„Tvari Lietuva“ ir tarptautinė energetikos bendrovė „Ignitis grupė“ jungiasi prie pasaulinės iniciatyvos spalio 24-ąją minėti kaip kovos su klimato kaita dieną. Šią dieną siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į tai, kad liko nebedaug laiko drąsiems, esminiams pokyčiams, galintiems padėti klimato kaitą pristabdyti tiek, kad išvengtume kritiškų jos pasekmių visai žmonijai.

Mokslininkų vertinimu, dėl klimato kaitos stiprėjančių katastrofiškų gamtos reiškinių, neigiamos įtakos gyventojų sveikatai ir turtui išvengti nepavyks, jei vidutinė Žemės atmosferos temperatūra temperatūra padidės daugiau nei 1,5 °C, lyginant su priešindustriniu lygiu. Skaičiuojama, kad, nesiimdama ryžtingų veiksmų, savo turimą anglies dvideginio „biudžetą“ žmonija viršys ir šią ribą pasieks anksčiau negu 2030-aisiais.

Norėdama į tai atkreipti kuo didesnį dėmesį, „Tvari Lietuva“ ir „Ignitis grupė“ savo svetainėse pristato specialų laiką atgal skaičiuojantį klimato kaitos laikrodį. Jis rodo, kad reikšmingai sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį turime jau per mažiau nei 7 metus. Jei faktinių emisijų kiekis didėtų, laikrodžio rodomas laikas dar labiau sutrumpėtų, ir atvirkščiai.

„Kalbėdami apie klimato kaitą, vis dar dažnai įsivaizduojame, kad tai yra tolimos ateities problema, o mes turime pakankamai laiko ją išspręsti. Deja, realybė yra kitokia – klimato laikrodis rodo, kad pokyčiams turime mažiau nei septynerius metus. Tikimės, kad toks problemos vaizdavimas paskatins visą visuomenę neatidėliojant imtis veiksmų“, – sako Rugilė Matusevičiūtė, „Tvarios Lietuvos“ projekto vadovė.

Rugilė Matusevičiūtė

Prie iniciatyvos prisijungusi „Ignitis grupė“ pabrėžia, kad klimato kaita yra vienas didžiausių šio šimtmečio žmonijos iššūkių, kuris reikalauja tiek viešojo, tiek privataus sektoriaus bei kiekvieno asmens įsitraukimo. Nors energija – ekonomikos variklis, pasak Tarptautinės energetikos agentūros, būtent šioje srityje susidaro ir į aplinką patenka daugiausiai ŠESD emisijų. Todėl energetikos sektoriaus transformacija ir dekarbonizacija yra būtina norint įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir apriboti vidutinį Žemės temperatūros padidėjimą 1,5 °C.

„Tai, kokį pėdsaką palieka organizacija ar žmogus, neretai didele dalimi lemia paprasti kasdieniai įpročiai vartojant energiją, naudojantis transportu, įsigyjant produktus ir paslaugas. Daugelis didžiųjų verslo įmonių tuo jau rūpinasi – ar iš aplinkosauginių, ar tiesiog iš finansinių paskatų, nes žino, kad tvarūs sprendimai dažnai padeda mažinti sąnaudas, geriau valdyti verslo riziką. Klimato laikrodį kaip ryškiai matomą priminimą pasitelkiame siekdami paskatinti, kad tokį požiūrį perimtų ir visi likę verslai bei gyventojai“, – sako „Ignitis grupės“ tvarumo vadovas Valentas Neviera.

„Ignitis grupė“ klimato laikrodį savo vidiniuose puslapiuose bei pagrindiniame biure pristatė dar rugsėjo mėnesį. Darbuotojai nuolat informuojami apie tai, kaip kiekvienas gali prisidėti prie emisijų mažinimo.

Valentas Neviera

Klimato kaitos savaitė

Šią savaitę klimato kaitai dėmesį skiria ir kitos organizacijos, prisijungiančios prie ketvirtus metus iš eilės Aplinkos ministerijos (AAM) organizuojamos Klimato kaitos savaitės. Aplinkos ministerija spalio 24-30 d. jau ketvirtus metus rengia Klimato savaitę, kuria siekiama atkreipti visuomenės, verslo ir kitų suinteresuotų grupių dėmesį į aktualiausius klimato kaitos klausimus.

„Džiaugiamės, jog kasmet įsitraukia vis daugiau įvairių įstaigų, institucijų, įmonių, nevyriausybinių organizacijų, bendruomenių, todėl vėl kviečiame visus norinčius aktyviai dalyvauti dialoge apie klimato kaitos iššūkius ir patiems siūlyti Klimato savaitės renginių idėjas bei iniciatyvas“, – rašo AAM.

Pasak Aplinkos ministerijos Klimato politikos grupės patarėjos dr. Juditos Liukaitytės-Kukienės, prieš 4 metus buvo rengiamas pirmas nacionalinės energetikos ir klimato srities veiksmų planas, todėl buvo parengta visa savaitė renginių, kurie yra skirti įvairiems sektoriams supažindinti, kokios yra geriausios priemonės, siekiant mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir kokias Lietuva galėtų taikyti iki 2030-ųjų metų.

Judita Liukaitytė-Kukienė

Nusprendėme, kad visos mokymo įstaigos ar institucijos galėtų šią savaitę planuoti renginius ir plačiau atkreipti dėmesį į tai kas vyksta pasaulyje, kaip klimatas keičiasi, ką reikėtų daryti, kad išmetimai mažėtų bei ką reikėtų daryti, kad laiku mokėtume prisitaikyti“, – Delfi rytas“ laidoje kalbėjo dr. J. Liukaitytė-Kukienė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją