Lietuvoje vaikų nutukimo problema, palyginti su JAV, kol kas nėra labai didelė: nutukimu serga apie 6 proc. vaikų iki 18 metų, kai tuo tarpu JAV – net 22 proc. Vis dėlto specialistai įspėja, kad kasmet mūsų šalyje vaikų viršsvorio problema sparčiai auga.
Kaip rodo praėjusių metų kovo-rugsėjo mėnesiais Vilniaus universiteto (VU) mokslininkų atliktas tyrimas, antsvorio mūsų šalyje turi arba yra nutikę net 23 proc. vaikų. Tyrimas buvo atliekamas apklausiant 7-14 m. vaikų tėvus. Kaip pastebėjo tyrėjai, nutukę ir antsvorio turintys vaikai dažniau valgo prie ekranų.
Tyrimą atlikę mokslininkai neabejoja, kad situaciją dar labiau pablogino karantinas, kai didžiąją laiko dalį vaikai leido namuose, mokėsi nuotoliniu būdu.
Kas ketverius metus visoje Europoje atliekamas HBSC (angl. Health Behavior in School Aged Children) tyrimas parodė, kad 11-15 metų paauglių Lietuvoje mityba yra nepakankamai subalansuota – du trečdaliai paauglių kasdien nevartoja vaisių ir daržovių, vienas iš penkių kasdien valgo saldumynus ir geria saldžius gazuotus gėrimus, o fizinis aktyvumas kasmet mažėja – pakankamai juda tik kas šeštas Lietuvos moksleivis.
Europoje, remiantis šiuo tyrimu, mokinių sveikatos situacija prastesnė nei Lietuvoje – kasdien saldumynus valgo kas ketvirtas moksleivis, 1 iš 6 vartoja saldintus gėrimus, o pakankamai maistinių medžiagų turinčio maisto nevalgo net du trečdaliai paauglių.
Vaikų nutukimas lemia tokias sveikatos problemas kaip cukrinis diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos, tačiau jos dažniausiai pasireiškia vyresniame amžiuje. Nutukimo sukeltos sveikatos problemos ne tik augina valstybės išlaidas sveikatos apsaugai, tačiau ir mažina darbingumą, kelia grėsmę žmogaus gyvenimo kokybei.
Įtaką daro net filmai
Per paskutinius dešimtmečius reikšmingai keitėsi žmonių mitybos įpročiai Lietuvoje. Namuose ruoštą maistą išstumia pusfabrikačiai ir greitojo maisto restoranų siūlomi patiekalai. Toks maistas ypač populiarus tarp vaikų ir paauglių.
Vaikų gastroenterologas profesorius Vaidotas Urbonas sako, kad pasikeitęs gyvenimo būdas lemia dažnesnes per didelio svorio problemas tarp nepilnamečių, o blogėjant situacijai reikia ieškoti problemos sprendimo, kol situacija netapo nevaldoma.
„Didelę įtaką vaikų mitybos įpročiams daro aplinka. Jei maži vaikai dar klauso tėvų ir valgo jų pasiūlytą maistą, tai vyresni vaikai ir paaugliai, kurie jau gauna kišenpinigių, patys įsigyja saldumynų, limonadų, greitojo maisto. Vaikai negalvoja, ar toks maistas sveikas, o perka tai, ką ir bendraamžiai, norėdami pritapti“, – sako prof. V. Urbonas.
Profesorius atkreipia dėmesį, kad netinkamus vaikų mitybos pasirinkimus lemia ne tik bendraamžiai, tačiau ir profesionalūs filmai bei reklamos, todėl reikėtų galvoti apie pokyčius šioje srityje.
„Vaikai mato, ką valgo populiarių filmų herojai, o paskui yra linkę valgyti tą patį. Ateityje tokių filmų, ko gero, mažės. Panašiai nutiko su cigaretėmis. Anksčiau labai daug aktorių filmuose rūkydavo, paskui prasidėjo kampanija prieš rūkymą ir tokių personažų labai sumažėjo. Manau, kad ateityje turėtų ir su šlamštmaisčiu pasikeisti situacija ekranuose“, – teigia prof. V. Urbonas.
Netinkamus mitybos įpročius papildo ir sumažėjęs fizinis aktyvumas, nes vaikai didelę laisvo laiko dalį praleidžia pramogaudami prie ekranų. Anot profesoriaus, Vilniaus universiteto mokslininkų atlikto tyrimo apie vaikų sveikatos pokyčius pandemijos metu duomenys parodė, kad vaikai mažiau judėjo ir daugiau laiko praleido prie kompiuterio ne tik mokslo, bet ir pramogų tikslais, todėl išaugo nutukimo rizika.
Daugiausia lemia šeima
Vaikai mokosi iš tėvų ir perima jų įpročius, todėl ir vaikų nutukimo problemos atsiradimui daugiausia įtakos daro šeima. Prof. Vaidotas Urbonas dalijasi Danijoje atlikto išskirtinio tyrimo rezultatais: jo metu stebėti dvyniai, įvaikinti skirtingose šeimose, kurių vienoje įtėviai buvo nutukę, o kitoje – ne. Tyrimas atskleidė, kad vaikų sveikatos būklė atitiko įtėvių, ir leido padaryti išvadą, jog nutukimą labiausiai lemia ne genetika, bet šeima.
„Pirmas signalas, kad yra didelė nutukimo rizika, yra padėtis šeimoje. Jei vienas ar du suaugusieji šeimoje yra nutukę, tikimybė, kad toks bus ir vaikas, gerokai išauga. Net ir senelių nutukimas yra rizikos veiksnys. Tai geras stimulas ir tėvams bei seneliams pagalvoti apie savo sveikatą ir nelaukti, kol ištiks infarktas arba insultas. Svarbu, kad sveikai maitintis pradėtų ne tik vaikas, bet jį šiame kelyje palaikytų visi šeimos nariai“, – teigė prof. V. Urbonas.
