„Visagino energija“: nuo taršios veiklos – iki žaliosios energijos

Tik 1975 m. plyname lauke pradėtas statyti Visagino miestas (iki 1992 m. vadintas Sniečkumi) pagal tų laikų standartus buvo viena moderniausių ir labiausiai pažengusių gyvenviečių su gerai išvystyta ir visiškai nauja infrastruktūra. Kol veikė Valstybės įmonė Ignalinos atominė elektrinė (IAE), ji tiekė miestui šilumą, vandenį bei teikė nuotekų tvarkymo paslaugas, aprūpindavo elektra. Tačiau, kai uždarius atominę jėgainę 2002 m. spalio 21 d. buvo įsteigta Valstybės įmonė „Visagino energija“, perimtas ūkis nepasirodė nei modernus, nei ekonomiškai sustyguotas.

Planavimo klaidos

Planuojant miesto šilumos ūkį buvo galvojama, kad Visagine gyventojų skaičius turėtų siekti apie 60–70 tūkst.. Tačiau realybėje mieste gyvena apie 20 tūkst., o vietoj planuotų 6 mikrorajonų iškilo tik 3. Tad buvo įrengtos didelio diametro šilumos tiekimo trasos, o dėl IAE galimybių dideliais kiekiais tiekti į atvirą šilumos tiekimo sistemą faktiškai nemokamą šilumą, niekas negalvojo nei apie aplinkosaugą, nei apie šilumos energijos taupymą.

Ilgametis bendrovės generalinis direktorius Zigmas Jurgutavičius prisimena laikus, kai bendrovės vadovams teko priimti esminius sprendimus: „Lietuvai, prieš įstojant į Europos Sąjunga, priėmus politinį sprendimą uždaryti IAE, niekam nekilo abejonių – pokyčiai būtini. Buvo numatytos dvi pagrindinės kryptys: šilumos nuostolių perdavimo tinkluose mažinimas ir šilumos gamybos infrastruktūros modernizavimas".

2007 m. duomenimis šilumos energijos praradimai Visagino šilumos tiekimo tinkluose viršijo 18 procentų, o trasų būklė buvo itin prasta.

Vamzdynų atnaujinimui kasmet po milijoną

Įvertinus visas aplinkybes 2008 m. buvo pradėtas rengti šilumos tiekimo tinklų atnaujinimo projektas. Bendrovės užsakymu Lietuvos mokslininkai J. Gudzinskas ir M. Jakubčionis atliko studiją „Visagino m. šilumos tinklų pjezometrinio grafiko sudarymas bei optimizavimas". Remiantis jų tyrimo išvadomis buvo suplanuotos priemonės optimizuoti miesto šilumos tinklus.

Jau tais pačiais 2010 metais pradėtas pirmasis bendrovės projektas: pasinaudojant ES finansine parama Visagine atnaujinta apie 12 km sutartinio 100 mm diametro viengubų šilumos tiekimo tinklų vamzdynų. Bendra projekto vertė siekė apie 2 mln. eurų. 2013 m. pasirašytos sutartys dėl dviejų iš Europos regioninės plėtros fondo finansuojamų projektų įgyvendinimo. Investavus dar apie 2,15 mln. eurų buvo modernizuota virš 11 km senų, susidėvėjusių, šiuolaikinių reikalavimų nebeatitinkančių vamzdynų su priklausiniais (nejudamos atramos, kompensatoriai, uždaromoji armatūra ir pan.).

2018 m. buvo pasirašyta ir sėkmingai įgyvendinta dar viena projektavimo ir statybos darbų rangos sutartis už 4,55 mln. eurų, iš kurių apie 50 proc. buvo finansuojama ES Sanglaudos fondo lėšomis. Buvo rekonstruota ir pakeista apie 19 km senų, jau daugiau kaip 30 m. eksploatuojamų, įvairaus diametro šilumos tiekimo vamzdynų.

