Tai lemia kelios priežastys
„Mikrobangų krosnelė įkaitina ne tik maistą, bet ir plastikinį indelį, – sako Rutgerso universiteto Farmakologijos ir toksikologijos katedros docentė dr. Phoebe Stapleton. – Tokiu būdu, padidėjusi temperatūra iš plastiko išskiria chemines medžiagas, kurios patenka į šildomą maistą.“
Pasirodo, tai galioja net ir tai plastikinei tarai, kuri yra specialiai pritaikyta maisto šildymui mikrobangų krosnelėje, sako „MedStar Health“ gydytoja toksikologė Kelly Johnson-Arbor. Pasak jos, žymėjimas, nurodantis, kad tara pritaikyta šildymui mikrobangų krosnelėje, reiškia ne tai, kad jis yra nekenksmingas, o tai, kad plastikas nepraras savo formos ir šildomas nesuirs.
„Tačiau, nepaisant stabilios plastiko gaminių cheminės struktūros, cheminės medžiagos gali išsiskirti iš plastiko, esant tam tikroms sąlygoms, įskaitant aukštą temperatūrą, pavyzdžiui, kaitinant jį mikrobangų krosnelėje“, – aiškina ji.
Minimos cheminės medžiagos yra bisfenolis A (BPA) ir ftalatai, kurie gali kauptis organizmo audiniuose ir yra susiję su neigiamu poveikiu sveikatai.
„Mikrobangų krosnelės taip pat gali padidinti mažų plastiko dalelių, vadinamų mikroplastiku, patekimą į maisto produktus ir gėrimus“, – sako K. Johnson-Arbor. Tai patvirtina ir 2023 m. Nebraskos-Linkolno universiteto atliktas tyrimas.
Tyrimo metu mokslininkai eksperimentavo su dviem kūdikių maistui skirtomis taromis. Pirmoji tara – indelis, pagamintas iš polipropileno, antroji – daugkartinis naudojimo maišelis, pagamintas iš polietileno. Abu jie buvo pripildyti dejonizuoto vandens arba 3 proc. acto rūgšties, siekiant imituoti pieno produktus, vaisius ir daržoves – įprastus mažylių ir kūdikių racione. Vėliau jie buvo šildomi mikrobangų krosnelėje.
Tyrėjai nustatė, kad nanodalelių, patekusių į maistą ir skystį, kiekis varijavo, tačiau jie apskaičiavo, kad kūdikiai, geriantys mikrobangų krosnelėje pašildytą vandenį, ir mažamečiai vaikai, valgantys mikrobangų krosnelėje pašildytus pieno produktus, gauna didžiausią santykinę mikroplastiko koncentraciją. Vėliau atlikę eksperimentą, kurio metu ši koncentracija buvo tiriama inkstų ląstelėse, mokslininkai nustatė, kad išgyveno viso labo 23 proc. paveiktų ląstelių.
Be viso to, šis klausimas kelia mažiau rūpesčių, tačiau jį vis tiek verta paminėti: nors plastikiniai įrankiai paprastai yra patvarūs, tačiau, pasak dr. P. Stapleton, reguliariai kaitinant indus mikrobangų krosnelėje plastikas suyra greičiau.
Ko turėtume vengti?
Tad dr. P. Stapleton teigimu, mikrobangų krosnelėje šildyti produktus plastikinėje taroje nėra geras pasirinkimas. Tačiau jei to išvengti nepavyksta, K. Johnson-Arbor siūlo ieškoti gaminių, ant kurių yra užrašas „Be BPA“.
„Tačiau gaminiuose, ant kurių pažymėta, kad sudėtyje nėra BPA, vis tiek gali būti kitų potencialiai kenksmingų bisfenolio cheminių medžiagų. Tai, kad indas reklamuojamas kaip neturintis BPA, nereiškia, kad jis yra visiškai saugus“, – pabrėžia ji.
Dr. P. Stapleton pritaria, teigdama, kad žymėjimas, jog gaminys yra saugus naudoti mikrobangų krosnelėje, nėra ženklas, referuojantis į žmogaus sveikata: „Joks plastikas nėra palankus sveikatai.“
„Apskritai, žmonės turėtų vengti mikrobangų krosnelėje šildyti visus plastikinius gaminius, nepriklausomai nuo to, iš kokio konkrečiai plastiko ar plastikų jie pagaminti“, – sako Džordžo Vašingtono universiteto Milkeno instituto Visuomenės sveikatos mokyklos docentas epidemiologas dr. Jordan Kuiper.
Siūlo alternatyvą
Jei maistą plastikiniame inde pašildysite vieną ar du kartus, tikriausiai nieko nenutiks, tačiau to daryti reguliariai – nerekomenduojama.
„Galbūt tai iš karto ir nepakenks, tačiau nuolatinis naudojimas didina cheminių medžiagų poveikį, kurios didina riziką susirgti vėžiu, endokrininės sistemos ligomis, gali turėti poveikį vaisingumui, medžiagų apykaitai ir neurologinių ligų išsivystymui“, – sako Dr. P. Stapleton.
Be to, dr. J. Kuiper teigia, kad mokslininkai dar tik pradeda suprasti, kokį poveikį nanoplastikas gali turėti žmonių sveikatai.
„Naujausi tyrimai parodė, kad šios plastiko dalelės atsiduria žmogaus audiniuose, kuriuose jos tikrai neturėtų būti, įskaitant smegenis, širdį, placentą ir sėklides“, – sako jis, cituodama neseniai žurnale „New England Journal of Medicine“ paskelbtą tyrimą, kuriame buvo nustatyta 4,5 karto didesnė infarkto, insulto ar mirties rizika žmonėms, kurių širdies ir kraujagyslių sistemoje aptikta nanoplastiko.
„Plastikinių gaminių gamyboje kaip plastifikatoriai naudojamos cheminės medžiagos dažniausiai priskiriamos endokrininę sistemą ardančioms cheminėms medžiagoms, t. y. cheminėms medžiagoms, galinčioms paveikti žmogaus hormonus“, – priduria dr. J. Kuiper.
Todėl ekspertai rekomenduoja naudoti stiklinius indus, kuriuos galima saugiai šildyti mikrobangų krosnelėje.
Straipsnis parengtas pagal šią publikaciją: https://www.foodandwine.com/can-you-microwave-plastic-8700835