„Pluoštinės kanapės gali būti naudojamos kaip sudedamoji vaistų, maisto papildų, kosmetikos dalis. Tai taip pat alternatyvus augalas Lietuvos žemės ūkiui, kuris yra nuolat kritikuojamas dėl monokultūrų auginimo. Atsiradus didesnei produktų paklausai, pluoštinės kanapės galėtų puikiai įsikomponuoti į ūkio sėjomainą", – įsitikinusi Lietuvos žemdirbystės instituto mokslininkė Dr. Vita Tilvikienė. Jos iniciatyva šiuo metu vykdomas tyrimas „Pluoštinių kanapių tikslinių metabolitų valdymas COVID-19 simptomus lengvinantiems produktams kurti".
Tyrimą paskatino koronaviruso pandemija
Susirgus koronavirusu, dėl staigaus infekcijos išplitimo plaučiuose gali kilti ūmus kvėpavimo sutrikimas. Iki šiol nėra pakankamai efektyvių būdų, kurių dėka nuo šios komplikacijos būtų apsaugoti rizikos grupėje esantys žmonės. Būtent ši priežastis paskatino Lietuvos mokslininkus susiburti bendram darbui.
„Koronaviruso pandemija paskatino mokslininkus bei praktikus veikti – ieškoti naujų priemonių, kurios galėtų išgelbėti nuo sunkių šios ligos apraiškų. Kai kurie tyrimai leidžia manyti, kad tokios priemonės gali būti sukurtos iš kanapių. Tačiau ne bet kokių, o tik tam tikros sudėties ir savybių", – pasakoja Agrobiologijos laboratorijos vyriausioji mokslo darbuotoja.
Kaip teigia Dr. V. Tilvikienė, kanapių gaminamas medžiagas galima nulemti jas skirtingai apdorojant ir laikant sėklas, taip pat veikiant augimą reguliuojančiais veiksniais. Atsižvelgiant į tai, pagrindinis šio projekto uždavinys ir yra sukurti tokią veikimo technologiją, kuri užtikrintų efektyviausiai koronaviruso uždegimą slopinančią produkto sudėtį. Atliekamas tyrimas yra plataus masto, tarpdisciplininis. Darbas susideda iš augalų rinkimo, bioaktyvių preparatų gamybos, jų savybių vertinimo ir priešvirusinio aktyvumo ląstelių kultūrose tyrimo. Be jokios abejonės, tam reikalinga didelė ir svarbiausia – tarpdisciplininė, skirtingų žinių ir kompetencijų turinčių specialistų komanda.
Tyrimui itin svarbi ir finansinė parama. Dr. V. Tilvikienė įsitikinusi, kad ji – būtina vykdant didelės apimties daugiadisciplininius mokslinius tyrimus, apjungiančius sritis nuo agronomijos iki medicinos. Tyrimo vadovė pabrėžia, kad rezultatams pasiekti reikalinga didelė, patyrusi ir kompetentinga komanda. Taip pat analizuojant preparatus ir atliekant ląstelių tyrimus reikalinga daugybė standartalizuotų, kokybiškų priemonių.
Projektas „Pluoštinių kanapių tikslinių metabolitų valdymas COVID-19 simptomus lengvinantiems produktams kurti" yra finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos priemones. Anot tyrimo vadovės, Lietuvos mokslo tarybos skirto finansavimo dėka tokio masto tyrimas gali būti įgyvendintas itin greitai ir sklandžiai.
Komandoje – savo srities profesionalai
Vykdomo tyrimo vadovė pasakoja, kad pirminė idėja apie mokslinį projektą kilo Lietuvos ūkininkui Aidui Adomaičiui.
„Šis ūkininkas jau kelerius metus augina ir savo iniciatyva tiria pluoštines kanapes. Pradėjus su juo diskutuoti, susibūrė net keturių partnerių konsorciumas. Nors projektą koordinuoju aš, tačiau visą komandą sudaro kur kas daugiau žmonių. Mano koordinuojama Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro mokslinė grupė atsakinga už pluoštinių kanapių agrotechnologijos tyrimus, aktyvių komponentų išskyrimą iš žaliavos bei jų tyrimą. Projekte dalyvauja Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų grupė, vadovaujama prof. Vidos Mildažienės, kurie tiria sėklų apdorojimo vakuumu, šalta plazma ir elektromagnetiniu lauku poveikį pluoštinėms kanapėms. Biotechnologijų įmonės „Exolitus" mokslininkai įsijungė į šią komandą su užduotimi gaminti ypatingus naujos kartos kanapių produktus. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedros profesorės Daivos Majienės vadovaujama komanda atsakinga už visų sukurtų preparatų biologinio aktyvumo tyrimus koronaviruso uždegimo ląsteliniuose modeliuose", – vardija pašnekovė ir priduria, kad visi šie specialistai – galinga jėga, gebanti sukurti proveržio technologijas. Mokslininkė nė neabejoja projekto sėkme ir tiki, kad tyrimas ženkliai prisidės prie koronaviruso komplikacijų sprendimo.
Projektas – pačiame įgyvendinimo „įkarštyje"
Nors šiuo metu tyrimas tebevyksta, tad apie išvadas kalbėti dar anksti, Dr. V. Tilvikienė sako, kad kai kurie veiksniai, pavyzdžiui, tam tikra augimo reguliatoriaus citokino koncentracija ar sėklų veikimas vakuumu prieš sėją, ženkliai perskirstė bioaktyvių medžiagų kiekius skirtingose augalo dalyse.
„Tam tikri dėsningumai išryškėjo ir vertinant kanapių ekstraląstelinių pūslelių skaičių, dydį ir jose susikaupusių medžiagų kiekį. Vis dėlto, galutinės išvados išryškės projekto vykdymo pabaigoje, kai bus pabaigtos visos biologinių tyrimų serijos", – pabrėžia mokslininkė.
Ji pasakoja, kad šiuo metu nuimtas pluoštinių kanapių derlius, augalinė žaliava tiriama laboratorijose, atrenkami preparatai biologiniams tyrimams, atliekami preliminarūs biologinio aktyvumo testai.
„Vyksta intensyvus darbas: koronaviruso uždegiminis modelis sukuriamas laboratorijoje, veikiant šio viruso spyglio baltymo dalimi, atsakinga už sąveiką su ląstelės paviršiumi. Taip paveiktos ląstelės yra uždegimiškai aktyvinamos. Tai vyksta panašiai, kaip ir vykstant infekcijai. Vertiname ląstelių gyvybingumą, gebėjimą atsinaujinti, uždegiminių veiksnių lygį kartu su kanapių preparatais ir be jų", – pasakoja tyrimo vadovė.
Rezultatai džiugina – anot tyrimui vadovaujančios specialistės, jau dabar galima tvirtai teigti, kad kai kurie preparatai kvėpavimo takų ląsteles nuo uždegiminės pažaidos apsaugo. Vis tik, tam, kad būtų nustatytas pats efektyviausias preparatas, įvertintos rekomenduotinos jo dozės, dar būtina atlikti ne vieną tyrimą ir bandymą.
Finansuoja Europos socialinis fondas