Nors EŽTT konstatavo, kad klimato kaita yra viena aktualiausių šio laikmečio problemų, kuri daro neigiamą poveikį žmogaus teisėms, tolesnis kelias priimant sprendimus tokiose bylose nėra paprastas, komentuoja advokatų kontoros „TGS Baltic“ partnerė Solveiga Vilčinskaitė.
Ko siekė plačiai nuskambėjusių bylų pareiškėjai?
Carême prieš Prancūziją bylos pareiškėjas – buvęs Prancūzijos miesto Grande-Synthe meras. Šis miestas yra vietovėje, kuri laikoma ypač didelės rizikos dėl galimo klimato kaitos poveikio. Pareiškėjas kaip meras ir kaip privatus asmuo kreipėsi į valstybės tarybą, prašydamas panaikinti vyriausybės atsisakymą imtis papildomų priemonių, skirtų įgyvendinti Paryžiaus susitarimo tikslą sumažinti CO2 emisijas 40 proc. iki 2030 m. Nesiėmus šių priemonių, pasak pareiškėjo, jo namas gali būti nuplautas.
KlimaSeniorinnen prieš Šveicariją byloje pareiškėjais buvo grupė vyresnio amžiaus moterų bei jas vienijanti nevyriausybinė organizacija. Skųstasi dėl Šveicarijos vyriausybės nepakankamų veiksmų įgyvendinant Paryžiaus susitarimo tikslus. Anot pareiškėjų, karščio bangos neigiamai veikia pagyvenusių moterų sveikatą, todėl valstybė privalo imtis veiksmų švelninant klimato kaitos padarinius.
Duarte Agostinho ir kiti prieš Portugaliją ir 32 kitas valstybes byloje 11–24 metų amžiaus Portugalijos piliečiai kėlė 33 valstybių, tarp jų ir Lietuvos, atsakomybės už neigiamus klimato kaitos padarinius klausimus. Jie teigė, kad valstybių nesugebėjimas sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas padidino klimato kaitos neigiamus padarinius ir taip paveikė jų gyvenimo sąlygas bei sveikatą. Jie kenčia nuo alergijų, kvėpavimo ir miego sutrikimų bei patiria nerimą dėl ateities, dėl klimato kaitos kyla daug miškų gaisrų. Žiemą klimato kaita sukelia stiprias audras, galinčias padaryti žalą netoli jūros esantiems jų namams. Pareiškėjai skunduose taip pat nurodė, kad visuotinis atšilimas daro ypač didelį poveikį jų kartai, o, atsižvelgiant į amžių, šių piliečių teisių apribojimas yra didesnis nei vyresniųjų kartų.
Ar jau laikas džiaugtis žmogaus teisių gynėjams ir kovotojams su klimato kaita?
KlimaSeniorinnen prieš Šveicariją byloje EŽTT teismas pirmą kartą nustatė valstybėms-EŽTT konvencijos narėms įpareigojimą įgyvendinti pakankamas kovos su klimato kaita priemones. Teismas nusprendė, kad Žmogaus Teisių Konvencijos 8 str. apima asmenų teisę į veiksmingą valstybės institucijų apsaugą nuo rimto neigiamo klimato kaitos poveikio jų gyvenimui, sveikatai, gerovei ir gyvenimo kokybei. EŽTT sprendimas taip pat suteikė savarankišką teisę nevyriausybinėms organizacijoms, kovojančioms su klimato kaita, teikti peticijas EŽTT dėl valstybių įsipareigojimų pagal Konvenciją pažeidimo.
Duarte Agostinho ir kiti prieš Portugaliją ir 32 kitas valstybes byloje kilo klausimas dėl teismo ekstra-teritorinės jurisdikcijos. Tiksliau tariant, ar gali valstybės atsakyti už padarytus veiksmus ar pasekmes, kilusias už jos teritorijos ribų? Pagal bendrą taisyklę EŽTT valstybės atsako už veiksmus ar neįveikimą savo teritorijoje ir garantuoja čia esantiems asmenims žmogaus teisių apsaugą. Tiesa, yra išimtinių atvejų, susijusių su žmogaus teisių pažeidimais karinių konfliktų metu.
Šioje byloje EŽTT pripažino, kad klimato kaita yra egzistencinė problema, o valstybės iš esmės gali kontroliuoti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas savo teritorijoje, taip pat kad šios dujų emisijos gali turėti neigiamą poveikį už jos ribų. Vis dėlto teismas įžvelgė riziką atsirasti neribotai valstybių narių ekstra-teritorinei jurisdikcijai ir atsakomybei bet kuriam žmogui visame pasaulyje.
Atrodytų, kad žmogaus teisių gynėjai ir su klimato kaita kovojantys aktyvistai turėtų džiaugtis. Vis dėlto visose trijose bylose pareiškėjų, kaip fizinių asmenų, individualios peticijos buvo pripažintos nepriimtinomis, EŽTT konstatavus, kad jie arba netenkina aukos statuso pagal Konvenciją, arba nėra pagrindo išplėsti valstybių jurisdikciją už jos ribų, taip pat dėl to, kad pareiškėjai neišnaudojo visų nacionalinės gynybos priemonių.
Kodėl peticijas leista teikti su klimato kaita kovojančioms nevyriausybinėms organizacijoms?