„Per pastaruosius 10 metų į Visagino šilumos tinklų modernizavimą buvo investuota beveik 10 mln. eurų. Investicijų ir įvykdytų darbų apimtys tikrai džiugina. Aišku, kad teko įveikti nemažai sunkumų, tačiau dėl šių investicijų šilumos energijos technologiniai praradimai Visagino miesto tinkluose sumažėjo beveik perpus ir pasiekė apie 10 procentų, kas atitinka Skandinavijos šalių standartus", - pasakojo bendrovės vadovas Zigmas Jurgutavičius.

Šis rezultatas yra trečias tarp visų Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo įmonių, kurių technologinių praradimų vidurkis apie 13,6 procento.

Tarša sumažinta daugiau kaip 9 kartus

Iš IAE bendrovė paveldėjo 9 dujinius ir 1 mazutu kūrenamus katilus, kurių bendra galia sudarė 344 MW.

Jau prieš dešimtmetį, 2012 m., buvo atsisakyta ypač taršaus mazuto naudojimo šilumos gamybai, panaikintas bendrovės mazuto ūkis. Siekiant mažinti gamtinių dujų, kurios yra pagrindinis CO₂ išmetimų šaltinis, naudojimą, „Visagino energija" investavo į biokurą deginančius įrenginius.

2013 m. pradėjo veikti bendrovės lėšomis pastatytas 8 MW galios biokuro katilas su 5 MW kondensaciniu ekonomaizeriu. Investicija į žaliąjį kursą sudarė 2,55 mln. eurų, neskaičiuojant PVM. Dar po metų, pasinaudodama ES struktūrinių fondų parama, bendrovė pastatė antrąjį 8 MW galios biokuro katilą.

2020 metais Visagino savivaldybėje pradėjus eksploatuoti uždarą šilumos tiekimo sistemą ir vartotojams įrengus automatinius šilumos punktus, bendrovės šiluminėje katilinėje žymiai sumažėjo termofikacinio vandens tinklų papildymas.

Viso to rezultatas, kad nuo 2010 m., kai bendrovė iš Ignalinos atominės elektrinės perėmė ir pradėjo eksploatuoti šiluminę katilinę, iki 2021 m. pabaigos išmetamų CO₂ dujų kiekis sumažintas nuo 95 910 iki 10 551 tonų CO₂. Kitaip sakant per dešimtmetį išmetamų CO₂ dujų kiekis sumažintas daugiau kaip 9 kartus.

Išmontuotų mazuto talpyklų vietoje įrengta biokuro saugojimo aikštelė, be to atlaisvintame plote planuojama pastatyti 1,25 MW elektrinės galios ir 6,8 MW šiluminės galios didelio efektyvumo biokuru kūrenamą kogeneracinę elektrinę. Šis projektas iš dalies finansuojamas ES Sanglaudos fondo lėšomis.

„Kogeneracinės elektrinės projektas – naujas iššūkis mūsų bendrovei. Tai leis mums dar labiau sumažinti, o ateityje ir visiškai atsisakyti gamtinių dujų naudojimo. Jau dabar akivaizdžiai matome kokią naudą vartotojams ir aplinkai duoda visi mūsų padaryti darbai. Mes nesustosime ir toliau eisime žaliojo kurso kryptimi." – reziumuoja UAB „Visagino energija" generalinis direktorius Zigmas Jurgutavičius.

Faktai apie UAB „Visagino energija":

• Bendrovė Visagino savivaldybės vartotojams centralizuotai tiekia šilumos energiją (šilumos, garo ir karšto vandens gamyba ir tiekimas), šaltą vandenį (geriamojo šalto vandens gavyba, ruošimas ir tiekimas) ir teikia nuotekų tvarkymo paslaugas.
• Per 2021 m. „Visagino energija" patiekė apie 236,4 tūkst. MWh šilumos ir apie 254,3 tūkst. m³karšto vandens. Per metus iš artezinių gręžinių išgauta 990,5 tūkst. m³geriamojo vandens, sutvarkyta 1079 tūkst. m³nuotekų.
• UAB „Visagino energija" dirba 187 darbuotojų.