Trečioji pensijų pakopa – papildoma galimybė senatvės pensijai sukaupti daugiau
Specialistai skaičiuoja, kad kaupiantieji II pensijų pakopoje gali užsitikrinti iki 30 proc. didesnę senatvės pensiją. Lietuvos banko duomenimis, 2023 metais šia galimybe pasinaudojo ir II pensijų pakopoje kaupė 1,4 mln. gyventojų. Dar 118 tūkst. nusprendė savarankiškai kaupti III pakopoje.
Kaip pastebi Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis, Lietuvos pensijų sistema susideda iš trijų atskirų pakopų, kurios papildo viena kitą. Tačiau ne visi gyventojai yra įsigilinę į pensijų pakopų skirtumus.
Pirmoji pakopa – tai vadinamoji „Sodros“ pensija. Šioje pakopoje privalomai dalyvauja kiekvienas dirbantysis, mokantis valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo savo darbo uždarbio.
Antroji pakopa – tai papildomas kaupimas pensijai. . Įmokos į jūsų asmeninę pasirinkto pensijų fondo sąskaitą kas mėnesį mokamos iš dviejų šaltinių: 3 proc. nuo darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių perveda darbdavys ir 1,5 proc. nuo užpraėjusių metų šalies vidutinio darbo užmokesčio perveda valstybė, kaip paskatą. Dalyvavimas šioje pakopoje gyventojams nėra privalomas, tačiau apsisprendus kaupti, galimybė atsisakyti kaupimo yra ribota.
Trečioji pakopa – tai savanoriškas kaupimas pensijai, kuomet pats kaupiantysis nusprendžia, kokiu periodiškumu ir kiek pinigų tam skiria. Prisidėti prie darbuotojo kaupimo gali ir darbdavys, pervesdamas pasirinkto dydžio sumą į asmeninę darbuotojo sąskaitą jo pasirinktame pensijų fonde. Kaupiantieji III pakopoje gali pasinaudoti gyventojų pajamų mokesčio lengvata ir susigrąžinti iki 20 proc. (ne daugiau nei 300 eurų per metus) nuo padarytų įmokų. Tiesa, nuo kitų metų nuspręsta šios lengvatos atsisakyti, tačiau jau turintys sutartis ar jas sudarę iki kitų metų pabaigos, lengvata galės naudotis dar dešimtmetį.
T. Gudaitis skaičiuoja, kad pajamas senatvei užsitikrinus iš skirtingų pakopų, galima būtų pasiekti apie 70 proc. buvusio pajamų lygio darbingu gyvenimo laikotarpiu.
Priedas prie atlyginimo ar papildomas kaupimas – kas darbuotojui naudingiau?
Prisidėti prie papildomo darbuotojų kaupimo pensijai gali ir darbdaviai. Statistikos, kiek įmonių Lietuvoje naudojasi šia galimybe, nėra, tačiau teigiamų pavyzdžių, kuomet papildomas kaupimas darbuotojų pensijai jau tapo įprasta verslo kultūros dalimi, tikrai turime.
Telekomunikacijų bendrovė „Bitė Lietuva“ savo darbuotojams finansiškai saugesnę ateitį padeda užsitikrinti jau ne vienerius metus. Tai, anot įmonės Žmonių ambasados vadovės Eglės Staniulionės, yra vienas iš būdų verslui parodyti socialinę atsakomybę ir tuo pačiu papildomai motyvuoti darbuotojus.
Pašnekovė pasakoja, kad visiems įmonės darbuotojams, išdirbusiems ilgiau nei metus, į jų asmenines III pakopos pensijų sąskaitas pervedama 1 proc. nuo darbo užmokesčio siekianti įmoka, o išdirbusiems trejus metus ir daugiau, siūlomos dvigubos įmokos investavimui III pakopos fonde.
„Gaudami premiją už gerus rezultatus, darbuotojai patys gali nuspręsti, kokiu būdu lėšas panaudos – norės prisidėti prie atlyginimo ar pasirinks ilgalaikį kaupimą III pensijų fondo pakopoje“, – pasakoja E. Staniulionė.
Pastarasis variantas, anot „Bitė Lietuva“ atstovės, darbuotojui finansiškai naudingesnis, nes nuo šios sumos nėra atskaitomi jokie mokesčiai.
„Pavyzdžiui, jei premija siekia 100 eurų, pervedant juos į asmeninę darbuotojo sąskaitą kaip priedą prie darbo užmokesčio, reikėtų atskaičiuoti mokesčius, tad „į rankas“ darbuotojas gautų maždaug 60 eurų. Pasirinkus tuos pačius pinigus investuoti į ilgalaikį kaupimą III pensijų fondo pakopoje, jokių papildomų mokesčių susimokėti nereikia, tad darbuotojas gauna 100 eurų“, – sako E. Staniulionė.
