principas tampa visos organizacijos tikslu, darbuotojai natūraliai priima ir pritaiko tvarumo idėjas savo kasdienėje veikloje“.
Įmonė siekia tvarumo per ilgalaikę strategiją, kuri apima vertybių integraciją, nuoseklią komunikaciją, mokymus bei praktinių iniciatyvų kūrimą tiek darbo vietoje, tiek už jos ribų. Naujausioje įmonės darbuotojų įsitraukimo apklausoje net 90 proc. respondentų pritarė, kad bendrovė rūpinasi aplinkosauga. „Kasdienėje veikloje skatiname tvarius įpročius – biuruose rūšiuojame visas atliekas, įrengėme informacines lenteles šia tema, darbuotojus kviečiame dalyvauti mokymuose. Vienas iš tokių pavyzdžių – organizacijos „Žaliasis taškas“ mokymai, kuriuose buvo aptariama, kodėl rūšiavimas yra svarbus, kaip tai teisingai atlikti. Be to, biuruose turime elektromobilių ir elektrinių paspirtukų įkrovimo stoteles, taip skatiname darbuotojus judėti tvariai“, – sakė I. Radeckienė.
Svarbu – ilgalaikės strategijos
Tam, kad žmonės įsisąmonintų ir taikytų pokyčius ilguoju laikotarpiu, nepakanka vienadienių akcijų ar trumpalaikių pokyčių. Pašnekovai sutaria, jog ilgalaikė įmonės strategiją, geras kolegų pavyzdys bei bendruomeniškumo jausmas prisideda prie individualių pokyčių, kuriuos darbuotojai taiko asmeninėje aplinkoje.
„Kalbėdami apie strateginius tvarumo tikslus, visada pabrėžiame, jog ne tik įmonė, bet ir kiekvienas mūsų darbuotojas yra šios programos dalyvis. Todėl formuojame įpročius ne lozungais, o per mažus pokyčius, kurie ilgainiui skatina sąmoningumą. Nuolat raginame taupyti energiją, gesinant šviesas išėjus iš patalpos, atsakingai naudoti vandenį ir vengti nereikalingų pakuočių. Pavyzdžiui, vietoj vienkartinių pakuočių darbuotojai skatinami naudoti daugkartines pietų dėžutes. Šie maži, bet nuoseklūs pokyčiai tampa kasdienėmis tvariomis praktikomis“, – kalbėjo I. Radeckienė.
Jai pritarė ir V. Neviera, primindamas bendruomenės ir priklausymo jai svarbą: „Tokiose įmonėse, kaip mūsų, turinčiose beveik 5000 darbuotojų, atsinešančių skirtingas patirtis, yra puiki terpė įgyvendinti tvarumo pokyčius – jei kartais apima jausmas, kad vienas rūšiuodamas atliekas ar sodindamas medį pasaulio neišgelbėsi, tai perėjus į kelių tūkstančių žmonių bendruomenę, kiekvieno žingsnio reikšmė išauga“. Darbuotojai, dirbantys aukštus tvarumo standartus palaikančioje organizacijoje, vėliau tokių pačių ar aukštesnių reikalauja ir iš kitų – taip tvarumo kultūra skleidžiama ir tarp įmonių. O kai ta kultūra įsigyvena darbuotojo kasdieniuose sprendimuose, ji persikelia ir į darbuotojo namų aplinką.
Tvarumo darbuotojai reikalauja ir iš kitų
Darbuotojus skatinant gyventi tvariau labai svarbi ir kolegų bei vadovų retorika. Priverstinis reikalavimas ar bausmės nebus veiksmingos, jei patys darbuotojai netikės tuo, ką daro. Pasak I. Radeckienės, svarbiausias tvarumo skatinimo aspektas yra žinių perdavimas, sąmoningumo ugdymas ir praktinis pavyzdys, jog įmonės ir darbuotojų tikslai – identiški. Kai darbuotojai suvokia tvarumo prasmę, jie pritaiko šias praktikas ne tik darbe, bet ir asmeniniame gyvenime. Todėl svarbu kalbėti ne apie abstrakčius, o apie konkrečius dalykus, susijusius su jų artima aplinka.
Taip pat ilgalaikiams pokyčiams darbuotojus motyvuoja pasiekti konkretūs tikslai. Pavyzdžiui, „Švyturys-Utenos alus“, buvo viena pirmųjų įmonių šalyje, prakalbusi apie ekologiją. Prieš penkiolika metų pradėta vykdyti „Ežerų krašto“ akcija, kurios metu edukuoti Aukštaitijos ežerų lankytojai, išvystytas ekostotelių tinklas, kuriame lankytojai galėjo rūšiuoti ir palikti atliekas, kurias dažnai tiesiog numesdavo ežerų pakrantėse. Akcija vyko tol, kol Aplinkos ministerija Lietuvoje įvedė depozito sistemą plastiko, aliuminio ir stiklo pakuotėms.
