Laktozės netoleravimas gali būti tiek įgimtas, tiek įgytas

Laktozė yra piene randamas cukrus, kurį organizme išskaido laktazės fermentas. Tačiau šio fermento organizme gali trūkti. Anot gydytojos dietologės E. Gavelienės, šis trūkumas gali būti tiek įgimtas, tiek įgytas gyvenimo eigoje. „Jeigu jis yra įgimtas, žmogus nuo gimimo negali valgyti maisto, kuriame yra laktozės. Tačiau šio fermento gamyba gali sumažėti ir gyvenimo eigoje, pavyzdžiui, sergant virškinimo sistemos ligomis, vartojant įvairius vaistus arba jeigu susiklosto tokia situacija, kad žmogus ilgesnį laiką nevartoja pieno produktų, o paskui pradeda vėl juos valgyti. Be to, amžiui bėgant mūsų organizme taip pat sumažėja šio fermento gamyba“, – sako gydytoja.

Jei pavartojus pieno produktų jus apima nemalonūs pojūčiai pilve, tai gali būti ženklas, kad jūsų organizmas netoleruoja laktozės. E. Gavelienė teigia, kad dažniausi laktozės netoleravimo simptomai yra bloga savijauta, susijusi su virškinimo sistema – pilvo pūtimas, viduriavimas. Tiesa, kai kam gali pasitaikyti ir retesni simptomai, pavyzdžiui, galvos skausmas.

Visgi, neretai žmonės gyvūninės kilmės pieno atsisako ir dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, vedini veganiškų paskatų. Sveikatai palankios mitybos specialistė pastebi, kad žmonės vis dažniau atsisako pieno produktų ir dėl madingų tendencijų. „Kalbant apie sveikatai palankaus maitinimosi principus, mūsų tikslas – savo racione turėti kuo įvairesnių produktų, o ne juos išbraukti. Tik tuo atveju, jeigu sveikatos būklė neleidžia – yra laktozės netoleravimas ar alergija pienui – turėtume atsisakyti pieno produktų ar rinktis tuos produktus, kurių sudėtyje nėra laktozės“, – sako E. Gavelienė.

Augaliniai gėrimai nėra pieno alternatyva

Augalinių gėrimų negalima laikyti gyvūninės kilmės pieno alternatyva ar pakaitalu. Pasak gydytojos dietologės dr. E. Gavelienės, geriant augalinius gėrimus negalima tikėtis, kad iš jų gausime tokių pačių medžiagų kaip iš gyvūninės kilmės pieno, kuriame gausu kalcio, visaverčių baltymų ir kitų žmogaus organizmui naudingų medžiagų. Todėl vartojant tik augalinius gėrimus reikėtų gerai apgalvoti, iš kur papildomai gausime naudingų medžiagų, kurias įprastai pasisavintume iš pieno produktų grupės.

Anot gydytojos dietologės, dažnai augaliniai gėrimai klaidingai vadinami pienu. Taip yra dėl panašios produktų tekstūros ir spalvos, tačiau augaliniai gėrimai maistinių medžiagų sudėties atžvilgiu skiriasi tiek nuo pieno, tiek tarp skirtingų augalinių gėrimų rūšių.

„Dažnai susiduriame su situacija, kad žmonės drąsiai išbraukia pieną iš savo mitybos raciono ir naudoja augalinės kilmės gėrimus tikėdamiesi, kad tai yra tas pats. Visgi, tai du skirtingi maisto produktai, turintys ir skirtingų maistinių medžiagų. Nereikėtų tapatinti augalinių gėrimų su pienu“, – sako gydytoja dietologė E. Gavelienė.

Praturtina mūsų mitybos racioną

Augalinių gėrimų pasirinkimas yra itin platus, todėl renkantis tinkamiausią gydytoja rekomenduoja išbandyti įvairias augalinių gėrimų rūšis. Populiariausi ir parduotuvių lentynose dažniausiai matomi augaliniai gėrimai – sojų, migdolų, ryžių, kokosų ir avižų gėrimai.

„Augalinis gėrimas yra puikus produktas, kurį kaip gydytoja dietologė rekomenduočiau įtraukti į kasdienį mitybos racioną. Augaliniai gėrimai yra maistingi, gausūs įvairių vitaminų. Taip pat – suteikia kitokio skonio patiekalams“, – sako dr. E. Gavelienė.

Visgi, augalinius gėrimus tai pat reikėtų vartoti saikingai ir rinkis juos, atsižvelgus į savo sveikatos būklę. Tiek migdolų, tiek sojų pienas kai kuriems žmonėms gali iššaukti nepageidaujamas alergines reakcijas.

Pirkėjams svarbi produktų sudėtis ir skonių įvairovė

Pasak gydytojos dietologės dr. E. Gavelienės, augaliniai gėrimai, kaip ir visi maisto produktai, priklausomai nuo jų sudėties gali būti sveikatai palankesni arba ne, todėl renkantis augalinius gėrimus būtina atkreipti dėmesį į jų sudėtį ir pasirinkti tuos produktus, kurių sudedamųjų dalių skaičius yra mažesnis. „Atidžiai skaitykite produktų etiketes. Kai kurių gamintojų augalinių gėrimų sudėtyje yra itin didelis pridėtinio cukraus kiekis. Tokie gėrimai yra menkaverčiai ir jų rinktis nerekomenduočiau. Taip pat – augalinės kilmės gėrimuose gali būti daugiau priedų, prailginančių produkto galiojimo laiką“, – sako sveikos mitybos specialistė gydytoja E. Gavelienė.

Tuo tarpu „Rimi“ veganiškų produktų kategorijos vadovė Rūta Golovač pastebi, kad pirkėjai vis dažniau renkasi sveikesnius, savo sudėtyje mažiau cukraus turinčius bei natūralesnius augalinius gėrimus, taip pat – vis svarbesnė tampa įvairovė, naujų skonių išbandymas.

„Jeigu anksčiau tarp pirkėjų populiariausias buvo sojos gėrimas, tai dabar jie renkasi paragauti naujų skonių, pavyzdžiui, migdolų ar kokosų augalinių gėrimų. Pastebime, kad pirkėjai pradeda labiau kreipti dėmesį ir į šių produktų etiketes – ieško natūralesnių augalinių gėrimų, kurių sudėtyje yra mažesnis cukraus kiekis ar pridėtinio cukraus apskritai nėra. Nors dalis pirkėjų šiuos produktus vis dar renkasi pagal skonį, tačiau maistinė vertė ir nauda sveikatai tampa vis aktualesnė“, – sako R. Golovač.

Didėja veganiškos produkcijos populiarumas

Anot R. Golovač veganiškų prekių kategorijos pardavimai „Rimi“ parduotuvėse kasmet didėja, todėl prekybos tinklas nuolat peržiūri ir plečia savo asortimentą. „Nors didžiausią veganiško asortimento pasirinkimo dalį sudaro augaliniai gėrimai, ledai bei jogurtų pakaitalai ir jų pasiūla iš gamintojo pusės yra didžiausia, tačiau mes plečiame savo asortimentą ir mažesnėse veganiškų produktų kategorijose. Pastebime, kad pirkėjai ieško ir nori nusipirkti tokių gaminių, todėl stengiamės jiems pasiūlyti kuo įvairesnį ir platesnį asortimentą“, – sako „Rimi“ veganiškų produktų kategorijos vadovė.