59 proc. pjaunančių veją teigia tam naudojantys benzininę vejapjovę, 43 proc. – žoliapjovę (trimerį), 26 proc. – elektrinę vejapjovę.
„Benzinines vejapjoves galima vadinti vejos priežiūros technikos klasika – didžioji dauguma besirenkančių vejapjovę pirmiausia domisi būtent tokiomis, jos žmonėms atrodo patikimiausios, ekonomiškiausios. Ypač vyrams. O ši apklausa parodė, kad jie veją pjauna dažniau nei moterys. Vis dėlto matome, kad itin sparčiai auga robotus vejapjoves įsigyjančių lietuvių skaičius – šiemet jų jau parduota tiek, kiek per visus 2020-uosius metus“, – sako „Husqvarna“ sodo technikos ekspertas Giedrius Momgaudis.
Vyrams patogesnės vejapjovės, moterims – robotai
Nors robotai vejapjovės prižiūri vos 2 proc. respondentų vejas, net 27 proc. apklausos dalyvių nurodė juos laikantys patogiausiu pasirinkimu vejos priežiūrai. Ypatingai patrauklūs robotai vejapjovės atrodo moterims – juos kaip patogiausią variantą nurodė kas trečia moteris (32 proc.) ir kas penktas vyras (21 proc.).
G. Momgaudis tikina, kad anksčiau vejos robotus dažniau rinkdavosi nedidelių ar vidutinių sklypų savininkai, tačiau pastaruoju metu jais vis dažniau keičiami ir sodo traktoriukai. Sodo technikos eksperto teigimu, pernai populiariausi buvo 10 ir 5 arams prižiūrėti skirti robotai vejapjovės. Miestuose išpopuliarėjus kotedžams, kuriems priklauso 1–3 arai žemės, jų gyventojai vejos pjovimą taip pat dažniausiai patiki robotams, labiausiai dėl to, kad neturi galimybių sandėliuoti didesnės vejapjovės, išvežinėti ar kompostuoti nupjautos žolės ir, žinoma, dėl patogumo.
Benzinines vejapjoves kaip patogiausią sprendimą nurodė 23 proc. gyventojų. Jų atžvilgiu persvara yra vyrų pusėje – jos patogiausios daugiau kaip 27 proc. vyrų ir 18 proc. moterų.
Priežastys, kodėl daug žmonių, svajojančių apie robotus vejapjoves, vis dar naudoja benzininę techniką, yra kelios. Eksperto teigimu, vieni mano, kad robotai kainuoja kelis kartus daugiau nei įprastos vejapjovės. Kiti baiminasi, kad robotą gali pavogti, ypač jei jis paliekamas dirbti atokesnėje sodyboje.
„Bene dažniausiai žmones klaidina žinių apie robotų darbą trūkumas ir to sukeltas nepasitikėjimas jais – galvojama, kad robotas nenupjaus žolės taip gerai, kaip vejapjovės. Dažniausiai vejos robotą žmonės nusprendžia įsigyti pamatę tokį pas kaimyną. Informacija iš lūpų į lūpas yra geriausia reklama – abejojantys patys gali stebėti, kaip technika veikia kaimyno sklype, kaip nupjaunama veja, kaip ji atrodo, ir tada daug lengviau priimti sprendimą. Esame pastebėję, kad kokiame nors gyvenamajame rajone įrengus vieną vejos robotą, po kurio laiko iš ten atsiranda dar keletas susidomėjusių“, – komentuoja pašnekovas.
Didžiausi priešai – samanos ir piktžolės
Dažniausios problemos, Lietuvos gyventojams kylančios rūpinantis veja, yra samanos (44 proc.), piktžolės (38 proc.), kurmiai (36 proc.), netolygus žolės augimas ir sudėtingas vienodo aukščio palaikymas (25 proc.) bei laiko trūkumas (23 proc.).
„Žmonės nori, kad veja būtų graži, ir skiria tam daug laiko bei priežiūros, tačiau, kaip matome iš apklausos rezultatų, laiko trūkumą lietuviai vadina ir viena didžiausių problemų. Šioje situacijoje išlošia tie, kurių veją pjauna robotai vejapjovės. Šie pagalbininkai puikiai dorojasi su piktžolėmis, nes dažnai pjaunamoje vejoje piktžolės tiesiog neturi galimybės užaugti ir dėl to išnyksta ar bent tampa nebepastebimos. Robotų kaimynystės ir jų keliamų dirvožemio vibracijų bijo kurmiai, o reguliarus ir dažnas vejos pjovimas užtikrina vienodą žolės aukštį ir vešlumą“, – vardija G. Momgaudis ir sako, kad samanos yra vienintelė problema, kurios vejos robotas visiškai išspręsti nepadės, tam reikalingas vejos skarifikavimas.
Norėdami pagerinti vejos būklę ir išvaizdą, šalies gyventojai dažniausiai ją laisto (34 proc.) ir tręšia (32 proc.). Beveik ketvirtadalis (23 proc.) naikina samanas, 19 proc. ravi ar kitaip naikina piktžoles, 17 proc. – aeruoja.
Bendrovė „Spinter tyrimai“ balandžio 19–28 dienomis apklausė 1006 šalies gyventojų, kurių amžius – 18–75 metai.
Užsakymo nr.: PT_87271677