Profesorius dalinasi, kad dažnai į jį dėl vaikų nutukimo besikreipiantys tėvai teigia, jog vaikas kategoriškai atsisako valgyti sveikus produktus. Vis dėlto profesorius pabrėžia, kad atsakomybę už vaiko sveikatą turėtų prisiimti tėvai ir nepalikti jos patiems vaikams.
„Aš tėvų klausiu, ar vaikas gimė su blynu rankoje? Mes, suaugę, pripratiname vaikus prie nesveikų produktų, mes duodame jų paragauti. Kai tėvai sako, kad jų vaikas nenori valgyti sveikų patiekalų, aš klausiu tėvų – dėl ko jūs atėjote pas mane, ar dėl to, kad jis nevalgo ir yra per liesas, ar dėl to, kad jis per daug valgo ir yra nutukęs? Nė vienas žmogus pasaulyje nenutuko nevalgydamas. Mes užgožiame natūralų instinktą valgyti tai, kas yra padėta ant stalo, duodami menkaverčius produktus, todėl natūralu, kad vaikas kito maisto ir nebenori“, – sako V. Urbonas.
Nutukimą skatina emocinė įtampa
Vaikų ir paauglių gydytojas psichiatras, psichoterapeutas Gintautas Narmontas teigia, kad vaikų nutukimo problema gali turėti ir psichologines priežastis. Dažnai maistas gali būti pradėtas naudoti ne tik alkiui, bet ir kylančiam nerimui bei stresui malšinti. Toks emocinis valgymas, kai vaikas ar paauglys patiria daug nerimo, atveda prie nutukimo.
„Kai yra daug nerimo ir pajuntama, kad maistas gali bent trumpam numalšinti tas emocijas, pradedama valgyti norint pajusti malonumą. Susidūrus su nutukimu, reikia analizuoti, kas vyksta su žmogumi prieš valgymą: ar valgoma esant alkanam? Kaip žmogus jaučiasi valgymo metu?Ar nėra subjektyvaus jausmo, kad prarandama kontrolė? Ar nėra įtampos ir kaltės jausmo pavalgius? Jei problema yra emocinė, reikėtų pasikonsultuoti ne tik su dietologu, bet ir su psichologu, mokytis kitaip valdyti nerimą“, – pataria G. Narmontas.
G. Narmontas pabrėžia, kad net tais atvejais, kai nutukimą sukelia psichologinės problemos, jo pradžia yra šeimoje, nes būtent iš tėvų vaikai perima tvarkymosi su nerimu ir stresu būdus. Todėl susidūrus su nutukimo problema svarbu įvertinti, kokie yra įpročiai ir psichologinis klimatas šeimoje.
„Žmonės skirtingai tvarkosi su nerimu. Dažnai vaikų nerimas yra susijęs su mokykla, todėl kai kurie vaikai gali pradėti vengti eiti į mokyklą, o kiti su nerimu gali tvarkytis kitais būdais, iš kurių vienas yra emocinis valgymas. Taigi reikia stebėti, kiek vaikams kyla problemų su nerimu ir įtampa, o taip pat ir mokytis nerimą įveikti kitais būdais, ne persivalgant“, – sako G. Narmontas.
Problemos sprendimas – prevencija
Abu pašnekovai pabrėžia, kad geriausias vaikų viršsvorio problemos sprendimas yra prevencija. Nutukimas sukelia sunkias sveikatos problemas, kurios išryškėja vaikui jau esant suaugusiu, o jų gydymas valstybei kainuoja daug brangiau nei prevencija ir sveiko gyvenimo būdo puoselėjimas nuo mažumės.
„Trečdaliui vaikų, kuriems yra diagnozuotas persivalgymas, išsivysto diabetas, pasireiškia įvairios metabolinės problemos. Nutukimu sergančiam vaikui reikėtų pasikonsultuoti su psichologu ir dietologu, išsiaiškinti, kokios yra problemos priežastys. Dietologas sudarys sveikos mitybos planą, kurio reikėtų sąžiningai laikytis. Sveika mityba yra pagrindas“, – sako psichoterapeutas G. Narmontas.
Profesorius V. Urbonas ragina pradėti kasdien reguliariai sportuoti, kiek įmanoma sumažinti laiką, praleidžiama sėdint prie ekranų.
„Sportuoti reikia kasdien, rekomenduojama bent valandą praleisti vidutinio intensyvumo treniruotėje. Neužtenka išeiti pasivaikščioti, reikia truputį pavargti, o du ar tris kartus per savaitę reikia didelio intensyvumo fizinio krūvio bent po pusvalandį, kai vaikas bėga, žaidžia komandinius sporto žaidimus. O prie ekranų pramogaujant reikėtų praleisti ne daugiau kaip valandą, o jei žmogus yra nutukęs, geriausia prie ekrano sėsti tik mokslo tikslais“, – patarimais dalijasi V. Urbonas.
V. Urbonas teigia, kad svarbų prevencinį darbą gali atlikti ir ugdymo įstaigos. Šiuo metu iš mokyklų valgyklų jau dingo menkaverčiai maisto produktai ir saldumynai. Daugelyje mokyklų vaikams siūloma atsigerti vandens, kad nekiltų pagunda įsigyti saldžių gėrimų. Labai reikšmingos įvairios prevencinės programos ir pamokos, kuriose vaikams aiškinami sveikos mitybos principai ir įtaka sveikatai.
