Labiausiai iniciatyvos organizatorius nustebino tai, kad 6 iš 10 jį laikiusių dalyvių nežino, į kokią instituciją reikėtų kreiptis pastebėjus gamtai daromą žalą, pavyzdžiui, pamiškėje išvydus senas automobilių detales ar upėje pastebėjus žvejų tinklus. Tokių žinių trūkumas, anot ekspertų, neleidžia užtikrinti tinkamos aplinkosauginių pažeidimų kontrolės, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Žinių spragos paaiškina motyvacijos keistis trūkumą
„Pirmą kartą Lietuvoje surengtas Nacionalinis aplinkosaugos egzaminas sulaukė ypač aktyvaus įsitraukimo – egzamine dalyvavo 11 000 šalies gyventojų iš visos Lietuvos. Tai nuteikia pozityviai ir rodo, kad aplinkosaugos klausimai visuomenei yra svarbūs. Vis dėlto balai liudija, kad bendrą ekologinį raštingumą būtina stiprinti.
Vertindami rezultatus pastebėjome, kad dažniausiai neteisingus atsakymus lėmė priežastingumo suvokimo spragos. Gyventojai apie paskirus faktus ar procesus žino arba yra girdėję, tačiau ne visais atvejais tinkamai įvertina jų kuriama įtaką. Pavyzdžiui, 6 iš 10 mokyklinio amžiaus dalyvių žinojo, kokie cheminiai elementai skatina vandens telkinių eutrofikaciją (dumblėjimą), tačiau tik 1 iš 10 identifikavo, kokias neigiamas pasekmes šis procesas sukelia vandens organizmams.
8 iš 10 visuomenės kategorijos dalyvių transporto sektoriaus keliamą taršos apimtį Lietuvoje laiko mažesne nei pramonės subjektų ar žemės ūkio, nors yra priešingai. Toks žinių apie esamą būklę trūkumas iš dalies paaiškina, kodėl ne visuomet esame motyvuoti keisti savo elgseną ir gyventi draugiškai aplinkai“, – teiga viena iš egzamino autorių, Žaliosios politikos instituto analitikė Ieva Budraitė.
Anot jos, vykdant aplinkosauginio švietimo veiklas ateityje vertėtų vengti abstrakčių sąvokų ir terminų.
„Dalies egzamino klausimų tikslas buvo patikrinti, kaip dalyviai interpretuoja dažnai girdimas sąvokas: žiedinė ekonomika, tvarumas, antrinės žaliavos ir pan. Rezultatas – neigiamai nuteikiantis, nes didžioji dalis sąvokose netalpina jas atitinkančio turinio (pavyzdžiui paprašyti iš apibūdintų savybių atpažinti žiedinės ekonomikos terminą, tai teisingai padarė tik 38 proc. mokinių). Tai leidžia teigti, kad kol ši spraga nebus užpildyta, komunikacija ar edukacija vartojant šias bendrines sąvokas nepasieks visų savo tikslų“, – teigia I. Budraitė.
Vienos iš egzamino autorių įsitikinimu, taip pat svarbu stiprinti visuomenės kritinio mąstymo gebėjimus, daugiau dėmesio skirti priežastiniams ryšiams atskleisti.
„Aplinkosaugos srityje veikiantys specialistai dažnai remiasi prielaida, kad aplinkosauga labiau rūpi jauniems žmonėms ir dažniausiai – didesnių miestų gyventojams. Tačiau egzamino rezultatai rodo, kad dalyvių žinios yra gana panašios, nepaisant gyvenamosios vietos, amžiaus ar lyties“, – pastebi I. Budraitė.
Energetikos sėkmės paslaptis
„Ignitis grupės“ energetinio efektyvumo programos vadovės Astos Vaitulevičės įsitikinimu, geriems rezultatams energetikos temoje galėjo turėti įtakos bendras informacinis fonas. Paskutiniais mėnesiais energetikos klausimai dominavo viešojoje erdvėje, dažnai buvo kalbama apie energijos tausojimo sprendimus ir tai gyventojams buvo ypač aktualu kintančių energijos kainų kontekste.
