Frazės darbo skelbime, kurių nereikėtų praleisti pro akis
Anot Ritos Karavaitienės, CV-Online marketingo vadovės, potencialūs darbuotojai kandidatuodami į darbo poziciją dažniausiai atkreipia dėmesį į esminius darbo pasiūlymo dalykus: pareigas, atlyginimą, vietovę, įmonę (reputaciją), darbo pobūdį, reikalavimus, nurodomas papildomas naudas: „Kandidatavimo etape įmonės apmokamos psichologo konsultacija nėra tas faktorius, kuris nulemia sprendimą kreiptis dėl darbo ar ne. Tačiau sekančiuose atrankos etapuose ar įsidarbinus, šis faktorius gali būti svarbus. Gerai, kai tokią suteikiamą naudą pristato pats darbdavys, nes neretai psichologinė pagalba vis dar yra stigmatizuojama“, – kalba pašnekovė.
Pasak R. Karavaitienės, neretai tai, kad įmonė rūpinasi ir užtikrina darbuotojo emocinę sveikatą gali slėptis po netiesioginėmis naudomis: „Pavyzdžiui, kai įmonė darbo skelbime sako, kad siūlo darbą draugiškame kolektyve, tai jau yra geras ženklas, kad darbovietėje rūpinamasi geru mikroklimatu. Geras mikroklimatas, pagarba darbuotojams, geri santykiai su kolegomis, vadovais, nors ir neatrodo kaip papildoma nauda, tačiau tai yra vieni iš pirmųjų ir svarbiausių elementų, užtikrinančių gerą darbuotojo emocinę būklę“.
Darbuotojo emocinė gerovė įmonei apsimoka: tyrimai nepalieka abejonių
Emocinei sveikatai, tikina pašnekovė, svarbu ir darbo krūviai, darbų pasiskirstymas, stresinių situacijų darbe kiekis ir pan. Kai kuriuose skelbimuose įmonės tiesiai šviesiai sako – pas mus – darbas be streso. Toks privalumas šiais laikais itin svarbus, įsitikinusi CV-Online marketingo vadovė:
„Dar vienas svarbus momentas – darbo sąlygos, poilsio zonos, darbo ir poilsio balansas. Darbo skelbimuose tokie dalykai retai kada būna nurodomi ar priskiriami prie papildomų naudų. Įmonės, kurioms svarbi darbuotojų emocinė sveikata, tuo labai nuoširdžiai rūpinasi“.
R. Karavaitienei antrina ir SEB banko personalo departamento direktorė Kristina Astrauskienė. Anot jos, darbdavių siekis rūpintis darbuotojų emocine gerove ir psichikos sveikata yra visiškai suprantamas, nes darbuotojų emocinė būklė tiesiogiai susijusi su organizacijos veikla ir jos rodikliais:
„Skaičiuojama, kad su prasta emocine sveikata siejamas darbuotojų neatvykimas į darbą JAV įmonių produktyvumą kasmet sumažina apie 47,6 mlrd. dolerių. Pasaulinė konsultacijų bendrovė „McKinsey“ vertina, kad 2021–2022 metais apie ketvirtadalis (26 proc.) darbą palikusių darbuotojų su buvusiu darbdaviu atsisveikino dėl nepakankamos paramos ir dėmesio darbuotojų sveikatai ir gerovei“.
Panašia nuomone dalinasi ir „AUGA group“ personalo direktorė Viktorija Gružauskienė: „Šiais laikais, kuomet pasaulyje daug neapibrėžtumo ir negatyvaus konteksto kaip COVID-19, karas Ukrainoje, labai svarbu pasirūpinti darbuotojų emocine sveikata. Gera emocinė sveikata ne tik teigiamai atsiliepia paties žmogaus gyvenimo kokybei, bet tai taip pat pasimato ir darbiniuose rezultatuose. Manome, kad dėmesys šiai temai turi būti ne papildomas darbovietės privalumas, o kasdienė higiena“.
Svarbus lankstus darbdavio požiūris
K. Astrauskienės teigimu, emocinė darbuotojų gerovė yra viena svarbiausių sričių išsivysčiusių pasaulio valstybių darbdaviams: „Neseniai paskelbto JAV personalo specialistų tyrimo duomenimis, 72 proc. šios srities profesionalų darbuotojų emocinę sveikatą laiko vienu didžiausių iššūkių organizacijoms. Daugiau negu pusė personalo specialistų nurodo pagalbą darbuotojams rūpintis savo psichikos sveikata šiemet esant vienu didžiausių organizacijų prioritetų“.
SEB banko personalo departamento direktorė įsitikinusi, jog pačių darbdavių, įmonių ir organizacijų, įsitraukimas ir nuoširdus dėmesys darbuotojų emocinei gerovei yra labai svarbus, nes daugeliui žmonių kalbėti apie darbe patiriamus jausmus ir emocinę būseną tebėra sudėtinga ar nepriimtina:
„Pastaraisiais metais, kai visi susidūrėme su dideliais emociniais iššūkiais pandemijos bei karo metu, organizavome ir toliau organizuosime seminarus, kad palaikytume darbuotojus ir suteiktume vertingos informacijos. Turime specialią emocinės pagalbos telefono liniją darbuotojams, į kurią paskambinę kolegos gali pasikalbėti su profesionaliais psichologais“, – įmonės viduje taikomas pagalbos priemones vardija specialistė. Galimybę darbuotojams sulaukti emocinės pagalbos ir nuotoliniu būdu pasikonsultuoti su psichologais-psichoterapeutais įmonė pasiūlė 2020 m., kilus COVID-19 pandemijai ir įvedus karantiną.
