Apie globojamo jaunimo problemas, socialinių inovacijų pritaikymą ir maltiečių hakatonąlaidoje „Delfi diena“ diskutavomaltiečių generalinis sekretorius Edvinas Regelskis ir inovacijų bei lyderystės ekspertė Justina Klyvienė.
Edvinai, pokalbį pradėsime nuo klausimo, su kokiomis problemomis susiduria šių dienų jaunuoliai, kuriuos globoja maltiečiai? Apie kokius iššūkius kalbame?
Iššūkiai įvairiausi, priklausomai nuo jaunimo amžiaus, nuo gyvenamosios vietovės – turime 12 vaikų dienos centrų jaunesnio amžiaus vaikams, paauglių dienos namus, atvirą jaunimo erdvę, teikiame globos patirtį turintiems jaunuoliams palydėjimo į savarankišką gyvenimą paslaugą. Skirtingi ne tik amžiaus sąlygoti poreikiai, bet ir gyvenamosios vietos ypatumai – nedidelių miestelių jaunimas gauna mažiau paslaugų, mažiau susitikimų, mažiau santykio. Neretai maltiečių įsteigti centrai yra vieninteliai gyvenvietėje, kur jaunimas gali kurti socialinius ryšius, gauti kokybiškas paslaugas ir konsultacijas.
Apie maltiečių paslaugų reikalingumą kalba ir pačio jaunimo išsakytas tęstinumo poreikis. Vaikų dienos centrus „išaugęs“ jaunimas jau ieško erdvių, kur galėtų burtis, ieško galimybių išsikalbėti. Juk ryšys jau sukurtas, kolektyvas, kuriuo galima pasitikėti, yra.
Artėja Rugsėjo 1-oji. Kai kuriuose vaikų dienos centruose sprendžiame pačias būtiniausias problemas – mokyklinės priemonės, drabužiai. Visi žinome, kiek kainuoja išleisti vaiką arba kelis į mokyklą. O jei šeima patiria finansinių sunkumų, neturi socialinių įgūdžių, pirmiausia nukenčia vaikai. Maltiečiai teikia paramą tokioms šeimoms – jų atžalos vaikų dienos centruose gauna maitinimą, kokybišką laisvalaikį, ugdymą, pagalbą mokymosi procesuose.
Problemų tikrai nemažai ir įvairių. Ar galite paaiškinti, kaip maltiečiai padeda jauniems žmonėms? Tai finansinė parama ar galimi ir pokalbiai, susitikimai?
Vyresnis jaunimas ieško saugios aplinkos pokalbiams, susitikimams. Jiems reikia erdvių laisvalaikiui, kur vyksta pokalbiai jautriomis temomis, kur kuriama vieta išsikalbėjimui. Sunkumus šeimose ir mokyklose patiriantis jaunimas jaučiasi atstumtas, išduotas. Daug dėmesio skiriame individualiems pokalbiams, santykio, pasitikėjimo kūrimui. Svarbu tokį jaunimą įtraukti į veiklas. Žiūrėk, ir atsiskleidžia talentai, kurie paskatina jaunus žmones drąsiau siekti svajonės, ugdyti kompetencijas.
Vienos mūsų programos labiau statiškos, pavyzdžiui, paauglių dienos namai, kur kasdien renkasi tas pats skaičius paauglių. Kitos, kaip atvira jaunimo erdvė, veikia atviru principu, kai gali ateiti visi norintys jaunuoliai. Svarbiausia, kad jie pajaučia poreikį ir galimybę čia spręsti susikaupusias problemas. Ir, žinoma, siekti gyvenimo pokyčio.
Palydėjimo į savarankišką gyvenimą paslaugą gaunančiam jaunimui jau reikia konkretesnės pagalbos. Tai dažniausiai blogų globos patirčių turintys jaunuoliai, kurie, sulaukę 18 metų, siekia pradėti gyventi savarankiškai. Jiems trūksta kompetencijų: finansinio raštingumo, socialinių įgūdžių, gebėjimų eiti į darbo rinką. Maltiečių koordinatoriai tampa tokių jaunuolių šeima, padedanti susidėlioti ateities orientyrus.
Taigi maltiečių pagalba vyksta visais jauno žmogaus raidos etapais – nuo mažamečio vaiko iki jaunuolio. Tad būtinos skirtingos veiklos, skirtingi pagalbos būdai.
Justinos klausiu: maltiečiai šiemet ypatingą dėmesį skiria šiuolaikinėms technologijoms, būtent dirbtiniam intelektui. Kaip manote, kuo dirbtinis intelektas gali padėti jaunam žmogui, kuris patiria tam tikrų sunkumų? Kaip DI tiesiog galėtų padėti spręsti gyvenimiškas situacijas?
