Ūkininkai dėlioja verslo planus, prognozuoja derlingumą, bet nepalankios gamtinės sąlygos ima ir sujaukia planus, kuomet viskas kinta – net maisto medžiagas augalai įsavina kitaip nei įprastai. Tai reiškia, kad brangstant trąšoms, didėja jų naudojimo rizika, nes investavus į trąšas negaunamas reikiamas efektas. Kaip sušvelninti šiuos maisto medžiagų įsisavinimo svyravimus? Dirvožemis – svarbiausias gamybos įrankis, kuriam reikia skirti daugiausiai dėmesio. UAB „Bioenergy LT“ mokslininkai ir agronomai atliko daug eksperimentų, tyrimų ir, atsižvelgdami į kiekvieno ūkio poreikius bei sąlygas, ruošia individualias dirvožemio gerinimo technologijas.
Jau pasėti žieminiai rapsai, artėja žieminių kviečių sėja. Ką reikėtų žinoti apie atskirus mitybos elementus ir jų įsisavinimo ypatumus?
Fosforas yra antras pagal svarbą elementas augalininkystėje, bet mažai judrus ir dirvožemyje būna sunkiai augalams prieinamoje formoje, jo įsisavinamumas priklauso nuo aplinkos veiksnių. Pavyzdžiui, dirvožemis gali būti turtingas fosforu, bet jei jis bus sutankintas, augalai įsisavins tik iki 5 proc. fosforo, o rudenį, oro temperatūrai nukritus žemiau 13 °C, fosforo įsisavinimas dar labiau krenta. Tokia pati situacija ir pavasarį, kol temperatūra neperkopia 13 °C ribos, fosforo įsisavinimas būna labai silpnas. Žinant pavasario orų tendencijas, tokios vidutinės temperatūros gali tekti laukti iki birželio vidurio. Tai reiškia, kad augalai, kai jiems labiausiai reikalingas fosforas, dėl aplinkos veiksnių jo negali įsisavinti, o be fosforo sutrinka ir azoto įsisavinimas. Net ir esant optimalioms sąlygoms, augalai iš trąšų įsisavina sąlyginai nedaug fosforo (apie 80 proc. įnešto fosforo suriša metalo-katijonų kompleksai, fosforas kaupiasi dirvoje augalams neprieinamoje formoje).
Kaip efektyviai panaudoti fosforo išteklius ir išvengti ateityje augalų produktyvumo sumažėjimo dėl fosforo stygiaus?
Pasaulinėje praktikoje naudojami fosforą iš neprieinamų junginių atpalaiduojantys mikroorganizmai. Dirvožemio mikroorganizmai, atpalaiduojantys fosfatus iš organinių ir neorganinių junginių, leidžia iš esmės sumažinti fosforo trąšų naudojimą. Lietuvoje atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad naudojant augalų mikrobinį biostimuliatorių Fosfix Plus, žieminių kviečių derlingumas padidėjo vidutiniškai 13 proc. (lyginant su kontrole, kur naudotas optimalus tręšimas). Ūkiuose derliaus priedas svyruoja nuo 7 iki 21 proc. Didžiulė Fosfix Plus praktika sukaupta Bulgarijos ūkiuose: kai kuriuose ūkiuose fosforo ir kalio trąšos nenaudojamos jau 9 metus, o dirvožemio fosforingumas ženkliai išaugo. Eksperimentus atlieka Vokietijos, Prancūzijos, Čekijos, Lenkijos mokslo įstaigos bei ūkininkai.
Kodėl Fosfix Plus?
Nejudrus fosforas yra tvirtai surištas su kai kuriais dirvos elementais ir yra augalams neprieinamas. Judraus fosforo galime rasti dirvožemio dalelėse dirvos paviršiuje. Toks fosforas gali lengvai pereiti iš paviršiaus į dirvos tirpalą. Yra žinoma, kad per milijonus metų susiformavo augalų šaknys, kurios sugeba įsisavinti tokios formos fosforą viršutiniame dirvos sluoksnyje. Dėl to sausringais arba su pertekliniais krituliais metais pirmiausiai sutrinka fosforo įsisavinimas. Paviršinio fosforo (aktyvaus) atsargos labai didele dalimi lemia augalų produktyvumą. Dirvožemio granuliometrinė sudėtis tiesiogiai veikia paviršinio fosforo atsargas, dėl to siekiama pagerinti dirvožemio struktūrą ir kaupti paviršinio fosforo atsargas. Po sėjos išpurškus Fosfix Plus inicijuojamas augalams neprieinamo fosforo atpalaidavimas ir didinamas jo įsisavinamumas. Šį produktą galima išpurkšti ir prieš sėją, tačiau purškiant po sėjos galima suderinti su kitais purškiamais preparatais. Tai labai svarbu, nes fosforo deficitui augalai labai jautrūs pirmas dvi savaites po sudygimo, kol šaknų siurbiamoji galia labai menka. Išpurškus Fosfix Plus, per trumpą laiką sukuriamos optimalios mitybos fosforu sąlygos, nes tos dvi savaitės turi didelę reikšmę tolimesniam augalų vystymuisi, augalai įgauna atsparumą nepalankiems veiksniams ir tuo pačiu atsparumą ligų sukėlėjams.
Maisto medžiagų įsisavinimui labai svarbios augalų šaknys. Nuo šakniaplaukių kiekio tiesiogiai priklauso fosforo įsisavinimo greitis: jei daug šakniaplaukių, įsisavinimo greitis gali padidėti iki dviejų kartų. Šaknų augimui reikalinga sąlyginai švari aplinka, turėtų vyrauti gerieji mikroorganizmai. Nesilaikant sėjomainos, tręšiant nesubalansuotomis azoto trąšų normomis, naudojant augalų apsaugos priemones, dažniausiai slopinami gerieji mikroorganizmai. Kaip atkurti gerųjų mikroorganizmų populiaciją šaknų zonoje? Per eilę metų sukaupta patirtis rodo, kad augalų mikrobinis biostimuliatorius Bactoforce yra subalansuotas gerųjų mikroorganizmų populiacijos atkūrimui. UAB „Bioenergy LT“ agronomai-konsultantai rekomenduoja Fosfix Plus derinti su Bactoforce. Tokiu būdu atpalaiduojamas iš augalams neprieinamų formų fosforas ir inicijuojamas šakniaplaukių augimas. Tokia biologinių produktų sinergija užtikrina sklandžią fiziologinių procesų eigą, augalai sukaupia reikiamą kiekį atsarginių maisto medžiagų, padidėja jų atsparumas nepalankiems veiksniams.