Pašnekovės įsitikinimu, nors visi bent 3 mėnesius banke dirbantys darbuotojai apdraudžiami papildomu sveikatos draudimu, ne mažiau svarbi darbuotojų emocinės gerovės dalis yra darbo ir gyvenimo pusiausvyra: „Kelerius metus teikiame galimybę darbuotojams naudoti lanksčius darbo organizavimo metodus – nuotolinį darbą ir lankstų darbo grafiką. Esame priėmę ir ilgalaikį strateginį sprendimą taikyti hibridinį darbo modelį – derinti darbą biure ir namuose. Taip darbuotojai gali išnaudoti nuotolinio darbo privalumus, pavyzdžiui, sutaupyti laiko kelionei iki darbo vietos, lengviau derinti asmeninius ir šeimos poreikius, pasiekti darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą. Mažus vaikus auginantiems tėvams sudarome galimybę dirbti ne pilnu etatu“.
Laisvadieniai sveikatai – siekis valstybiniu lygiu
R. Karavaitienės teigimu, emocinei sveikatai užtikrinti įmonės neretai suteikia ir papildomas atostogų dienas. Apskritai, idėja sveikatinimosi tikslais skirti laisvas nuo darbo dienas vis aiškiau skinasi kelią ne tik atskirose įmonėse, bet ir valstybiniu lygiu: kovo pradžioje Seimo narys socialdemokratas Linas Jonauskas įregistravo patobulintas Darbo kodekso pataisas, kuriomis siūlo 3 dienas, kurias gyventojai galėtų skirti sveikatos gerinimui ir ligų prevencijai. Jei toks įstatymas įsigaliotų, 3 laisvas dienas per metus sveikatos gerinimo tikslais turėtų visi, darbovietėje išdirbę bent 3 mėnesius, o šias dienas iškeisti į pinigines kompensacijas būtų draudžiama.
Įmonės, anot R. Karavaitienės, linkusios darbuotojams suteikti papildomą sveikatos draudimą, medicininių paslaugų lygį aukštesnį už vidutinį, kultūros ir sporto veiklos išlaidų kompensavimą ir t.t. Šių priedų paplitimas per pastaruosius 5 metus gerokai išaugo:
„Jei medicininių paslaugų lygio aukštesnio už vidutinį priedą 2018 metais gaudavo 3 % darbuotojų, tai 2022 metais šį priedą gavo jau 10 % darbuotojų; papildomos atostogų dienos 2018 metais buvo suteikiamos 3 %, 2022 metais – 11 % darbuotojų. Nors kai kurie iš šių dalykų atrodo nėra tiesiogiai susiję su emocine sveikata, tačiau jie visi turi įtakos darbuotojų sveikatai, darbo poilsio balansui, gerovei“.
Psichologo paslaugomis naudojasi noriai
Anot BTA asmens draudimo produkto vadovo Gedimino Bulenoko, darbuotojai iš darbdavio šiais laikais tikisi ne tik finansinės gerovės, bet ir dėmesio jų sveikatai, o įmonės suteikiamas papildomas sveikatos draudimas tampa tam tikru gero darbdavio standartu: „2022 m. bendrovės „Kantar“ atliktas tyrimas parodė, kad tarp dažniausių motyvacinių priemonių papildomo sveikatos draudimo nauda pakilo iš 8 į 4 vietą. O mūsų skaičiavimais, šį draudimą Lietuvoje jau turi kas septintas dirbantis asmuo“.
Bendrovės turimais duomenimis, panaudojant papildomą sveikatos draudimą, itin dažnai lankomasi pas kardiologus ir neurologus, noriai naudojamasi psichologo, masažo salonų, sporto klubų paslaugomis:
„Panašu, kad šie negandų metai prisidėjo prie anksčiau gan plačiai vyravusio neigiamo požiūrio į psichologą gerėjimo – žmonės, prireikus emocinės pagalbos, vis dažniau kreipiasi į psichologus, savo emocinę sveikatą patiki specialistams, psichologinės problemos nebėra taip stipriai stigmatizuojamos. Tuo pačiu, šie metai paskatino žmones daugiau dėmesio skirti sau ir sveikatos draudimą naudoti sveikatinimosi paslaugoms, taip užkertant kelią tolimesniems negalavimams“, – kalba G. Bulenokas.
„AUGA group“ įmonės, kartu su papildomu sveikatos draudimu suteikiančios galimybę darbuotojams pagal poreikį gauti 10 psichoterapijos konsultacijų, kurių kainą dengia papildomas sveikatos draudimas, personalo direktorė V. Gružauskienė sako stebinti neabejotiną tokios paslaugos poreikį: „Darbuotojai naudojasi šia galimybe, o tai reiškia, kad poreikis tikrai yra ir jiems rūpi jų emocinė sveikata, o galimybė patiems pasirinkti specialistą, garantuoja visišką konfidencialumą“.
R. Karavaitienė pasakoja, jog be šių gana tipinių priedų įmonės neretai gerokai išplečia suteikiamų naudų krepšelį, personalizuoja, pagal darbuotojo poreikius, pvz. darbuotojai gali naudotis specialiomis programėlėmis, kuriomis fiksuojama darbuotojo emocinė būklė: „Kalbant apibendrintai, rūpestis darbuotojų emocine sveikata pastaruoju metu įmonėms tampa prioritetiniu personalo valdymo klausimu“.