Mikrobiomas – bakterijų, grybelių, virusų ir kitų mikroskopinių organizmų sankaupa – turi milžiniškos įtakos žmogaus sveikatai ir įvairioms patologijoms.
Naujausios žinios pasitelkiamos gydant ligonius
Mikrobiomu grįstos terapijos žengia ir į klinikinę praktiką – naujausi šios srities LSMU mokslininkų tyrimų rezultatai jau taikomi gydant pacientus. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose gydyti infekcinėms žarnyno ligoms taikoma mikrobiomo transplantacija. Labai daug vilčių žarnyno mikrobiomo tyrimai teikia onkologinių ir autoimuninių ligų terapijoje. Šiose srityse LSMU mokslininkų grupė atlieka nemažai mokslinių tyrimų ir klinikinių studijų.
Tyrimų pažangą bei svarbą liudija ir pastarųjų metų svarūs įvertinimai, ir išaugęs įsitraukimas į tarptautinius šios srities projektus. Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos vadovas, gastroenterologas prof. Juozas Kupčinskas, pasaulinių mikrobiomo transplantacijos klinikinių gairių darbo grupės narys ir bendraautorius, 2023 m. išrinktas ir Europos mikrobiomo ir Helicobacter draugijos generaliniu sekretoriumi.
2022–2024 m. LSMU tyrėjų komanda, vadovaujama prof. J. Kupčinsko ir molekulinės biologės prof. Jurgitos Skiecevičienės, mokslinei veiklai uždegiminių ir onkologinių ligų srityje vykdyti pritraukė lėšų net iš septynių „Horizon Europe“, „EU4Health“ ir kitų Europos komisijos (EK) lėšomis finansuojamų projektų, kurių bendra vertė – daugiau nei 3,5 mln. Eur. Tyrėjų grupė taip pat atliko nemažai užsakomųjų tyrimų universitetų mokslinėms grupėms, farmacijos, biotechnologijų kompanijoms Lietuvoje ir užsienyje.
Laimėti prestižiniai „Horizon Europe“ projetai ir gauti apdovanojimai
2022 m. ši LSMU mokslininkų komanda pelnė Lietuvos mokslo premiją, o Virškinimo sistemos tyrimų instituto tyrėjos prof. J. Skiecevičienė (2019 m.) ir dr. Greta Varkalaitė (2024 m.) tapo UNESCO konkurso „Moterims moksle“ laureatėmis.
Prof. J. Kupčinsko vadovaujama tyrėjų komanda 2023 m. pradėjo vykdyti tarptautinį žarnyno mikrobiomo modifikavimo projektą „Donate“, finansuojamą Europos Komisijos lėšomis.
Per paskutiniuosius dvejus metus ypač sėkmingi buvo LSMU Virškinimo sistemos tyrimų instituto mokslininkų atlikti žarnyno organoidų ir mikrobiomo tyrimai. Prof. J. Skiecevičienė yra „Horizon Europe“ finansuojamo projekto „MiGut-Health“, kuriuo siekiama identifikuoti mikrobiomo pokyčius, sergant uždegiminėmis žarnyno ligomis, ko-koordinatorė.
Šių tyrimų pagrindu 2024 m. laimėtas dar vienas „Horizon Europe“ projektas „PerPrev-CID“: LSMU mokslininkai tirs mikrobiomo pokyčius, kurie įvyksta prieš susergant uždegiminėmis žarnyno ligomis.
Mikrobiomo tyrimai jau integruojami į dirbtinio intelekto (DI) įrankius, skirtus geresnei ligų diagnostikai ir gydymui. Viena LSMU mokslininkų vykdomų svarbių iniciatyvų yra „Horizon Europe“ „AIDA“ projektas (angl. Artificially Intelligent Diagnostic Assistant for Gastric Inflammation) – mikrobiomo sekoskaitos tyrimų duomenys bus integruojami į dirbtinio intelekto platformą, skirtą ankstyvai skrandžio vėžio diagnostikai.
Galimybes plečia tarptautinė partnerystė
Mikrobiomo tyrimų kontekste ypatingai svarbus Lietuvos ir Vokietijos mokslininkų bendradarbiavimas. Pasak prof. J. Kupčinsko, Universitetas mikrobiomo tyrimuose turi ilgametį strateginį partnerį – Kylio universiteto Klinikinės ir molekulinės biologijos institutą. Jo mokslininkai prof. Stefan Schreiber, prof. Andre Franke ir prof. Philip Rosenstiel yra tarptautinių mastu pripažinti tyrėjai, sukūrę vieną pažangiausių transliacinės medicinos centrų visoje Europoje.
Abiejų mokslo įstaigų mokslininkai vykdo stažuotes, mokslinius tyrimus, bendrus „Horizon Europe“ projektus. Kauno klinikų gydytojai taip pat ne kartą stažavosi Kylio universiteto ligoninėje, gilino žinias inovatyvių gydymo metodų, kaip pvz. mikrobiomo transplantacija, temose.
LSMU Virškinimo sistemos tyrimų instituto vadovas prof. J. Kupčinskas mano, kad šios srities tyrimai ir bendradarbiavimas su verslu Lietuvoje turi itin geras perspektyvas.
Ateities projektai padės užkirsti kelią ligoms
„Mūsų komandos teikti projektai sulaukė reikšmingo Europos komisijos finansavimo, plėtojame nemažai partnerysčių su biomedicinos srityje veikiančiomis Lietuvos ir užsienio šalių verslo įmonėmis. Manau, kad Lietuva turi puikiais galimybes tapti mikrobiomo srities mokslinių ir taikomųjų tyrimų regiono lydere“, – sako prof. J.Kupčinskas.
Pagrindinėmis sėkmės priežastimis profesorius įvardino plačią jo ir prof. J. Skiecevičienės vadovaujamos mokslinės grupės tarptautinę tinklaveiką bei itin kompetentingą tarpdisciplininę tyrėjų komandą, kurią sudaro gastroenterologai, onkologai, chirurgai, biologai, chemikai, bioinformatikai ir kitų sričių specialistai.
„Šiuo metu jau iniciavome ir daugiau mokslinių tyrimų mikrobiomo tematika, apimančių kitas medicinos sritis: vaikų ligas, oftalmologinius, neurologinius, plaučių vėžio ir kt. susirgimus. Perspektyvūs tyrimai tęsiami, ateityje tikimės ne mažiau svarių rezultatų, nei esame pasiekę šiandien“, – į ateitį žvelgė prof. J. Kupčinskas.