„Lašas po lašo nuodai ir Nemuną nudažo“: kauniečių protestas prieš Nemuno krantinės taršą nafta

Pirmadienį priešais Kauno savivaldybės administracijos pastatą įvyko protesto akcija-performansas, kuriuo siekta atkreipti dėmesį į dešimtmečiais vilkinamą ekologinę problemą – gruntinių vandenų ir Nemuno taršą skalūno alyva.

Akcijos dalyviai laikydami plakatus „Prisiimkite atsakomybę už Nemuno nuodijimą“, „Kaunas tvarkosi tik ten, kur lengva“, „Lašas po lašo nuodai ir Nemuną nudažo“ apsipylė alyvą imituojančiais tamsiais dažais. Tokiu būdu protestuotojai mėgino atvaizduoti gamtos alinimą teršalais ir susiklosčiusį absurdą.

Beveik šimtą metų Kauno geležinkelio stoties teritorijoje buvo vykdomas medinių geležinkelio pabėgių mirkymas kreozotų, arba skalūnų alyvos, mišinyje, siekiant juos impregnuoti. Nors veikla nutraukta 1989 metais, Nemuno pakrantėje ties Juozapavičiaus prospekto tiltu į gruntą susigėrę teršalai yra pasiekę gruntinius vandenis ir nuolat, didesniais ar mažesniais kiekiais, sunkiasi į Nemuną. Pakilus vandens lygiui nuolat pranešama apie plika akimi matomus naftos produktų pėdsakus ir kvapą Nemuno vandenyje.

Pasak protesto organizatorių, sunkios frakcijos kreozoto mišinio, kuriame iki 1989 metų veikusi gamykla mirkė pabėgius, sudėtyje – policikliniai aromatiniai angliavandeniliai, turintys kancerogeninių savybių. Patekę į aplinką šie junginiai kaupiasi – augalijoje, kuria minta įvairūs gyviai, paukščiai, taip pat žuvų riebaliniuose audiniuose. Nepaisydami to, kad per mitybos grandinę šie vėžį keliantys teršalai gali pasiekti ir gyventojus, institucijų pareigūnai iki šiol taikė tik laikinąsias priemones teršalams sugaudyti.

Paskutinis incidentas, susijęs su naftos produktų tarša Nemuno krantinėje įvyko sausio 23 d., kai Kauno pareigūnai gavo pranešimą apie ties Juozapavičiaus pr. į Nemuną tekančius naftos produktus. Pasak jų, atvykus į vietą buvo nustatyta, kad ties geležinkelio tiltu Juozapavičiaus pr., į Nemuną galimai patenka skalūno alyva. Buvo skubiai iškviesti UAB „Kauno švaros“ darbuotojai, kurie pastatė bonines užtvaras.

„Rangovas vasario viduryje turėtų pradėti kasimo darbus požeminei sienutei pastatyti, kad tarša būtų surinkta dar žemėje. Tikimės, kad kai šitie darbai užsibaigs, ir mažesnius, ir retesnius turėsim taršos atvejus. Galutinis uždavinys – visiškas teritorijos sutvarkymas“, – po įvykio žiniasklaidai teigė aplinkos apsaugos departamento direktorius Giedrius Kadziauskas.