Šilumos ūkio reformos
Visai neseniai Vokietijos šilumos, vėsumos ir kogeneracijos efektyvumo asociacijos (AGFW), kuriai priklauso ir Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija, iniciatyva įvyko seminaras „Centralizuotai tiekiamos šilumos plėtra ir transformacijos – nuo planų prie darbų“, kurio metu Vokietijos ir Europos politikai bei komunalinio ūkio specialistai diskutavo apie centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) sektoriaus ateitį, reikalingus pokyčius ir paramą iš ES.
Kaip vykusiame renginyje pasakojo Vokietijos Federalinės ūkio ir klimato apsaugos ministerijos atstovas dr. Patrickas Graichenas, dar 2022 metų rugsėjį ministerija gavo didelį vyriausybės finansavimą su tikslu didinti centralizuotai tiekiamos šilumos dalį bendroje energetikos sistemoje bei siekti kuo didesnio neutralumo klimatui.
„Šis finansavimas buvo paskirstytas atskiriems projektams ir objektams. Miestai ir gyvenvietės įpareigojamos atlikti savo šilumos ūkių rekonstrukcijos planavimą ir šilumos tiekimo sistemų projektavimą. Tokiu būdu bus siekiama dekarbonizuoti šilumos gamybą (sumažinti CO2 emisijas), pasiekti neutralumą klimatui, plačiau naudoti šilumos siurblius, plėsti kogeneracijos pajėgumus. Pavyzdžiui, šilumos siurblius yra skatinama naudoti ne tik mažo galingumo, bet ir didelio galingumo objektams. Šalia šių krypčių mūsų užduotis yra plačiau panaudoti atliekinę šilumą, išsiskiriančią pramonės įmonių gamybos procesuose, ir kitas inovatyvias technologijas“, – kalbėjo dr. P. Graichenas.
Tuo metu AGFW prezidentas, MVV Energie AG valdybos narys daktaras inžinierius Hansjörgas Rollas savo kalboje akcentavo šilumos gamybos neutralumo klimato kaitai ir šilumos tiekimo saugumo ir patikimumo kryptis, kuriomis turėtų judėti tiek Vokietija, tiek ir visa ES.
„Vokietija įsipareigojo, kad iki 2030 m. centralizuotose šilumos tiekimo sistemose bus pasiektas 30 proc. neutralumas klimatui. Investicijoms šilumos ūkyje reikalingos stabilios rėminės sąlygos (įstatyminė bazė). Turi būti pagreitinti projektavimo ir statybos leidimų suteikimo procesai. Karas Ukrainoje parodė, kad reikia didinti šilumos tiekimo sistemų patikimumą ir ilgaamžiškumą. Šiuo metu Vokietijoje net 49 proc. namų yra šildomi naudojant gamtines dujas, 25 proc. – lengvaisiais naftos produktais, 14 proc. – centralizuota šiluma, 4 proc. – elektra“, – kalbėjo AGFW prezidentas.
Pasak jo, ši struktūra turės keistis, t. y. privalo žymiai didėti centralizuotai tiekiamos šilumos dalis ir mažėti gamtinių dujų bei lengvųjų naftos produktų naudojimas.
„Vokietijai reikia patikimo ir saugaus šilumos tiekimo, reikia ateities investicijų programos. Politika turi būti nukreipta į CŠT sistemų plėtrą, nes ji vyksta per lėtai. Centralizuotos šilumos sistemos turi būti 80 proc. neutralios klimatui. Turi būti pasiektas platesnis giliosios geoterminės energijos panaudojimas. Šiuo metu Vokietijoje plėtojama apie 100 didelių geoterminių jėgainių projektų. Reikia tobulinti paramos sąlygas šiems projektams vykdyti. Didesnį dėmesį reiktų skirti atliekinės bei liekamosios šilumos panaudojimui, pavyzdžiui, iš didelių IT duomenų centrų, kuriuose serverių išskiriama šiluma šiuo metu išmetama į aplinką, o galėtų būti surenkama į miestų šilumos tinklus“, – teigė H. Rollas.
Visiškas neutralumas CO2 emisijoms
Pagal Europos klimato teisės aktą, ES šalys iki 2030 m. privalo išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 55 proc., o iki 2050 m. – užtikrinti ES poveikio klimatui neutralumą. Apie tai diskusijoje daugiausia kalbėjo „Euroheat & Power“ (EHP) vykdomoji direktorė Aurelie Beauvais, kurios teigimu, šiems tikslams pasiekti yra būtina CŠT sistemų dekarbonizacija.
„Europoje 140 mln. žmonių gyvena miestuose, turinčiuose CŠT sistemas. Centralizuotos šilumos bei vėsumos tiekimo sistemos yra raktas energetinei šalių nepriklausomybei. Ypač turi būti didinamas geoterminės šilumos, šilumos iš AEI bei atliekinės šilumos panaudojimas bei visų šių sistemų integracija.
Ieškoma naujų energijos gamybos technologijų. Numatomos subsidijos individualių biomasės katilų diegimui, norima skatinti biometano gamybą. Atitinkami sprendimai turi būti priimti iki 2030 metų.