Dviguba nauda – pinigai augina pinigus
Ar gali šimtas eurų virsti tūkstančiu? Ilgalaikėje perspektyvoje – taip, nes suveikia sudėtinių palūkanų „stebuklas“.
„Kuo ilgesnį laikotarpį lėšos kaupiamos III pensijų fonde, tuo labiau apčiuopiamus rezultatus galima pajausti – dėka sudėtinių palūkanų efekto net ir mažos kasmėnesinės sumos ilgalaikiu periodu gali virsti išties solidžia suma, reikšmingai prisidėsiančia prie senatvės pensijos padidėjimo“, – paaiškina LIPFA vadovas T. Gudaitis.
Kaupiant II pensijų pakopoje, palūkanos yra skaičiuojamos ne tik nuo pradinės investuotos sumos, tačiau ir nuo uždirbtų palūkanų. Tokiu būdu reinvestuojant palūkanas, bendra taupymui skirta suma augs geometrine progresija. Kitaip tariant, su 8 proc. palūkanomis investuoti 100 Eur virs 108 Eur, o reinvestavus visą šią sumą turėsite jau 116,64 Eur. Nors pirmaisiais metais uždarbis gali neatrodyti įspūdingai, kaupiant dešimtmečiais jis virsta išties solidžiomis sumomis.
Šiuo atveju darbuotojai, pasirinkę darbovietės išmokamus priedus gauti ne kaip darbo užmokesčio priedą, o kaupti pinigus III pakopos pensijų fonde, laimi dvigubai: nuo sutartos priedo sumos jiems ne tik neatskaičiuojami mokesčiai, bet ir potencialiai yra galimybė sukauptų lėšų sumą ženkliai pasididinti.
Kaupimas trečioje pakopoje užtikrina „finansinę pagalvę“
„Bitė Lietuva“ korporatyvinės komunikacijos vadovas Jaunius Špakauskas atkreipia dėmesį į tai, kad kaupimas III pakopoje, prie kurio prisidėti gali ir darbdaviai, niekaip neįpareigoja paties darbuotojo – įmokos į asmeninę fonde esančią sąskaitą neprivalo būti pervedamos reguliariai, jos gali būti kintančio dydžio. Pavyzdžiui, vieną mėnesį galima investuoti 10, kitą – 50 ar 100 eurų.
„Labai svarbu suprasti ilgalaikio investavimo naudą, nes į III pakopos fondą įdėta pinigų suma yra toliau investuojama ir neša finansinę grąžą, net jei dėl vienokių ar kitokių priežasčių žmogus nusprendžia sąskaitos naujomis lėšomis nepapildyti“, – sako J. Špakauskas.
Svarbu ir tai, kad III pakopoje sukauptas lėšas, esant poreikiui, galima bet kada išsiimti. Tiesa, prieš tai gali tekti susimokėti mokesčius. Anot pašnekovo, toks lankstumas III pensijų pakopą leidžia vertinti ne tik kaip priemonę taupyti būsimai pensijai, bet ir „saugumo pagalvę“ netikėtai užklupus gyvenimo pokyčiams.
„Tiems, kurie neturi laiko ar noro domėtis skirtingomis investavimo priemonėmis, kaupimas III pakopoje yra geras sprendimas – pačiam nereikia galvoti, kokias akcijas pirkti ar į ką investuoti, nes žmonės, kurie to mokosi visą gyvenimą, padaro tai už jus“, – sako J. Špakauskas.
Tiems, kurių darbovietės kol kas nerodo iniciatyvos prisidėti prie darbuotojų kaupimo III pensijų pakopoje, „Bitė Lietuva“ korporatyvinės komunikacijos vadovas rekomenduoja pirmąjį žingsnį žengti patiems ir savarankiškai pasirūpinti savo finansine ateitimi. O į fondą investuoti dalį papildomų pajamų – padidėjusį atlyginimą, gaunamus priedus ir kt.
„Mūsų vartojimo įpročiai labai greitai prisitaiko prie padidėjusių finansinių galimybių, tad dalį papildomų pajamų reikėtų iš karto nukreipti į investavimą. Jei darbdavys jums pakelia atlyginimą, tarkim, 200 eurų, pusę sumos atsidėkite vartojimui, o kitą pusę – investavimui į III pakopos fondą. Taip pajausite ir padidėjusius finansus, ir tuo pačiu efektyviai taupysite, įdarbinę savo pinigus“, – pataria J. Špakauskas.