Senjorų realybė – vienatvė ir skurdas
A. Urbonas vieną dieną per savaitę savanoriauja. Iš vieno restorano jis paima maisto ir išvežioja jį dešimčiai Vilniuje gyvenančių senjorų. Algimantas sako, kad fiziškai savanoriauti – nesunku, sunkiau jam pasidaro kaskart išvydus buitį, kurioje gyvena jo lankomi senjorai.
„Sunkesnis dalykas gal bendravimas su tais žmonėmis. Nė vienas iš jų savarankiškai negali išeiti į lauką dėl nugaros, yra aklų žmonių, – paaiškina A. Urbonas ir priduria, – visi gyvena po vieną, nėra, kad būtų pora ir vienas kitam padėtų“.
Neįgalumas, vienatvė ir skurdas – tokia senjorų realybė, kurią mato savanoris Algimantas. Jis sako, kad nusivylimas valstybe ir socialine sistema jį ištinka kiekvieną kartą, kai jis veža senjorams maistą.
„Tu visada pilnai priklausomas nuo kažko, – sako jis ir pateikia pavyzdį, – užėjau pas Romualdą, ji sako, kad reikia pagalbos, keptuvės kotas nukrito, tačiau ji nesugraibo – žmogus sagos neužsisega. Būna kad žmonės neturi jėgų susitvarkyti savo buities. Tai „pakabinta“ ant valdiškų struktūrų, kurių požiūris įvairus“.
Skurstantiems vyresnio amžiaus žmonėms maistu padeda įvairios nevyriausybinės organizacijos. Šiemet, kaip ir kasmet, vyko tradicinis renginys „Maltiečių sriuba“. Maltiečiai globoja beveik tris tūkstančius senjorų. Organizacijos duomenimis, dažno senjoro vidutinė senatvės pensija yra mažesnė už skurdo rizikos ribą. Be pagalbos žilagalviai tiesiog neišgyventų. Lankydami senjorus maltiečių organizacijos savanoriai jiems tampa kaip šeimos nariai.
A.Urbonas sako, kad iš senolių pasitaiko ir skambučių su klausimu, ar jis šiandien atvažiuos.
Senoliams trūksta santykio su draugais
Pasak „Sidabrinės linijos“, teikiančios draugystės pokalbių, emocinę ir informacinę pagalbą vyresnio amžiaus žmonėms, vienos iš įkūrėjų ir Skambučių centro vadovės Kristinos Čiuželienės, neišspręsta problema – vienišų senjorų psichinės sveikatos klausimas. Penkerius metus veikianti „Sidabrinė linija“ vienija jau šešis šimtus savanorių. Per mėnesį sulaukiama apie tūkstančio skambučių.
„Tipinis mūsų klientas yra daugiau nei 70 metų moteris, namų ūkyje gyvenanti viena, kitaip tariant, dažniausiai našlė arba nesukūrusi šeimos, – pasakoja K. Čiuželienė, – kiek ta dvasinė vienatvė gili, sunku įvertinti, bet mums tikrai skambina vieni gyvenantys“.
Kristina sako, kad juos pačius nustebino tai, kad pusė paskambinusių yra labai aktyvūs senjorai.
„Neužsidarę savo namuose, dar veiklūs, bet vis tiek, kaip jie sako, dar vieną draugę norintys turėti. Tokio amžiaus žmonės – vyresni nei 60, ypač 80 – netekčių gyvenime yra patyrę daug, – paaiškina „Sidabrinės linijos“ įkūrėja ir pasidalija patirtimi, – dažnai tenka išgirsti, kad vaikai ir anūkai užauginti, šeimos puikios, bet visos draugės palaidotos. Ir to santykio su draugu ar drauge pritrūksta.“
„Sidabrinė linija“ teikia nemažai paslaugų – paskambinę senjorai gali klausti kažko, ko nežino, pavyzdžiui, kaip užsiregistruoti internetu pas gydytoją. Užklupus blogai nuotaikai, gali paskambinti ir išsipasakoti, taip pat gali įsigyti nuolatinį pašnekovą savanorį ir su juo bendrauti kartą per savaitę sutartu laiku. „Sidabrinėje linijoje“ tokių užsimezgusių ilgalaikių draugysčių – jau šimtai.
„Ir pasitikėjimas sugrįžta, ir noras susiplauti indus sugrįžta, atsiranda įdomus pašnekovas ir vėl pasiima rašyti nebaigtą knygą. Kitaip tariant, tos mūsų gražiosios istorijos yra apie sugrįžusį įkvėpimą“, – sako K. Čiuželienė.
Kristinai ne vieną kartą teko įsitikinti, kad vyresnio amžiaus žmogui pokalbis turi stebuklingą gydančią galią. Nepagailėkime senjorams savo laiko, dėmesio ir išklausymo.
Laidą „Ateities karta“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 20.00 val. per Delfi TV kanalą ir portale delfi.lt.