Kitaip tariant, ties tuo, kur peržengiama raudona linija, vis dar kyla klausimų ir tam tikra prasme tai tampa ginklu iš abiejų pusių. Iš vienos, mobingą taikantis žmogus gali sakyti „taigi aš tik pajuokavau; taigi aš tik prašiau atlikti pareigas“ ir tt. Antra vertus, mobingą galima imti matyti ten, kur jo nėra, kol galiausiai vadovas bijos pasakyti kritiką, įvardyti lūkesčius, priminti darbuotojo pareigas. Kaip šioje vietoje nepasiklysti ir visiems teisingai, vienodai suvokti neginčijamą mobingo apraišką? Ką įmonės daro, kad tai užkardytų ir kad pasipasakoti būtų saugu? Galiausiai, ką daryti žmonėms, susiduriantiems su mobingu, kad tai neperaugų į psichologinę kankynę, kurią atlaiko toli gražu ne visi?
Takoskyra tarp mobingo ir pajuokavimo ar pelnytos kritikos
Anot psichologės Luizos Janiškaitės, suprasti ir jausti, kur yra raudona linija tarp draugiško pajuokavimo ir mobingo, – svarbu, tačiau tai išties gali būti sudėtinga.
„Panagrinėkime šias dvi sąvokas atskirai. Mobingas šiuo atveju pasireiškia tokiomis charakteristikomis: pasikartojantys neigiami veiksmai ilgą laiką, tai nėra vienkartinis reiškinys. Mobingu yra siekiama pakenkti, įbauginti ar pažeminti kitą asmenį. Mobingas turi dideles neigiamas pasekmes aukos emocinei ar/ir fizinei savijautai. Mobingo pasekmė – aukos socialinis izoliavimas.
Tuo tarpu draugiškų juokavimų tikslas nėra pakenkti ar pažeminti kitą asmenį, daugeliu atveju pokštai ar pajuokavimai yra abipusiai, abi dalyvaujančios šalys supranta ir priima sąveikos ribas. Taip pat draugiški pajuokavimai paprastai yra pavieniai arba atsitiktiniai incidentai. Ir svarbiausias aspektas draugiškų juokelių atžvilgiu yra pagarba žmogaus riboms. T. y. sveikoje socialinėje sąveikoje žmonės gerbia vienas kito ribas ir sustoja, kai kas nors išreiškia diskomfortą arba tiesiogiai paprašo sustoti. Jei ribos yra gerbiamos – tai yra sveika socialinė sąveika, jei ribos yra peržengiamos pakartotinai – tai galima traktuoti kaip mobingą“, – pasakoja psichologė.
Anot pašnekovės, atskirti, ar tai draugiškas pajuokavimas, ar mobingas galima atsižvelgiant į kelis aspektus: pirma, ar abiems sąveikoje dalyvaujančioms šalims toks elgesys tinka ir patinka. Jei kažkuri jaučiasi nepatogiai – būtina gerbti jos ribas. Antra, naudinga įvertinti, ar neigiamas elgesys yra paveinis įvykis, ar nuolatinio modelio dalis. Trečia, poveikis psichologinei būsenai – jei elgesys sukelia didelį nerimą, ribos nėra gerbiamos net to paprašius ir tai kartojasi ne pirmą kartą – tai gali būti mobingas.
Antrina ir už aukštus žmogiškųjų išteklių standartus bei išskirtinai geras darbo sąlygas apdovanojimą gavusios „Ignitis grupės“ žmonių gerovės, įvairovės ir įtraukties vadovas Donatas Paulauskas, pasak kurio įmonėje ribą tarp mobingo ir kitų reiškinių brėžti – itin svarbu, kad nesusipratimų darbe būtų kuo mažiau:
„Pavyzdžiui, kai vertinama darbuotojo veikla, darbuotojui gali būti įvardijami jo atliekamo darbo trūkumai ir privalumai, išreiškiamos pastabos. Vadovas turi teisę vertinti darbuotojo dalykines savybes, darbo rezultatus ir, jei tokia kritika nėra išreiškiama žeminančiai, pašaipiai, ji nėra laikoma netinkamu elgesiu.
