Tyrimai atskleidžia, kad jauni žmonės ne tik pasirengę daug ko atsisakyti dėl geresnės savo ateities. Taip pat jie nuolat išgyvena nerimą, kad gamtos apsauga susirūpinta per vėlai, o Vyriausybės į ekologiją deda per mažai pastangų.
Ekologinio nerimo ir klimato psichologė Caroline Hickman pastarąjį dešimtmetį tyrinėja jaunų žmonių savijautos ryšį su klimato kaita. Paskutiniai jos tyrimo rezultatai atskleidė kritišką 16–25 metų žmonių psichologinę būseną, tiesiogiai susijusią su baime dėl savo bei planetos ateities.
Jaunimas klimato kaita rūpinasi labiau
Tyrime dalyvavo 10 tūkstančių žmonių iš dešimties pasaulio šalių. Beveik pusė jų (45 proc.) tvirtino, kad jų kasdienį gyvenimą veikia nerimas bei stresas dėl ateities. Daugiau negu pusė tyrimo dalyvių įsitikinę, kad jų šalių Vyriausybės išdavė jaunąją kartą ir daro nepakankamai norėdamos išvengti klimato katastrofos.
Psichologė Renata Neliubšienė mano, kad šiuo klausimu jauni lietuviai turbūt jaučiasi labai panašiai. Jauni žmonės išties žymiai labiau išgyvena dėl planetos išlikimo, žmonių gyvenimo kokybės, nei sakykim jų tėvai ar seneliai. Ir tai visiškai suprantama, nes skirtingos kartos, skirtingu laiku susidūrė su skirtingais iššūkiais.
„Nerimas yra visiškai racionali reakcija. Vaikai ir jaunuoliai visame pasaulyje šiuo metu mobilizuojasi ir duoda Vyriausybes į teismus, teigdami, kad neveiksnumas klimato kaitos srityje pažeidžia jų žmogaus teises,“ – apie savo tyrimą kalbėjo C. Hickman.
R. Neliubšienė pripažino, kad nerimas mūsų visuomenėje užima vis daugiau vietos, o apie tai kalba visi psichikos specialistai. Ir nors tai – natūrali gyvenimo dalis, nereikėtų leisti jam užvaldyti proto: „Jaunus žmones kankinanti baimė dėl kartų ateities iš dalies pagrįsta – matome besikeičiantį žemės klimatą, stichijas, užterštumą, todėl natūralu, kad jaunoji karta galvoja kokiame pasaulyje gyvens ji, ir jos vaikai. Tačiau svarbu pamatyti ir savo realias galimybes.
Augančio nerimo lygis, tiesiogiai proporcingas norui kontroliuoti ateities įvykius, užtikrinti, kad viskas vyktų taip, kaip įsivaizduojame. Bet realybėje tai neįmanoma. Visada bus daug dalykų, kurių mes kontroliuoti nesugebėsime. Todėl dažnai švaistome savo jėgas ir laiką ten, kur nereikėtų“.
Pernai apklausą dėl požiūrio į ateitį ir tvarumą atlikusi „Telia“ taip pat priėjo išvadą, kad jauniems Lietuvos gyventojams planetos ateitis rūpi kur kas labiau, nei vyresniems. Paaiškėjo, kad lietuviai dėl ateities baltų žiemų labiausiai linkę atsisakyti dažno naujų daiktų pirkimo – taip teigė beveik 7 iš 10 žmonių (67 proc.). Kas antras gyventojas taip pat atsisakytų ar jau yra atsisakę perteklinių pakuočių, greitosios mados prekių bei neatsakingo išteklių naudojimo. Tiesa, kur kas rečiau žmonės linkę atsisakyti kosmetikos priemonių – tik kas ketvirtas (24 proc.), kelionių lėktuvu – kas šeštas (17 proc.). O mažiausiai lietuviai sutiktų atsisakyti automobilio (9 proc.) ir mėsos (7 proc.).
Apklausa parodė, kad 15–24 metų respondentai daug dažniau atsisakytų automobilio, kosmetikos, kelionių lėktuvu ir net mėsos, palyginus su kitomis gyventojų amžiaus grupėmis. Be to, jaunimas taip pat linkęs labiau keisti savo senus įpročius į tvaresnius, pavyzdžiui, pirkti iš „antrų rankų“.
„Manau, tai rodo tam tikrą mąstymo pokytį. Šiandien naudotas ar iš „antrų rankų“ įsigytas daiktas nebėra suprantamas kaip prastesnis – priešingai, gali turėti net ir didesnę vertę, pavyzdžiui, vintažiniai drabužiai, įranga, baldai. Tuo pačiu tai yra ir būdas išreikšti savitą asmenybės stilių, kartu nepamirštant ir platesnio socialinio konteksto. Toks sąmoningas jų pasirinkimas yra aiškus siekis prisidėti prie tvaresnės aplinkos ir atsakingos visuomenės kūrimo“, – sakė „Telia“ tvarumo projektų vadovė Indrė Bimbirytė-Yun.
Kaip valdyti stresą ir nerimą
Dabartiniai skaičiai jaunų žmonių, kasdien nerimaujančių dėl klimato, laikui bėgant gali kilti. Ilgalaikis nerimas – sukelti rimtų sveikatos sutrikimų. R. Neliubšienė atvira – pasekmės gali būti generalizuotas nerimo sutrikimas, panikos atakos, negebėjimas net trumpai atsipalaiduoti, miego sutrikimai, nuotaikų kaita. Nerimas tiesiog išsekina žmogų. Nuo ilgalaikio nerimo gali sutrikti ir vidaus organų funkcijos.
