Kalbant apie tvarumą, svarbu apibrėžti šio žodžio sąvoką. Anot „Rimi Baltic“ Socialinės atsakomybės strategijos ir vystymo vadovo Liudviko Aleliūno, tvarus verslas yra verslo etika, taisyklių rinkinys, apimantis kiekvieną sritį, kaip uždirbti pelną šiais laikais.
„Tai nėra kapitalistinė etika, tai yra tvari etika. Fokusuojamasi į tai, kad išlaikyti teigiamą balansą tarp verslo, rinkos, gamtos ir darbuotojų”, – kalba L. Aleliūnas.
Savo požiūriu į tvarumą taip pat pasidalino ir Jorūnė Juodžbalytė, EIKA inovacijų ir tvarumo koordinatorė. Anot jos, yra svarbūs keli faktoriai – kokioje esi aplinkoje, kaip veiki dabar, kokį poveikį tavo veikla daro aplinkiniams ir kokį pėdsaką tavo veikla paliks ateities kartoms: „Ir turbūt visus šiuos žodžius apibrėžia atsakomybė”.
Diskusijoje savo požiūriu pasidalino „AUGA Group” rinkodaros ir tvarumo direktorius Gediminas Judzentas. Jo teigimu, tvarumas yra galimybė tenkinti savo poreikius, daryti verslą šiandien ir neatimti šios galimybės iš ateities kartų.
Kodėl verslai renkasi tvarų kelią?
Anot „AUGA Group” įmonės atstovo, stimulas pradėti daryti tvarumo ataskaitas atsirado tada, kai tam tikro dydžio įmonės buvo įpareigotos pateikti finansinę atskaitomybę. G. Judzento teigimu, viskas vyko organiškai, nes dar gerokai anksčiau iki Europos Sąjungos direktyvos įsigaliojimo, įmonė susiformulavo verslo strategiją.
„Galbūt tai nevadiname verslo strategija, kurią paskui paskelbėme po kelerių metų, bet 2016 m., kada kūrėme naują prekės ženklą, keitėme įmonių grupės pavadinimą ir apskritai dėliojome visą savo verslo esmę, mes tada turėjome tokią frazę „ekologiškas maistas, užaugintas tvariausiu įmanomu būdu”. Ir žodį tvarus, jau tuo metu, naudojome visuose vidiniuose dokumentuose. Tai buvo žemės ūkio ir maisto gamybos įmonės transformacija. Iš tradicinės žemdirbystės į ekologinę, su visu planu, kaip darysime daugiau negu reikalauja ekologinės žemės ūkio taisyklės. Mes jau tą darėme ir toliau kryptingai judėjome link to, kad maistas ne tik laikytųsi ekologinių taisyklių, bet ir kiek įmanoma būtų gaminamas tvariau”, – kalbėjo „AUGA Group” rinkodaros ir tvarumo direktorius.
Nekilnojamojo turto valdymo ir plėtojimo įmonė EIKA iki 2025-ųjų m. įsikėlė 16 tikslų, nuo atsakingo vartojimo, CO2 emisijų matavimo iki darbuotojų gerovės. Pasak J. Juodžbalytės, tvarumo strategijos gimimas yra inicijuotas išorės faktų, bet taip pat yra kilęs iš vidinės iniciatyvos.
„Tikrai nebuvo taip, kad EIKA pernai sugalvojo pasidaryti tą strategiją ir sakyti, kad turime 30 m. patirtį rinkoje. Nemažai dalykų Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje esame pradėję daryti pirmieji. Santykis su darbuotojais, klientais mums visą laiką buvo pakankamai svarbus ir tvarumo strategijos kūrimas kilo iš revizijos, tai ką darome. Pasirinkome kelią per 3 ESG principus, kas mūsų nuomone yra svarbu. Negalime fokusuotis į aplinkosauginius dalykus, nors poveikį savo veikla darome čia labiausiai, bet be darbuotojų, bendruomenės mūsų tvarumo strategija nebūtų pilna”, – kalbėjo J. Juodžbalytė.
„Apie tvarumo standartus užsimina ir „Rimi Baltic“ atstovas, kurio teigimu, įmonėje nevartojamas ESG terminas, tačiau vadovaujamasi kitais principais.
