Pusė apklausoje dalyvavusių respondentų nurodė, kad renkantis darbą privačiame sektoriuje jiems yra svarbiausias finansinis atlygis – net 50 proc. apklaustųjų pirmenybę teikia didesnius nei rinkos vidurkis atlyginimus mokančioms įmonėms. Antroje ir trečioje prioritetų vietoje – įmonės pelningumas (41 proc.) bei gera reputacija (40 proc.), rašoma pranešime spaudai.
Apklausos duomenimis, didesni už rinkos vidurkį atlyginimai bei gera įmonės reputacija yra svarbesni moterims, 26-55 metų, aukštąjį išsimokslinimą ir didžiausias pajamas turintiems respondentams.
„Įprastai įmonių patrauklumas matuojamas uždirbamu pelnu ir mokamais atlyginimais – tai yra normali praktika, nes vienas pagrindinių tradicinio verslo efektyvumo rodiklių yra jo finansai. Tačiau renkantis darbdavį pravartu atsižvelgti ne tik į finansinius įmonės aspektus, bet ir į jos veiklos strategiją, daromą poveikį aplinkai. Juo labiau, kad tvarus, aplinkai jautrus ir į suinteresuotų visuomenės grupių poreikius atsižvelgiantis verslas yra linkęs turėti geresnę reputaciją nei tas, kuris tegali pasigirti dideliu pajamingumu“, – komentuoja tvarumo konsultavimo bendrovės „Vesta Consulting“ vadovas Evaldas Savickis.
Tik 18 proc. respondentų renkantis darbą prioritetu nurodo įmonės tarptautiškumą. Įmonės poveikis aplinkai ir klimato kaitai lygiai tiek pat svarbus, kiek jos lyderiavimas savo sektoriuje – šiuos prioritetus nurodė po 14 proc. apklaustųjų. Įmonės tvarumas labiausiai aktualus 18-35 m. respondentams, mažiausiai – vyriausiai tyrime dalyvavusiai respondentų grupei (56 m. ir vyresniems).
„Tvarumas vis dar yra nauja sąvoka verslo pasaulyje, tad nieko keisto, kad vyresnio amžiaus respondentams nelabai rūpi tai, su kuo jiems neteko susidurti savo karjeros pradžioje ar pažintis su tvariai veikiančiomis organizacijomis buvo epizodinė. Įdomu matyti, kad įmonės buvimas tarptautine yra labiau vertinamas nei jos buvimas tvaria – nors tarptautiškumas nėra tvarumo garantas, vis dėlto galima teigti, kad tarptautinės įmonės yra labiau linkusios į gerąsias verslo praktikas, atviresnę ir tvaresnę organizacijos kultūrą“, – aiškina E. Savickis.
Remiantis tyrimo rezultatais, panaši situacija klostosi ir su darbo vietai keliamais lūkesčiais. Nors tik 3 proc. respondentų renkantis darbdavį pirmenybę teiktų tvariam biurui, nebaigę vidurinio išsilavinimo tvarų biurą vertina net 3 kartus dažniau, nei turintys aukštąjį išsilavinimą. Panašus ir jauniausių apklausos dalyvių požiūris: 18-25 metų apklaustieji yra 2 kartus labiau linkę vertinti verslą, veikiantį pagal tvarumo standartus sertifikuotame pastate nei likusios amžiaus grupės.
„Darome prielaidą, kad pagal tvarumo standartus sertifikuotas biuras tampa savaime suprantama būtinybe, o ne verslo išskirtinumu. Geros darbo sąlygos biure – tiek tinkamas apšvietimas, tiek vėdinimas – yra aktualus visiems darbuotojams, neišskiriant jų pagal pareigas ar išsilavinimą, tačiau būtent daugiausiai biure laiko praleidžiantys darbuotojai yra reiklesni darbui komfortiškai aplinkai“, – komentuoja E. Savickis.
Renkantis darbą privačiame sektoriuje mažiausiai respondentų palaikymo sulaukė šie galimi prioritetai: įmonės dydis (8 proc.), gerai žinomas vardas (7 proc.) bei visuomenėje žinomi vadovai (3 proc.).
Rugpjūčio pabaigoje atliktoje „Spinter tyrimai“ apklausoje dalyvavo 1014 šalies gyventojų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.