Maltiečiai daro viską, kad jų globojami jaunuoliai turėtų šiuolaikines kompetencijas ir niekaip nesiskirtų nuo kitų. Pritarsite, kad šiandien nė vienos laidos, nė vieno susitikimo neturime be žodžio dirbtinis intelektas, dėl to, ruošdamiesi antram maltiečių hakatonui, pagalvojom, niekaip negalime maltiečių jaunimo palikti nuošaly, turime juos įtraukti ir supažindinti su naujausiomis technologijomis. Kaip tai gali padėti ateityje? Nuo personalizuoto mokymosi, kūrybiškumo didinimo iki įėjimo į darbo rinką. Dirbtinis intelektas gali padėti įvairiais aspektais ir mūsų tikslas yra pirmiausia supažindinti su besikeičiančiomis technologijomis, saugioje aplinkoje leisti jas pabandyti. Mano vaikystėje, tarkime, internetas buvo naujovė, dabar be jo neįsivaizduojame gyvenimo. Į šiandienos vaikų gyvenimus ateina dirbtinis intelektas, svarbu jį išbandyti saugioje aplinkoje, suprasti, ką su juo galima daryti. Vėliau jis pasitarnaus ugdant kūrybiškumą, valdant finansus ir daugelį kitų dalykų.
Bendraujate su maltiečių globojamais jaunuoliais, ką pastebite – ar iš pačių jaunuolių kyla poreikis išbandyti dirbtinį intelektą? Ar labiau jūs siūlote šiuos įrankius?
Galiu pasidalinti praėjusių metų hakatono įspūdžiais – maltiečių vaikai lygiai tokie patys, kaip ir visi kiti. Jie kelia tuos pačius klausimus, tuos pačius iššūkius, jie tikrai domisi tomis pačiomis technologijomis. Gal ne visi turi naujus kompiuterius, planšetės ar tinkamus įrankius tam, smagu, kad maltiečiai prie to prisideda. Prisidėkime ir maltiečiams pagelbėkime.
Edvinai, praėjusiais metais organizavote hakatoną globojamam jaunimui iš visos Lietuvos. Kaip kilo idėja sujungti juos visus ir surengti tokį renginį, koks buvo jo tikslas?
Pernai tuo metu buvo hakatonų periodas, bet visi jie daugiau apie rezultatą, dažniausiai apie IT reikalus. O mes nusprendėm daryti socialinį, daugiau mokomąjį renginį. Pakvietėme jaunimą, noriai atsiliepė, patys pasiūlė aktualias temas, aktualiausia buvo apie patyčias. Buvo įdomu stebėti, kaip jauni žmonės noriai įsitraukė į diskusijas, net nenoriai skirstėsi važiuoti namo. Nors kai kurių laukė 4 valandų kelionė. Stengiamės parinkti hakatono vietą, kuri nebūtų panaši į mokyklą ar kitą įprastą erdvę. Praėjusiais metais renginys vyko vyko Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre, šiais metais vyks Kaune, Krepšinio namuose.
Justina, dar norite kažką pridurti?
Iš tikrųjų pernai buvo gerai sugalvota, kad komandose dirbo skirtingų amžiaus grupių jaunimas – nuo 11 iki 18 metų. Kartu su jais mišriose grupėse dalyvavo Vilniaus jėzuitų gimnazijos moksleiviai. Vyko patirties, drąsos kalbėti, reikšti nuomonę pasidalijimas.
Vaikai sulaukė mentorių pagalbos, taigi įvyko didžiulis bendros kūrybos, žinių dalijimosi festivalis, kur, net iš pradžių skeptiškai nusiteikę vaikai, taip įsitraukė, taip džiaugėsi, kad beveik reikėjo prašyti, kad skirstytųsi. Gera, jauki diena, ir visi jautėsi saugūs. Toks buvo ir pagrindinis tikslas – kad sunkumus patiriantis jaunimas pamatytų: mes visi tokie patys, taip pat tobulėjame ir yra žmonių, kurie gali prisidėti prie jų tobulėjimo.
Paskutinis klausimas: kaip Lietuvos gyventojai gali prisidėti paramos akcijos „Drąsiau į gyvenimą“?
Visą informaciją apie akciją, kurios vizualinės priemonės, beje, sukurtos naudojant dirbtinio intelekto įrankius ir technologijas, rasite puslapyje https://maltieciai.lt/drasiau-i-gyvenima/ Kviečiame paskaityti įvairaus amžiaus jaunuolių istorijas ir prisidėti pasirinkto dydžio auka prie maltiečių iniciatyvų. Aukoti galima ir tiesiai į pagalbai jaunimui skirtą sąskaitą: Maltos ordino pagalbos tarnyba LT294010051003992200 (Luminor bankas).