„Rinkoje yra sumaištis – ką reiškia kas? Bent jau iš mano supratimo, ESG taikomas finansinėse institucijose, nes tie įrankiai, matavimai yra pritaikyti labiau investuotojams, kad jie geriau atsirinktų, kas yra tvaresnis verslas, o kas mažiau. Pas mus yra įmonės socialinės atsakomybės strategija, mes tą praėjome pakankamai seniai. Kai įsidarbinau prieš 3 m., ji jau buvo sukurta, sakyčiau, kad tokia pravėsusi. Šiuo metu jau žengiame šiek tiek giliau, kadangi pasirinkome smulkesnes zonas – aplinkosauga, kokybė, lokalumas ir sveikata. Jeigu kalbame apie aplinkosaugą, mes ją dar labiau detalizuojame, kalbame apie plastiką, CO2 emisiją, maisto švaistymą, o iš to kyla punktai, komandos, biudžetai”, – kalbėjo L. Aleliūnas.
Kokia nauda?
Kiekvienas tvarus pasirinkimas, kurį bando įvykdyti įmonė, turi būti gerai apskaičiuotas ir argumentuotas. Didesnė darbuotojų motyvacija, geresnis pirkėjų požiūris, geresnis finansinis vertinimas – tik dalis galimų argumentų, kodėl verta rinktis tvarius sprendimus. Anot L. Aleliūno, tvarumo projektai niekuo nesiskiria nuo bet kokių kitų.
„Projektas turi turėti tuos pačius punktus, kaip ir visi kiti – kiek tai užims laiko, kiek reikės resursų, pinigų, kokia grąža ir t.t. Be šių detalių verslui priimti sprendimą jau yra netvaru, nes neaišku, kur tuos pinigus padėsi ir ką už juos gausi. Tai yra pasiūlymas, kurį apsvarstysime ir labai gerai, jeigu tas tvarus pasiūlymas sutaps su įmonės tikslu, tai iš karto pakelia šansus, kad jis jau bus patvirtintas. Labai padeda finansinė investicija į naują techniką, kuri mažiau suvartos energijos ir atsipirks per kelis metus. Mūsų stiprioji pusė yra aplinkosauga ir sveikata, jeigu projektas padės pagerinti prekės ženklo reputaciją, ką sunku pamatuoti, mes greičiausiai investuosime”, – kalbėjo „Rimi Baltic“ atstovas.
J. Juodžbalytė pastebi, kad EIKA įmonėje pagrindinį tvarumo poreikį jaučia iš klientų ir investuotojų.
„Komercinio turto segmente, postūmi turėti tvarius pastatus mes jaučiame jau seniai, ypatingai iš užsienio korporacijų, kurios yra mūsų nuomininkės, iš jų reikalaujama, kad jos būtų tvariose pastatuose. Esame užsibrėžę, kad kai kiekvieną kartą einame sertifikavimą, mes stengiamės pasiekti geriausią. Jeigu kalbėsime apie būstą, mes tikime, kad tai dar bus ateitis, kol kas sunku paskaičiuoti kaštų vertę”, – kalbėjo EIKA atstovė.
„AUGA Group” rinkodaros ir tvarumo direktorius priduria, kad dauguma tvarumo projektų reikalauja toliaregiškumo, ilgesnių įžvalgų.
„Galėčiau pateikti pavyzdį iš mūsų srities, kalbant apie ekologinę žemdirbystę, kuomet yra uždaras ciklas ir mes apsirūpiname trąšomis iš tos pačios žemdirbystės ar gyvulininkystės segmento, daug kam tai neatrodė ekonomiškai vertingas modelis, bet šių dienų kontekste, žinant, kad pabrango cheminės trąšos, ar žinant, kas įvyko su visa maisto rinka... Mūsų klausia, kaip mums sekasi, atsakymas – taip pat kaip visada. Taip, energetikos sąnaudos padidėjo, bet naudojant biometaną, kuris natūraliai susidaro žemės ūkyje, tai yra atsakymas, kuris nekelia abejonių, kad ekonomiškai neapsimoka”, – kalbėjo G. Judzentas.