„Nemanau, kad žmonės vienokių tvarumo standartų laikosi darbe, o kitokių namie. Jei žmogus supranta, kam reikalingas tvarumas, kokį pokytį jo veiksmai gali lemti ir ką reikia daryti, jis vienodai elgsis tiek darbe, tiek namie ir panašaus elgesio tikėsis iš artimųjų, draugų, kitų organizacijų“, – kalbėjo V. Neviera.
Tvarumas prasideda nuo supratimo, o pasikeitę įpročiai yra to padarinys. Tad esminiai dalykai – padėti suprasti ir parodyti pavyzdį. Geriausias būdas įkvėpti darbuotojus – gyvas pavyzdys, ypač kai tą pavyzdį kasdienėje darbo aplinkoje rodo visi organizacijoje. Labai svarbu suteikti iniciatyvą ir patiems darbuotojams. Jaučiant, kad gali teikti savo pasiūlymus, kurie būna įgyvendinti, kyla motyvacija ir noras dar labiau stengtis. „Vieno iš darbuotojo idėja „Ignitis grupei“ pasiteisino su kaupu: „Pradėjome rinkti maisto atliekas, kurias perduodame biodujų jėgainei, kur iš jų pagaminta energija parduodama rinkoje, o gautos lėšos aukojamos pasirinktai iniciatyvai“, – patirtimi dalinosi V. Neviera.
Bendros veiklos skatina taip pat, kaip premijos
Lietuvos verslai daugybę metų norimų tikslų pasiekdavo finansinėmis paskatomis darbuotojams – mokant premijas, skiriant dovanas tiems, kas įgyvendino vienokį ar kitokį pasiekimą. Šiuo metu situacija keičiasi. Pasak I. Radeckienės, materialinės paskatos, nors ir svarbios, dažniausiai suteikia tik trumpalaikį efektą. Veiksmingiausios motyvavimo priemonės yra tos, kurios derina švietimą, atsakomybės jausmą ir asmeninę naudą. Kai darbuotojai supranta, kad tvarus gyvenimo būdas finansiškai apsimoka, tai tampa galinga motyvacija. Matydami, kad tvarios praktikos ne tik sumažina poveikį aplinkai, bet ir padeda sutaupyti, darbuotojai labiau linkę jas integruoti į savo kasdienybę.
„Šiuo metu vykdome iniciatyvą „240 gerų darbų“, kuri skirta mūsų įmonės 240 metų jubiliejui. Į ją įtrauktos įvairios veiklos, tokios, kaip akcijos su „Maisto banku“, „Darom“ iniciatyva, pagalba gyvūnų prieglaudose ir senjorų namuose. Skatiname darbuotojus įsitraukti į šias veiklas, taip stiprindami bendruomeniškumą ir sąmoningumą. Esame užsibrėžę aiškų tikslą per metus iki kito įmonės gimtadienio atlikti 240 gerų darbų ir didžioji jų dalis bus atlikta būtent darbuotojų savanorystės akcijų metu“, – aiškino personalo vadovė.
V. Neviera, kaip puikią motyvavimo priemonę įvardijo bendruomenę telkiančias, prasmingas veiklas. Tai turėtų būti ne vienadienės akcijos, o kasdienis gyvenimo būdas, aiški kryptis, vizija ir pasiryžimas gyventi atsakingai, rūpinantis savimi, šalia esančiu žmogumi ir aplinka.
„Grupėje dirba beveik 5000 darbuotojų, o tai reiškia beveik 5000 savanorystės dienų per metus. Kolegos šią dieną praleidžia skirtingai – renka šiukšles, tvarko saugomas teritorijas, prisideda prie „Maisto banko“ ar kitų socialinių iniciatyvų. Visada randame, kur galėtume naudingai praleisti savanorystės dieną. Ir jei iš pradžių kolegos neskubėjo pasinaudoti laisva diena savanorystei, tai dabar matome vis didesnį įsitraukimą, nes jau savanoriavusių kolegų įspūdžiai ir geros emocijos paskatina ir pačius iškeisti biurą ar tarnybinį automobilį į talką gamtoje ar pagalbą socialinėse iniciatyvose“, – sakė V. Neviera.