„Egzamino rezultatai atskleidė, kad žinome arba galime identifikuoti, ką reikia daryti, jei norime atsakingai naudoti energiją. Taip pat – kokią naudą teikia atsinaujinanti energija kalbant apie šiltnamio efektą sukeliančias dujas ir klimato kaitą. Tačiau pastebėjome, kokiais klausimais žinių dalyviams pritrūko: teisingai įvardinti, kokie Lietuvos ūkio sektoriai intensyviausiai vartoja energiją, galėjo tik 8 proc. egzamine dalyvavusių ekspertų. Tai rodo, kad ne visi žinome, kokią didelę įtaką darome klimato kaitai. Didžiausi 3 galutinės energijos vartotojai eilės tvarka yra transportas, namų ūkiai ir pramonė, todėl mūsų pačių asmeninis indėlis, ugdant ir taikant praktiškai atsakingo energijos suvartojimo įpročius, naudojant žalią energiją, yra itin reikšmingas.
Norisi priminti, kad klimato kaitos mažinimo pagrindas yra efektyvus energijos vartojimas, ir ne bet kokios, o iš atsinaujinančių išteklių“, – sako A. Vaitulevičė.
Kitos temos gyventojams sukėlė daugiau iššūkių, pavyzdžiui, žiedinės ekonomikos klausimuose dalyvių žinios įvertintos vidutiniškai. Tai, anot pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ atstovės, ekologės Vaidos Griškevičienės, patvirtina ir kiti panašūs projektai, todėl būtina siekti glaudesnio bendradarbiavimo tarp edukacines veiklas vykdančių organizacijų ir toliau stiprinti visuomenės žinias, o ypač – užtikrinti sistemingą švietimą apie teisingą atliekų tvarkymą ir rūšiavimo svarbą mokyklose.
Žinias pasitikrino 11 000 gyventojų
Nacionalinis aplinkosaugos egzaminas vyko spalio 24 d. internetu. Jame varžėsi 11 000 dalyvių iš 72 Lietuvos miestų ir miestelių. Vidutinis dalyvių amžius – 36-eri. Vyriausiam egzamino dalyviui – 80 metų. Moterys egzamine dalyvavo aktyviau nei vyrai, tačiau jų sukauptos žinios apie aplinkosaugą panašios.
Iniciatyvos organizatorių teigimu, registruodamiesi į egzaminą gyventojai galėjo savarankiškai rinktis iš keturių skirtingo sudėtingumo klausimus pateikiančių kategorijų: 7–9 ir 10–12 klasių moksleiviai, visuomenė ir ekspertai. Maksimalų balą pavyko surinkti tik sprendusiems jaunesniems moksleiviams ir visuomenės kategorijai dedikuotus klausimus. Sunkiausiai egzaminas sekėsi atsakinėjusiems į ekspertams skirtus klausimus, teigiama pranešime spaudai.
Nugalėtojams įteikti prizai
Iniciatyvos organizatoriai kiekvienoje kategorijoje išrinko po dešimt geriausiai pasirodžiusių dalyvių. Prizai nugalėtojams įteikti apdovanojimų ceremonijoje, kurioje dalyvavo ir Aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Jo teigimu, tokios iniciatyvos suteikia galimybę pasitikrinti, ar tikrai esame pavyzdingi ir žinome, kaip darniai gyventi. Jis linkėjo, kad egzaminas taptų tradicija ir kasmet matytume gerėjančius rezultatus.
Renginyje taip pat dalyvavusio Nyderlandų Karalystės ambasadoriaus Jack Twiss Quarles van Ufford įsitikinimu, pirmą kartą Lietuvoje vykęs aplinkosaugos žinių egzaminas leido identifikuoti žinių spragas, o jų žinojimas leidžia pradėti tikslingai investuoti į jų taisymą tiek politiniu, tiek privataus ar viešojo sektoriaus, tiek ir individualiu lygmeniu.
Nacionalinį aplinkosaugos egzaminą organizavo Žaliosios politikos institutas, LRT ir Nyderlandų Karalystės ambasada Lietuvoje. Projektą globoja Aplinkos ministerija. Projekto partneriai – „Ignitis grupė“, VšĮ „Žaliasis taškas“, bendrovė „Ecococon“, žurnalas „National Geographic Lietuva“, Vilniaus miesto ir Klaipėdos miesto savivaldybės, „Auga grupė“, „Audioteka“.