Nuo gimimo negirdintis sportininkas patikina, kad kurtumas jo visiškai neriboja – pirmyn veda vidinė motyvacija ir noras pasiekti kuo daugiau. Vyras tikisi, kad sportas jo gyvenime bus dar ilgai – sieks dar aukštesnių laimėjimų. „Jeigu nori kažko pasiekti – turi stengtis ir dirbti. Tai galioja visiems, aš – ne išimtis", – teigia I. Reznikas.
Vis tik vyras neslepia – dėl visuomenėje gajų stereotipų, tikslai ir svajonės kurtiesiems kartais pasiekiami sunkiau. Jeigu girdintieji įjungtų vaizduotę, nebijotų bendrauti ir daugiau gestikuliuotų, visiems susikalbėti, pasak jo, būtų paprasčiau. Mat natūraliai parodyti apie 500 gestų – miegoti, gerti, eiti ir reikšti įvairias emocijas – geba ir girdintieji.
Gyvenimo be sporto neįsivaizduoja
Niekada nesvajojęs sportuoti, pirmąją badmintono raketę į rankas I. Reznikas paėmė būdamas dešimties. Tuo metu jis mokėsi Klaipėdos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinėje mokykloje (dabar – Klaipėdos Litorinos mokykla). Joje badmintoną lankė vyresniųjų klasių mokiniai. Pritrūkęs vaikų, kuriuos galėtų ruošti profesionaliam žaidimui, treneris Antanas Narvilas rimčiau sportuoti pakvietė ir Igną.
Šiandien savo gyvenimo be sporto jis jau neįsivaizduoja. Pasakodamas apie šviežiausias pergales, I. Reznikas ypatingai džiaugiasi vasarą iš Brazilijos parsivežtu sidabro medaliu – tai pats aukščiausias ir brangiausias sportininko laimėjimas.
Ir nors dažnas mato tik pergales, profesionalus sportas, pasak jo, reikalauja daug psichologinių ir fizinių jėgų. Tačiau rutinos nemėgstančio Igno tai negąsdina – sportas tapo jo gyvenimo būdu.
„Man patinka, kad turiu daugiau laisvo laiko, bendrauju su kitais sportininkais, nėra monotonijos. Pergalių džiaugsmas ir pelnyti medaliai suteikia nepakartojamų akimirkų. Kai vyksta varžybos kitose šalyse, kartais turime 1-2 laisvas dienas. Per jas plečiame akiratį ir žinias: aplankome įžymias vietas, ragaujame tradicinių patiekalų", – atvirauja vyras.
Treniruojasi kartu su girdinčiaisiais
Kone kasdien nuo pusantros iki dviejų valandų I. Reznikas skiria treniruotėms. Penkis kartus per savaitę tai daro badmintono aikštelėje: tobulina technikas, žaidžia prieš kitus. Du kartus per savaitę šį laiką skiria fiziniam aktyvumui, bendram sportiniam pasiruošimui. O stovyklų metu, sako sportininkas, krūvis dažniausiai padvigubėja.
Paklaustas, kaip jam sekasi su girdinčiaisiais komunikuoti badmintono aikštelėje, sportininkas sako, kad čia viskas svarbu – ir gestai, ir mimika, ir kūno kalba.
„Su girdinčiaisiais dažniausiai gestikuliuojame, kartais susirašome telefonu ar ant popieriaus. Gestų kalbą šiek tiek moka ir dabartinis mano treneris Donatas Narvilas. Bet per daug kartu dirbtų metų jau suprantu jo nurodymus ir iš žvilgsnio, veido išraiškos ar kelių gestų", – pasakoja I. Reznikas.
Veiklos netrūksta ir po treniruočių
Sportininkui veiklos netrūksta ir užvėrus treniruočių salės duris. Jis dažnai pramogauja su draugais, stebi krepšinio rungtynes, dalyvauja Kurčiųjų bendruomenės organizuojamuose renginiuose, mokymuose ir šventėse. I. Reznikas taip pat yra kurčiųjų BMW gerbėjų klubo „BMW Wolf club" narys – ten irgi dažnai organizuojami susitikimai.
O kadangi treniruotės paprastai vyksta po pietų, laisvą laiką rytais I. Reznikas nusprendė paskirti mokslams – įgijo autotransporto inžinieriaus specialybę Klaipėdos valstybinėje kolegijoje.
Siekti aukštojo mokslo diplomo jam padėjo Valstybinio studijų fondo vykdomas projektas „Studijų prieinamumo didinimas". Juo siekiama užtikrinti aukštojo mokslo prieinamumo ir studijų kokybės gerinimą studentams, turintiems negalią. Finansinė Valstybinio studijų fondo parama, pasak I. Rezniko, buvo svarbi ir reikalinga.
„Kurtiesiems studentams prireikia daugiau kopijavimo, rašytinio teksto išaiškinimo į gestų kalbą paslaugų – lietuvių kalba kurtiesiems nėra gimtoji, taigi, daug sunkiau suprantama. Tokiems žmonėms tenka kreiptis ir į vertėjus po jų darbo valandų", – apie papildomas išlaidas studijoms turint negalią pasakoja I. Reznikas.
Studijos turintiesiems negalią – su valstybės parama
Vykdydamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamą projektą „Studijų prieinamumo didinimas", Valstybinis studijų fondas siekia kompleksiškai didinti studijų prieinamumą negalią turintiems asmenims. Fondas bendradarbiauja su aukštosiomis mokyklomis, jų darbuotojams, dirbantiems su studentais, turinčiais negalią, veda mokymus, perka ir perduoda fizinės ir informacinės aplinkos pritaikymui skirtą techninę ir programinę įrangą.
Pagrindinis „Studijų prieinamumo didinimo" projekto tikslas – suteikti tikslines išmokas negalią turintiems studentams. Finansinę paramą gali gauti visų pakopų aukštųjų mokyklų studentai, net jeigu jų aukštoji mokykla nėra projekto partnerė.
Tikslinės išmokos yra skiriamos kiekvieną semestrą, o reikalavimus atitinkantys studentai jas gali gauti visą studijų laikotarpį. Tikslines išmokas gali gauti visų pakopų studijų studentai, kuriems nustatytas 45 proc. ar mažesnis darbingumo lygis, taip pat sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis.