Pritartų griežtesnėms valdžios priemonėms
Karas Ukrainoje ir jo padariniai, pavyzdžiui, kylančios energijos kainos ir infliacija, smarkiai padidino susirūpinimą dėl Lietuvoje mažėjančios perkamosios galios. 87 proc. lietuvių mano, kad ekonominės ir finansinės problemos (finansų krizė, išaugusios pragyvenimo išlaidos ir nedarbas) šiuo metu yra pagrindinis iššūkis šaliai, o klimato kaita neatrodo kaip prioritetas.
Vis dėlto daugiau nei du trečdaliai 20–29 metų lietuvių (67 proc.) teigia esantys įsitikinę, kad jų asmeninis elgesys gali turėti įtakos sprendžiant klimato kaitos problemą. O tarp vyresnių nei 30 metų apklausos dalyvių tik 36 proc. nurodo tikintys, kad gali daryti teigiamą poveikį.
Dauguma lietuvių taip pat mano, kad jų valdžios institucijos gali suvaidinti tam tikrą vaidmenį skatindamos keisti individualią elgseną. 59 proc. respondentų teigia, kad pritartų griežtesnėms valdžios priemonėms, dėl kurių žmonės būtų priversti keisti įpročius, kad klimato kaitos problemos būtų sprendžiamos skubiau.
Apie tvarumą galvoja ir rinkdamiesi darbą
Kasmet į darbo rinką įsilieja naujų žmonių, todėl renkantis darbdavį vis dažniau atsižvelgiama į klimato veiksnius.
Daugumai gyventojų (57 proc.) svarbu, kad būsimas darbdavys teiktų pirmenybę tvarumui. 10 proc. lietuvių tai nurodo net kaip svarbiausią prioritetą. Daugiau nei trys ketvirtadaliai (76 proc.) 20–29 metų žmonių, paprastai ieškančių pirmojo ar antrojo darbo, pažymi, kad renkantis darbdavį tvarumas jiems yra svarbus veiksnys, o 17 proc. tvirtina, kad tai yra svarbiausias prioritetas.
Maisto produktų ženklinimas ir kainodara
Maisto produktų gamyba generuoja didelę dalį išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. 63 proc. (16 procentinių punktų mažiau nei ES vidurkis – 79 proc.) lietuvių pritaria, kad visi maisto produktai būtų ženklinami nurodant jų poveikį klimatui ir taip padedama žmonėms apsiperkant rinktis tvaresnius produktus.
Visgi tik 41 proc. lietuvių teigė, kad sutiktų mokėti šiek tiek daugiau už vietoje ir tvariau pagamintus maisto produktus. Tai ryškus kontrastas su Europos respondentais – iš pastarųjų daugiau mokėti sutiktų 62 proc.
Dar vienas veiksmingas būdas riboti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą – mėsos ir pieno produktų vartojimo mažinimas. Vis dėlto tik mažiau nei trečdalis lietuvių (28 proc.) pritartų, kad būtų ribojamas vienam žmogui parduodamo mėsos ir pieno produktų kiekis, o visoje Europoje su tuo sutiktų daugiau nei pusė žmonių (51 proc., arba 23 procentiniais punktais daugiau nei Lietuvoje).
EIB vicepirmininkas Thomas Ostrosas pažymi, kad EIB apklausos dėl klimato kaitos rezultatai rodo, jog nepaisant sudėtingų ekonominių ir geopolitinių aplinkybių, daugelis lietuvių, ypač jaunoji karta, nori asmeniškai padėti kovoti su klimato kaita.
„Mes, kaip ES klimato bankas, džiaugiamės šiuo įsipareigojimu. Toks ir yra mūsų vaidmuo – kovojant su klimato krize suteikti žmonėms galimybę veikti. Tai darome finansuodami žaliąsias paslaugas, pavyzdžiui, tvarų transportą, atsinaujinančiąją energiją ar energiją taupančius pastatus. 2022 m. Lietuvoje žaliuosius projektus parėmėme beveik 48 mln. eurų. Toliau remsime projektus ir iniciatyvas, kurios spartina žaliąją pertvarką, ir ieškosime inovatyvių būdų prisidėti kuriant klestinčią ateitį, nė vieno nepalikdami nuošalyje,“ – sako vicepirmininkas.
EIB atliko jau penktąją apklausą dėl klimato kaitos – išsamų žmonių nuomonių apie klimato kaitą tyrimą. Kartu su rinkos tyrimų įmone BVA vykdytos penktosios EIB apklausos dėl klimato kaitos tikslas – surinkti informacijos platesnėms diskusijoms apie požiūrį ir lūkesčius, susijusius su klimato politikos veiksmais. 2022 m. rugpjūčio mėn. apklausoje dalyvavo daugiau nei 28 000 respondentų, kiekvienoje iš 30 dalyvavusių šalių sudarytos reprezentatyvios imties asmenų nuo 15 metų amžiaus grupės.