Užauginti morką reikia ne tik rankų darbo, bet ir kantrybės
Anot ūkininkės, ruošiantis auginti morkas, svarbiausia – žemės įdirbimas. „Mes ją ruošiame ne tik rudenį, bet ir pavasarį – dirbame, naikiname žoles. Morkas auginti – sudėtingiausia, nes jas reikia anksti sėti. Svarbiausia – iki Joninių. Pirmąją sėją jau darėme kovo pabaigoje – kai žemė šyla ir galima įvažiuoti į dirvą. Pagrindiniai sėjimai vyksta gegužę, kartais – ir birželio mėnesį“, – pasakoja I. Stragytė.
Ji teigia, kad kuo geresnę veislę sėji, tuo svarbesnės geros meteorologinės sąlygos.
„Morkos – ypač reiklios. Pirmam sudygimui būtina drėgmė, svarbu laiku atlikti pirmą ravėjimą, kad spėtų išdygti ne žolės, o morkytė. Vos pasimato morka – mes jau ravime. Be to, svarbu, kad žemė jau būtų įšilusi – siektų bent 8-10 laipsnius“, – teigia ūkininkė.
Pirmojo morkų derliaus bus galima tikėtis jau šią vasarą – per Jonines, o gausesnio – liepos pradžioje.
Kaip teigia pati ūkininkė, morkos – nepakeičiama kasdienės lietuviškos virtuvės dalis ir vitaminų šaltinis. „Morkos – puikus karotino ir vitamino A šaltinis. Jokia sriuba neapsieina be morkų. Skanu ir užkandžiams, patinka net vaikams“, – kalba I. Stragytė.
Skoniui lemia saulė – ne veislė
Nors gali pasirodyti, kad parduotuvėje parduodamos morkos – vienodos, iš tiesų, daržovė pasižymi veislių įvairove. „Iš esmės, mes renkamės pagal derliaus ankstyvumą ir tai, kam jos skirtos. Pirmiausia sėjame ankstyvąsias, po to – vėlyvąsias. Tiesa, jos skiriasi ir skoniu. Vienos yra saldesnės, kitos – mažiau“, – tikina ūkininkė.
Ji priduria, kad morkų saldumas dažnai priklauso ne nuo veislės, o saulėtų dienų. Ir, nors Lietuva jomis pasigirti negali, morkoms – pakanka.
Parduotuvėse dažnas pirkėjas renkasi mažas morkytes – užkandžiams ar salotoms. Tiesa, mažas dydis išgaunamas ne tik auginant specialią veislę, bet ir apdirbant.
„Veislės specifika tokia, kad morkytės užauga labai plonos ir ilgos, o tada jas specialiomis mašinomis nušlifuoja ir deda į maišelius. Mūsų ūkyje, jei norime mažesnių morkyčių, tiesiog rauname jaunesnes“, – pasakoja pašnekovė.
Ekologinio ūkio iššūkiai – darbo jėgos trūkumas ir piktžolės
Prieš dešimtmetį ūkininkauti pradėjusi Ieva Stragytė teigia, kad šiais metais, dėl darbo jėgos trūkumo, teks mažinti auginamų daržovių kiekį, o didžiausi ekologinio ūkio iššūkiai – galinčių dirbti rankų trūkumas ir piktžolės daržovėse.
„Su grūdais – paprasčiau, tačiau šalia daržovių augančias piktžoles ravėti reikia rankomis. Be to, ekologiniame ūkyje gerokai daugiau mechaninio darbo – negali daržovių tiesiog apipurkšti pravažiavęs su traktoriumi. Mums neužtenka dviejų žmonių – ūkyje dirba 10, o sezono metu – iki 20 darbuotojų“, – ekologinio ūkio ypatumus pabrėžia I .Stragytė.
Tiesa, morkos – viena brangiausių auginamų daržovių: „Ekologiškai morkas išauginti yra labai brangu. Net jei pereitume prie robotizacijos, vis tiek būtų brangu, nes technologija – nepaprasta.“
Pasak ūkininkės, pramoniniu būdu morkas auginti labai sudėtinga, bet, jei yra galimybė užsiauginti pačiam, reikia nepamiršti kelių dalykų. „Svarbu neapsėti per tankiai, laikytis rekomenduojamo atstumo – apie 3–5 cm, o jei apsėsite per tankiai – pradygus jas teks praretinti“, – pataria ūkininkė Ieva Stragytė.
VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra, kartu su Žemės ūkio ministerija, administruoja bei vykdo Europos Sąjungos ugdymo įstaigoms skirtą „Vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno produktų vartojimo skatinimo vaikų ugdymo įstaigose“ programą, kuriai įgyvendinti teikiama Europos Sąjungos finansinė parama. Tyrimai rodo, kad sveikatai palankios mitybos įpročiai susiformuoja vaikystėje, todėl būtent Programoje dalyvaujančių mokyklų bei darželių ikimokyklinio amžiaus vaikams bei pradinių klasių mokiniams nemokamai tiekiami vaisiai ir daržovės bei pieno gaminiai. Svarbiausia, kad programoje keliami griežti reikalavimai. Tiekiami produktai turi būti ekologiški, lietuviški, nacionalinės kokybės. Daugiau apie programą galite sužinoti čia ir čia.
Užsakymo nr.: PT_84440661