Akcentavome ir tai, kad darbuotojas turi laikytis darbo sutartimi pavestų pareigų, vidinių teisės aktų reikalavimų, pvz., atvykti į darbą laiku ir pan., todėl vadovo reikalavimas elgtis pagal šiuos susitarimus nėra laikomas psichologiniu smurtu. Kai įvyksta nesusipratimai, nuomonių nesutapimas, savaime tai vėlgi nėra psichologinis smurtas. Mes galime nesutarti, aktyviai ieškoti išeičių ir diskutuoti, tačiau svarbi tam sąlyga yra bendrauti pagarbiai, nekelti tono, nežeminti ir neįžeidinėti kito“, – apie takoskyrą tarp savalaikės kritikos ir mobingo įveda D. Paulauskas.
Verslo patirtis užkardant mobingą: ką taiko šiandieninės įmonės
Pasak D. Paulausko, žinoti vidines politikos nuostatas mintinai – nebūtina, tačiau kur kas svarbiau įsiminti principą vadovautis empatijos ir atidumo kitam vertybėmis, santykyje pagalvoti apie kitą pusę: „Jei nesame tikri, ar mūsų veiksmas tikrai bus suprastas teisingai – paklauskime, kalbėkimės. Jei įžeidėme, užgavome – nepulkime į pasiteisinimus, tiesiog atsiprašykime ir pripažinkime, kad elgėmės netinkamai“, – kalba D. Paulauskas.
Specialisto teigimu, „Ignitis grupės“ įmonėse veikia Smurto ir priekabiavimo prevencijos politika, kurioje nurodyta, kokios gali būti smurto ir priekabiavimo formos, kaip darbuotojai gali pranešti apie smurto bei priekabiavimo atvejus, kas ir kaip į tokius pranešimus reaguoja bei kokių prevencinių priemonių imtis pasižada organizacija: „Suteikiame galimybę kolegoms, jei patirtų nepageidaujamą, žeidžiantį elgesį, kreiptis tiesiai į organizacijoje veikiančią Pasitikėjimo liniją, kuri tiria įvairius teisės aktų pažeidimus. Bet sukūrėme ir kitokį kelią tiems, kas tyrimo nenorėtų, bet siektų tik sudrausminti žmogų – tuomet kolegos galėtų kreiptis į personalo verslo partnerius, tiesioginį vadovą ar aukštesnį vadovą, kad šie pravestų pokalbį su tokiu darbuotoju ir kad padalinyje būtų suorganizuota gerovės mentorių ar psichologų moderuojama sesija“.
Kaip prevencinę priemonę, anot pašnekovo, įmonė taiko ir atmintinę apie tai, kur reiktų kreiptis smurto ar priekabiavimo atveju, parengta serija edukacinių straipsnių organizacijos intranete apie tai, kas yra ir kas nėra smurtas bei priekabiavimas, egzistuoja ir privalomi mokymai visiems darbuotojams, po kurių būtina išlaikyti testą. „Bendrą darbuotojų patirtį matuojame periodinėse darbuotojų apklausose, kuriose kolegos gali pasidalinti bet kokiais rūpesčiais, komentarais apie skirtingus jiems aktualius klausimus. Esame išbandę darbuotojų savijautos tyrimus, klausimų apie savijautą integraciją į bendras apklausas, šiuo metu vis dar ieškome geriausio sprendimo, kaip užčiuopti suprastėjusį mikroklimatą komandose“, – pasakoja D. Paulauskas.
Įvedė penkis reagavimo principus ir kitokią darbo dieną
Apie mobingo prevencijos būdus įstaigose pasakoja ir Kristina Astrauskienė, SEB banko Lietuvoje Personalo departamento vadovė: „Kaip aš ir kitas kolega jaučiamės darbe, priklauso nuo mūsų elgesio, bendravimo, reakcijos į pastebėtą netinkamą elgesį. Čia svarbu kalbėti ir apie tai, kokio elgesio vieni iš kitų tikimės, tad praėjusiais metais įsivardijome SEB elgsenas, kurių tikimės: kuriame vertę, veikiame žvelgdami į perspektyvą ir kuriame pozityvius santykius. Apie diskutuojame ir komandose.
2022 metais patvirtinome Smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką, o šiais metais į privalomų e. mokymų paketą įtraukėme mokymus apie smurto ir priekabiavimo prevenciją. Juose aptariamos smurto ir priekabiavimo darbe sąvokos, darbuotojus supažindiname, kaip padėti sau arba kolegoms susidūrus su netinkamu elgesiu“.