Atmetęs individualias peticijas, EŽTT palaikė nevyriausybinės organizacijos, vienijančios vyresnio amžiaus moteris bei ginančios jų teises, peticiją Šveicarijos byloje. Taip iš esmės buvo siekta rasti balansą tarp poreikio pripažinti su klimato kaita susijusius neigiamus pokyčius bei būtinybės šioje srityje užtikrinti veiksmingą žmogaus teisių apsaugą ir EŽTT teisių apsaugos sistemą. Ji grindžiama pagarba valdžių padalijimo principui bei valstybių narių veikimo laisvės tokiose jautriose srityse, kaip viešosios politikos formavimas ir priemonių su klimato kaita pasirinkimas bei įgyvendinimas.
Remdamasis aplinkosaugos srityje priimtais ir pripažintais tarptautinės teisės šaltiniais, ypač Orhuso konvencija (1998 m. Jungtinių Tautų konvencija dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais), EŽTT pripažino, kad šiuolaikinėje visuomenėje žmogaus teisių gynimas per nevyriausybines organizacijas su klimato kaita susijusiose bylose yra dažnai vienintelė veiksminga priemonė apginti žmogaus teises.
Valstybės negalės išvengti atsakomybės
EŽTT sprendime konstatavo, kad negalima ignoruoti mokslu patvirtintos realybės, jog klimato kaita yra viena aktualiausių šio laikmečio problemų ir kad ji turi neigiamą poveikį žmogaus teisėms. Pasekmės gamtai ir žmonėms yra sudėtingos ir daugialypės, keliančios naštos pasidalijimo tarp žmonijos kartų klausimą. Be to, jos daro didžiausią poveikį pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms, kurioms reikia ypatingos valdžios apsaugos.
Teismas konstatavo, kad valstybės negali išvengti atsakomybės dėl klausimų, susijusių su klimato kaita, sudėtingumo ir kompleksiškumo, ar dėl to, kad tai yra pasaulinis reiškinys, kurį valstybių bendruomenė turi spręsti bendrai. Kiekviena valstybė turi prisiimti savo atsakomybės dalį kovodama su klimato kaita, atsižvelgdama tiek į prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus, tiek į savo pačios veiksmus (neveikimą) bei galimybes.
Valstybės taip pat turi pareigą priimti atitinkamą teisinį reguliavimą ir sukurti administracinę sistemą, skirtą veiksmingai žmonių sveikatos ir gyvybės apsaugai užtikrinti, ir, žinoma, veiksmingai taikyti šią sistemą praktikoje. Svarbu suteikti galimybes visuomenei žinoti su klimato kaitos mažinimo priemonių įgyvendinimu susijusią informaciją, o priimant sprendimus ypač atsižvelgti į nuomonę tų visuomenės grupių, kurios labiausiai paveiktos ar rizika dėl neigiamo poveikio joms gali būti didžiausia.
Ar po EŽTT sprendimo yra ko nerimauti Lietuvai ir kitoms ES narėms?
Teismas nusprendė, kad Šveicarijos teisinėje sistemoje būta reikšmingų spragų, susijusių su tinkamu vidaus teisinio reguliavimo sistemos sukūrimu, įskaitant nesugebėjimą kiekybiškai įvertinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo lygio bei kiekio apribojimų.
Konkreti Šveicarijos valstybės situacija, kai kurių komentatorių vertinimu, yra specifinė, nes joje veiksmingos vidaus teisinės sistemos trūkumas atsirado dėl šalies referendumų, atmetusių ambicingus taršos mažinimo įsipareigojimus. Daugelyje kitų Europos valstybių šios situacijos nėra, nes bent jau ES valstybės narės saistomos ES klimato teisinio reglamentavimo, nustatančio privalomus taršos mažinimo įsipareigojimus.
Reikėtų pripažinti, kad šiose klimato kaitos bylose EŽTT teko nelengva užduotis. Teismas atliko sudėtingą darbą, ieškodamas pusiausvyros tarp tradicinio ir konservatyvaus žmogaus teisių gynimo modelio bei tarp vieno iš aktualiausių šiuolaikinių visuomenės iššūkių – poreikio užtikrinti žmogaus teisių veiksmingumą klimato kaitos kontekste.
Didžioji kolegija šią pusiausvyrą išlaikė, remdamasi tiek jau nusistovėjusia savo praktika ir doktrina aplinkos apsaugos srityje, tiek akivaizdžiai išplėsdama šią doktriną pagal realijas bei akivaizdų poreikį kuo skubiau imtis veiksmingų priemonių klimato kaitos neigiamiems padariniams mažinti. Valstybių – Konvencijos narių politikos formuotojams ir nacionaliniams teismams buvo iškelti nauji tikslai bei iššūkiai, nes po šių sprendimų yra akivaizdu, jog valstybėms nepavyks išvengti teisinės atsakomybės visuomenei dėl nepakankamų veiksmų kovojant su neigiamais klimato kaitos padariniais.
Nuogąstavimai dėl gresiančio nekontroliuojamo bylinėjimosi
EŽTT pripažino, kad yra įtikinamų mokslinių įrodymų, jog klimato kaita jau prisidėjo prie žmonių sergamumo ir mirtingumo padidėjimo. Valstybės iš esmės yra tai pripažinusios ir tam tikra apimtimi įsipareigojusios imtis veiksmų klimato kaitos padariniams šalinti. Jei tai nebus daroma, kyla realus pavojus, kad pasekmės bus negrįžtamos ir pražūtingos.
Kita vertus, dėl su klimato kaita susijusių klausimų kompleksiškumo teismo sprendimas tokioje byloje turėtų pasekmių ne tik konkretiems asmenims, bet ir žymiai platesniam žmonių ratui, nes potencialių aukų gali būti labai daug. Tokiu būdu gali būti sudarytos sąlygos nekontroliuojamam bylinėjimuisi teismuose.