Manoma, kad Europai į CŠT sistemų diegimą reikia 420 mlrd. eurų investicijų. Šiuo metu dirbama kuriant atitinkamas finansinės paramos schemas atliekinės šilumos, geoterminės ir saulės energijos panaudojimui. Numatoma mažinti gamtinių dujų vartojimą šilumos gamybai ir didinti sistemų neutralumą klimato kaitos procesams“, – teigė A. Beauvais.
Kad didelis vaidmuo šiame procese tenka CŠT sistemoms, sutiko ir Vokietijos federalinės butų bei nekilnojamojo turto įmonių asociacijos prezidentas Axelis Gedaschko.
„Europoje susiklosčiusi situacija – ypač prasidėjus karui Ukrainoje, sukėlė staigius ekonominius pokyčius. Tai pasireiškė energijos išteklių kainų šuoliu, kuris turėjo didelę įtaką gyvenamųjų patalpų šildymui. Kainos išaugo 2–3 kartus“, – teigė A. Gedaschko.
Patirtimi dalinosi ir gerąjį pavyzdį, kaip pastaraisiais metais buvo atliekamas Freiburgo miesto šilumos ūkio rekonstrukcijos projektas, pateikė šildymo sistemų ir tinklų ranga užsiimančios įmones „badenovaWÄRMEPLUS“ atstovas Christianas Paulas.
„Projekto eigoje numatyta radikaliai pakeisti energijos gamybos kuro struktūrą. 2020 m. Freiburge 54 proc. šiluminės energijos buvo gaminama deginat gamtines dujas, 22 proc. gaunami iš CŠT tinklų, 17 proc. – deginant skystą kurą, 6 proc. pagaminama iš biomasės, 1 proc. sudarė geoterminė ir saulės energija. Įgyvendinus projektą, 2038 m. miesto šilumos vartojimo struktūra turėtų atrodyti taip: 51 proc. iš centralizuotai tiekiamos šilumos, 27 proc. – geoterminė šiluma, 13 proc. šiluma iš biomasės ir 9 proc. iš saulės energijos. Tokia šilumos ūkio transformacija galėtų būti pavyzdžiu daugeliui kitų miestų“, – sakė Ch. Paulas.
Kogeneracinių jėgainių svarbą akcentavo ekonomikos tyrimų kompanijos „Prognos“ atstovas Marco Wünschas. Pasak jo, šiuo metu plėtojant Vokietijos energetikos sektorių, didelis dėmesys skiriamas ateities perspektyvoms, atsižvelgiant į iškilusias aktualijas, ES direktyvų reikalavimus ir efektyvų energijos naudojimą.
„Kogeneracinės jėgainės daugiausiai naudojamos elektros energijos tinklo apkrovų svyravimams išlyginti. Kadangi kartu su elektra pagaminama ir šiluminė energija, kuri ne visuomet gali būti iškart panaudojama, tikslinga šią šilumą akumuliuoti ir panaudoti tuomet, kai yra jos poreikis. Pagrindinė kogeneracijos užduotis energetikos sistemoje yra likutinių apkrovų padengimas. Kogeneracinių jėgainių veikla yra svarbi sistemos dalis, todėl joms reikia skirti atitinkamą dėmesį“ – pabrėžė M. Wünschas.
Svarbiausi akcentai
Seminare dalyvavę savo sričių specialistai pabrėžė, kad norint suteikti paramą šilumos ūkio reformoms, reikalingos patikimos ir stabilios sąlygos, palankūs įstatymai, leidžiantys ekonomiškai funkcionuoti rinkos dalyviams. Pasak jų, problemos turi būti sprendžiamos ilgalaikėje perspektyvoje. Visos technologijos, susietos su CŠT, yra svarbios ir turi gauti atitinkamą paramą, o Vokietijos pavyzdys labai svarbus visai Europai.
Dalyvavusieji atkreipė dėmesį ir į tai, kad būtina trumpinti projektų nagrinėjimo terminus nuo pateikimo iki statybos leidimo suteikimo, paspartinti sprendimų priėmimo procedūras. Naujos reguliacinės nuostatos turi būti orientuotos į vartotojus, o jų teisės patikimai apsaugotos. Miestų bendruomenėms turi būti sudarytos sąlygos racionaliau projektuoti CŠT sistemas. Sistemų efektyvumą reglamentuojantis įstatymas turi leisti įmonėms įsijungti į miestų šilumos problemų sprendimą. Įvairių šilumos technologijų pritaikymas turi eiti kartu su dekarbonizacijos reikalavimais.
Tuo metu diskusijoje dalyvavusių Vokietijos parlamento frakcijų atstovai buvo daugmaž vienodos nuomonės ir pritarė, kad visi minėti procesai turi būti atitinkamai skatinami. Apibendrindamas seminare išdėstytas mintis, AGFW prezidentas dr. H. Rollas pabrėžė, kad reformos plėtra turėtų būti visapusiškai remiama, sprendimų priėmimas turėtų vykti greičiau, nauji šilumos tinklų projektavimo darbai turi įgauti privalomą pobūdį.
„Tik tuomet galima parinkti geriausią modernizavimo ir plėtros būdą, pritaikyti tinkamas technologijas ir optimaliai sutvarkyti miestų šildymo sistemas. Pastatų šilumos efektyvumo įstatymas turėtų būti išplėstas iki europinio lygmens. Visos priemonės turi būti atliekamos siekiant užsibrėžtų dekarbonizacijos tikslų“, – kalbėjo dr. H. Rollas.