K. Astrauskienės teigimu, įmonė apsibrėžė ir penkis konkrečius reagavimo principus gavus pranešimą apie galimą smurtą ar priekabiavimą darbe: betarpiškumas – visiems susijusiems asmenims (nukentėjusiajam, asmeniui, apie kurio netinkamą elgesį pranešama, liudytojams) sudaromos visos galimybės pateikti paaiškinimus dėl savo veiksmų ar įvykio aplinkybių; operatyvumas – pranešimai nagrinėjami per kiek įmanoma trumpiausią terminą; pagalba nukentėjusiajam – gavus pranešimą dėl smurto ar priekabiavimo, sudaromos psichologiškai saugios darbo sąlygos; objektyvumas ir nešališkumas – tyrimas atliekamas objektyviai, neturint išankstinių nuostatų dėl aplinkybių vertinimo; nekaltumas – asmuo, apie kurio netinkamą elgesį pranešama, laikomas nekaltu, kol bus priimtas sprendimas dėl pažeidimo ar jo netinkamo elgesio.
Tuo tarpu EMP Recycling Generalinis direktorius Darius Valeika dalinasi dar viena įmonės iniciatyva, kuri galėtų tapti pavyzdžiu naujų bendravimo formų su darbuotojais ieškančioms organizacijoms:
„Tolerancija, lygybės principas, komunikacija organizacijoje leidžia užtikrinti tinkamą darbuotojų informuotumą ir motyvaciją, efektyviai siekti rezultatų. Kiekvienais metais gruodžio mėnesį organizuojame „Kitokią darbo dieną“ visiems įmonės darbuotojams, kurios metu vedame tolerancijos, lygybės, diskriminacijos, mobingo mokymus, taip pat aptariame mūsų visų pasiektus rezultatus, laukiančius iššūkius“.
Psichologės žinutė patiriantiems mobingą: turite apsaugoti patį svarbiausią asmenį
Psichologė L. Janiškaitė nestokoja patarimų tiems, kurie jaučiasi susiduriantys su mobingu dabar ar nuo jo kentėję praeityje – anot specialistės, svarbi ir ypatinga atida sau, ir aiškus ribų nustatymas.
„Jei manote, kad esate mobinamas, visgi svarbu imtis veiksmų, kad išspręstumėte situaciją ir apsaugotumėte savo gerovę. Rūpinkitės savimi, ieškokite resursų, kurie padėtų jums jaustis geriau ir „atlaikyti“ nemalonias situacijas. Visuomet galima pasikalbėti su draugais, šeimos nariais, o dar geriau su specialistu – psichologu, psichoterapeutu. Šie žmonės gali padėti jums jaustis mažiau izoliuotiems, suteikti emocinę paramą, padėti išspręsti sunkumus. Naudokite atjautą sau, tai – švelnumas, šiluma, rūpestis sau, kai susiduriame su sunkumais, mobingo atveju nekaltinkite savęs – kiekvienas iš mūsų nusipelnė tinkamo elgesio su mumis“, – kalba specialistė.
Pasak pašnekovės, itin svarbu nusibrėžti aiškias ribas: leiskite kitiems asmenims suprasti, kad jų elgesys yra nepriimtinas, paprašykite jų sustoti. Naudokite „aš“ teiginius, kad išreikštumėte savo jausmus ir poreikius. Prisijunkite prie paramos grupių asmenis, patyrusiems panašias situacijas. Dalijimasis patirtimi ir problemų sprendimų būdų ieškojimas drauge gali suteikti daugiau galios jausmo.
„Žvelgiant ne iš psichologinės pusės, galimo mobingo atveju priimtini šie veiksmai: įvykių dokumentavimas – registruoti kiekvieną incidentą, įskaitant datas, laiką, vietas, susijusius su asmenimis, ir įvykių aprašymus. Šie dokumentai gali būti svarbūs, jei jums reikės pranešti apie mobingą ar imtis teisinių veiksmų. Visuomet galima pasitarti su advokatu ir apsvarstyti galimybę susisiekti su teisinėmis institucijomis. Susipažinkite su savo teisėmis ir apsauga nuo mobingo, apsvarstykite galimybę ieškoti kitų darbo galimybių“, – pataria psichologė.
L. Janiškaitės įsitikinimu, nors kova su mobingu gali atrodyti sudėtingas procesas, tačiau itin svarbu imtis veiksmų, kad apsaugotumėte patį svarbiausią žmogų – save: „Gali būti labai nedrąsu ir tai gali atrodyti lyg kova su vėjo malūnais, pasistenkite nelikti vieni savo mintyse ir išgyvenimuose, kreipkitės pagalbos. Išorinė pagalba bus jums kaip resursas, kuris padės susitvarkyti su savo emocine būsena ir imtis atitinkamų veiksmų problemų sprendimui“.