Deja, „Microsoft“ 2022 metų "Work Trend Index" tyrimo duomenimis, diegdami tokius dirbančiųjų pageidavimus išpildantį hibridinio darbo modelį, didžioji dalis darbdavių patiria iššūkių.
Apklaususi 31 tūkstantį žmonių 31 šalyje bei išanalizavusi didelį kiekį „Microsoft 365“ vartotojų produktyvumo duomenų ir naujausias darbo tendencijas „LinkedIn“ profesiniame socialiniame tinkle, technologijų bendrovė nustatė, kad šie darbo rinkos pokyčiai – negrįžtami. Dėl šios priežasties, šiomis dienomis vienintelis būdas vadovams gerinti verslo rezultatus ir pritaikyti veiksmingą hibridinio darbo modelį – suprasti ir neatsilikti nuo augančių darbuotojų lūkesčių.
Besikeičiantys prioritetai ir lyderystės krizė
Pasak „Work Trend Index“ rengėjų, tai, ko žmonės tikisi iš darbo ir ką dėl jo yra pasiruošę paaukoti, per pastaruosius metus labai smarkiai pasikeitė. Remiantis tyrimu, 53 proc. dirbančiųjų šiuo metu sveikatą ir emocinę gerovę laiko kur kas didesniais prioritetais už karjerą, kas iš dalies paaiškina augantį darbo vietos keitimo bumą. 18 proc. respondentų atskleidė praėjusiais metais palikę darbą, o kitąmet naujos pozicijos planuoja ieškoti net 52 proc. Z ir Tūkstantmečio („Millennials“) kartų atstovų.
Prie to taip pat prisideda ir lyderystės krizė. Tyrėjų duomenimis, pusė įmonių valdytojų šiemet planuoja darbą visiškai grąžinti į biurą, tačiau tai kelia įtampą arčiausiai darbuotojų esantiems ir geriausiai jų patiriamas problemas matantiems žemesnės grandies vadovams. Tai lemia, kad 54 proc. jų teigia jaučią, jog jų vadovavimas nepateisina pavaldinių vilčių, o 74 proc. vadovų nemano turį pakankamai įtakos ir resursų, kad savo komandoje galėtų pritaikyti darbuotojų pageidaujamą lankstesnį darbo modelį.
Nauji darbo organizavimo iššūkiai
Jei prieš daugiau nei dvejus metus daugelis darbuotojų būtų sunkiai galėję įsivaizduoti darbą kur nors kitur nei prie rašomojo stalo biure, tai šiandien jie susiduria su priešinga problema. 38 proc. hibridiniu būdu dirbančių apklaustųjų savo didžiausiu iššūkiu įvardija žinojimą, kada ir kokiu tikslu atvykti į biurą. Tam įtakos turi tyrime nustatytas faktas, kad 43 proc. dirbančiųjų nuotoliniu būdu nesijaučia įtraukiami į darbo susitikimus ir vos 27 proc. vadovų savo organizacijos viduje turi išsiugdę hibridinių susitikimų etiketą, užtikrinantį kiekvieno dalyvio įsitraukimą.
Tačiau darbas už biuro ribų kelia ir kitų sunkumų. Darbo susitikimams ir pokalbiams persikėlus į virtualią erdvę, pastebėta, jog jie dažnai tęsiasi net ir pasibaigus darbo valandoms. „Microsoft“ skaičiavimais, vidutinis „Teams“ vartotojas šiuo metu per savaitę programa naudojasi 2,5 karto daugiau nei lyginant su karantino pradžią daugelyje šalių žymėjusio 2020 m. kovo duomenimis. Tuo tarpu viršvalandžių ir darbo savaitgaliais trukmė vidutiniškai augo atitinkamai 28 proc. ir 14 proc. Visa tai neigiamai veikia darbuotojų emocinę būklę bei išbalansuoja gerai savijautai gyvybiškai būtiną darbo ir poilsio režimą.
Vienu didžiausių hibridinio darbo privalumų tyrėjai įvardino socialinių ryšių išlaikymą. Anot jų, jei dauguma dirbančiųjų hibridiniu būdu sugebėjo išsaugoti draugiškus santykius su kitais savo komandos nariais, tai analogišku pasiekimu pasidžiaugti galėjo vos pusė dirbančiųjų iš namų. Pastarųjų situacija dar prastesnė vertinant socialinius ryšius su kolegomis iš kitų komandų – jais pasigirti galėjo tik 42 proc. respondentų.