Taip pat gresia ir psichologiniai padariniai, nuolatinis jausmas, kad esi nepakankamas, kad ir ką bedarytum, negebėjimas sukaupti dėmesio, nepasitenkinimas savimi, motyvacijos stoka. Galvoje besisukantys katastrofiški scenarijai, ilgainiui nebesugebama įžvelgti nieko gero, nors to gero tikrai yra daug.
„Jei jaunimas taip nerimaus dėl ateities, kas tuomet pasirūpins ta ateitimi kai ji ateis? Reikia sveikų ir pasitikinčių žmonių. Todėl džiaukitės gyvenimu, sportuokite, atraskite save, išmokite pastebėti čia ir dabar akimirką be tolimos ateities vizijos. Ateitimi rūpinasi dabartis, o nuolatinė baimė dėl ateities sumažina energijos galimybes dabarčiai. Reikia daryti tai, kas atrodo svarbu sau ir šalia esančiam čia ir dabar“, – pataria pašnekovė.
Kadangi vyresniems lietuviams tvarumas ir ekologija rūpi mažiau, jaunuoliai gali susidurti su tėvų pasipriešinimu. Stresą keliančios aplinkybės, baimė, nerimas ir neigiamas artimųjų požiūris ar paniekinimas tik dar labiau stiprina sunkius išgyvenimus. Psichologė pasidalino patarimais, kaip reikėtų elgtis tėvams, kurių vaikai jaudinasi dėl klimato kaitos, o kaip sau padėti gali patys vaikai:
„Visada gerai, kuomet tėvai su vaikais gali padiskutuoti jiems rūpimais klausimais, pasidalinti įžvalgomis, patirtimi, juos palaikyti sprendimuose asmeniniu indėliu. Negerai, kuomet vaikai keldami savo idėjas, ar ragindami rūšiuoti atliekas, mažiau vartoti, iš tėvų sulaukia kritikos ir sumenkinimo. Taip jiems neleidžiama pasijusti reikšmingais, nors ateitis išteis priklauso jiems.
Patiems jaunuoliams patarčiau susimažinti, susisiaurinti savo nerimo aprėptį nuo viso pasaulio iki savo kambario ar kiemo. Viskas, ką padarome savo aplinkoje, ir yra svarbiausias veiksmas. Darykite ką nusprendę daryti dėl savęs. Jei vartoju mažiau, jei kiekviena šiukšlė turi savo vietą ar seną rūbą prikeliu naujam gyvenimui ir man nuo to gera, vadinasi tikrai padariau viską, ką galiu ir kas nuo manęs priklauso. Tad ir nerimauti nėra ko, nes padariau viską savo galimybių ribose. O kaip elgsis kiti, kaip viskas eisis, aš numatyti negaliu. Reikia mokytis priimti savo ribotumus“.
Tvarių pasiūlymų Lietuvoje daugėja
„Telia“ apklausa ir praktika parodė, kad jaunoji karta apie tvarumą žino daug daugiau nei jų tėvai ar seneliai. Jiems nekyla klausimų, kodėl vienas ar kitas dalykas, produktas, paslauga turi būti tvarūs. Be to, jie dažnai domisi, kokie jau yra galimi pasirinkimo variantai? Todėl dažniau prekių ar paslaugų dairosi ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.
„Kitaip sakant, jų požiūris į tvarumą jau peržengia tradicinį supratimą, kad būti tvariam pakanka turėti daugkartinį maišelį ar daugkartinę vandens gertuvę. Jie neria giliau ir analizuoja, ar jų naudojamos kosmetikos pakuotė yra pagaminta iš tvarių žaliavų, ar jų mėgstami maisto produktai atkeliavo iš atsakingo verslo tiekėjo, net kokį pėdsaką jie palieka naršydami internete. Todėl labai svarbu, kad ir paslaugų bei prekių tiekėjai atpažintų šį pokytį ir siūlytų kuo daugiau tvarių pasirinkimų“, – sakė I. Bimbirytė-Yun.
Lietuvos įmonės, reaguodamos į besikeičiančius gyventojų poreikius, siūlo įvairiausių naujovių, padedančių gyventi tvariau. Norintiems mažiau švaistyti „Telia“ siūlo įsigyti atnaujintus telefonus – naudotus ir prikeltus antram gyvenimui. Nežinantys, kur dėti savo senus aparatus, taip pat gali nunešti juos į salonus ir už tai gauti nuolaidų. Tyrimas parodė, kad tokį telefoną įsigyti svarstytų kas penktas lietuvis.
Lietuvos kompanija drauge su Vakarų Europos operatoriais pristatė „Ekoreitingą“ – mygtukinių ir išmaniųjų telefonų draugiškumo aplinkai vertinimo sistemą, kuri suteikia tikslią informaciją apie įrenginių poveikį aplinkai.
Tokių ir panašių pasiūlymų turi daugybė Lietuvos įmonių, bandančių prisitaikyti prie kintančių poreikių ir būti draugiškesnėmis aplinkai. Pavyzdžiui, pavežėjimo kompanija „Bolt“ siūlo keliauti elektromobiliais. Siuntų pristatymo įmonė DPD – krovinius taip pat vežioja elektromobiliais. O alaus gamintojai „Švyturio-Utenos alus“ gamyklose naudoja saulės elektrinės pagamintą energiją, perdirbtą plastiką pakuotėms bei pakartotinai naudoja išvalytą vandenį.