„Pasaulinį badą lemia socialinės, politinės ir demografinės priežastys. Skurde gyvenantys žmonės susiduria su maisto stygiumi, prastos kokybės vandeniu, sanitarinėmis higienos sąlygomis, nepakankamai prieinamomis sveikatos priežiūros paslaugomis – visa tai prisideda prie bado. Mes turime ieškoti tvaresnių būdų kaip išmaitinti pasaulį, kadangi dabar sparčiai eikvojame resursus, o badaujančių kasmet daugėja“, – pranešime spaudai sako M. Šermukšnė.
Kodėl mums negana?
Nors iki pandemijos badaujančių žmonių kiekis buvo ėmęs mažėti, nauja statistika atskleidžia žiaurią realybę. Nuo bado kiekvienais metais miršta 6 mln. vaikų, tai yra 16,5 tūkst. vaikų kasdien.
„Kol tai vyksta skurdesniuose regionuose, pažangios šalys kasdien viršija Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomenduojamą suvalgytos mėsos normą. Jos švaisto maistą dideliais kiekiais ir nėra suinteresuotos išsaugoti planetos resursus. Mes sumaitiname augalinį maistą gyvūnams, kurį galėtume suvalgyti patys, o tada tuos gyvūnus paverčiame maistu“, – sako organizacijos vadovė.
Kariniai konfliktai taip pat yra viena iš pagrindinių priežasčių, lemiančių maisto krizes tam tikruose regionuose: „Su tokiais atvejais neseniai susidūrėme ir vykstant Ukrainos karui, kai tam tikros teritorijos buvo okupuotos ir dėl to į jas buvo neįmanoma tiekti gėlo vandens, maisto ir higienos priemonių“.
Pasak M. Šermukšnės, apmaudu tai, kad kol vieni maisto gauti tiesiog negali, kiti tuo tarpu jį švaisto. Europos Sąjungoje (ES) daugiausiai maisto iššvaistoma būtent namų ūkiuose ir tai sudaro daugiau nei pusę viso ES iššvaistyto maisto. Pirkinių planavimas, likučių panaudojimas ir dažnesnis galvojimas apie švaistymo žalą, galėtų padėti dalinai išvengti iš to kylančių problemų.
Sprendimo būdai
Taikant įprastus gyvulininkystės metodus, tvarios ir stabilios maisto sistemos pasiekti neįmanoma, todėl mokslininkai kurį laiką ieško kitų išeičių. Daugiausiai dėmesio skiriama į alternatyviųjų baltymų kūrimą orientuotoms technologijoms: augaliniams, kultivuojamiems bei fermentuojamiems produktams.
„Mėsos gamybai eikvojame begalę resursų – vandens, dirvožemio, žemės plotų ir to pačio augalinio maisto. Augaliniai baltymai gali išmaitinti kur kas daugiau, o sueikvoti mažiau. Viliuosi, kad inovacijas ir technologijas įdarbinsime būtent šiems tikslams įgyvendinti. Tobulinsime augalinių baltymų gamybą ir imsimės tvaresnių būdų išmaitinti pasaulį“, – sako pašnekovė.
ES siekia pokyčių ir atsižvelgiant ne tik į klimato kaitą, bet ir maisto kainų krizę bei skatina valgyti mažiau mėsos produktų. „Didžiausias pokytis, kurį galime padaryti – sumažinti mėsos suvartojimą ir pakeisti ją augaliniais baltymais bei užtikrinti atsparesnę ir savarankiškesnę maisto sistemą. Augaliniai baltymai yra turtingi maistinėmis medžiagomis ir gali būti naudojami kaip maistas ir pašaras (gyvūnams, naminiams gyvūnėliams, žuvims)“, – sako M. Šermukšnė.
Bent 71 proc. ES dirbamos žemės naudojama gyvūnų pašarui auginti. Europos Vadovų Taryba Versalio deklaracijoje ragina tai keisti ir didinti augalinių baltymų gamybą. „Tai padėtų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją, miškų naikinimą ir sveikatos priežiūros išlaidas. Bei dalinai padėtų spręsti pasaulinio bado problemą“, – sako organizacijos „Gyvi gali“ vadovė.
Ji priduria, kad prie šio tikslo įgyvendinimo turėtų prisidėti ir pasaulio lyderiai, kurdami palankesnes sąlygas vietos ūkininkams bei verslininkams. Tam svarbus ir valstybių teikiamų subsidijų perskirstymas – parama gyvulininkystei palaipsniui turėtų mažėti, nukreipiant resursus į tvaresnes alternatyvas.
„Pasaulyje yra pavyzdžių, kai mėsą gaminantys ūkininkai persiorientuoja į augalinių baltymų gamybą. Tačiau tokiems sprendimams išties trūksta paskatos iš valstybės, nes šiuo metu alternatyviųjų baltymų gamyba ne tik nėra skatinama, tačiau jų gaminimui nesuteikiama ir parama. Tai tik įrodo, kad tvarumas ir resursų išsaugojimas šiuo metu nėra pasaulio prioritetas“, – teigia organizacijos vadovė.
Liūdnas pasaulio scenarijus
Mitybos pokyčių siekiančios organizacijos vadovė pabrėžia, kad daugiau nei du trečdaliai žemdirbystei tinkamų plotų skirti ne žmonėms, o gyvūnų ganykloms bei pašarams auginti. Gyvulininkystė sukuria 13-18 % visų išmetamųjų dujų ir sunaudoja apie trečdalį geriamojo vandens. Tam, kad būtų išauginamas maistas gyvūnams arba įrengtos ganyklos, sparčiai kertami miškai.
„Įsigilinus į situaciją, galime daryti išvadą, kad 2050 m. reikės išmaitinti beveik 10 mlrd. žmonių, o dabartinis resursų eikvojimas šviesios ateities nežada. Šio besaikio švaistymo padarinius mes jau jaučiame“, – sako pašnekovė.
Mokslininkai prognozuoja, kad jau vykstančių klimato kataklizmų tik daugės – sausrų, potvynių karščio ir šalčio bangų. Galiausiai klimato krizė smogs visa jėga ir sukels naujų problemų – konfliktus dėl paskutinių resursų, migraciją, nykstančias gyvenvietes ir pan.