Skaičiuojama, kad šiuo metu vidutinė senatvės pensija siekia 596 Eur ir sudaro 45 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“, o turint būtinąjį stažą – 637 Eur arba 48 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“. Jei pajamos senatvėje susidėtų iš skirtingų pensijų pakopų, t. y. einamųjų išmokų, pensijų fondų ir papildomo kaupimo, jomis būtų galima pasiekti apie 70 proc. buvusio pajamų lygio darbingu gyvenimo laikotarpiu.
Vis dėlto pasinaudoti galimybe užsitikrinti iki 30 proc. didesnę senatvės pensiją skuba ne visi – dalis gyventojų atsisako dalyvauti pensijų kaupime ir senatvėje renkasi kas mėnesį gauti tik „Sodros“ pensiją.
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis sako pastebintis įdomų paradoksą – žmonės nekvestionuoja pačių socialinio draudimo įmokų naudos, tačiau sprendimas kaupti lėšas pensijai papildomai kai kuriems vis dar kelia dvejones. Pasak jo, įtakos tam turi daugialypės priežastys: gyvename pakankamai trumpai, vis dar galvojame, kad mumis turi pasirūpinti kažkas, turime negatyvių patirčių, atsineštų iš planinės ekonomikos laikų, o dėl finansinio raštingumo stokos ne visuomet suprantame, kaip veikia ir kaip kontroliuojami yra pensijų fondai.
Sudėtinių palūkanų „stebuklas“
Tie gyventojai, kurių pensijų dalį jau dabar sudaro išmokos iš II pakopos pensijų fondų, kartais lygina jas su „Sodros“ išmokų dydžiu. T. Gudaitis atkreipia dėmesį, kad papildomai kaupti II pakopos pensijų fonduose lietuviai pradėjo sąlyginai neseniai, todėl tai, kad „Sodros“ išmokos kol kas sudaro didesnę pensijų dalį, yra natūralu.
„Kuo ilgesnį laikotarpį lėšos kaupiamos II pensijų fonde, tuo labiau apčiuopiamus rezultatus galima pajausti – dėka sudėtinių palūkanų efekto net ir mažos kasmėnesinės sumos ilgalaikiu periodu gali virsti išties solidžia suma, reikšmingai prisidėsiančia prie senatvės pensijos padidėjimo“, – sako pašnekovas.
Tam, kad suprastume sudėtinių palūkanų efektą, verta panagrinėti realistišką pavyzdį. Jo apskaičiavimui remsimės vidutiniu darbo užmokesčiu (VDU), kuris šiuo metu siekia 2161 Eur prieš mokesčius.
Kaupimui II pakopos pensijų fonde skirtos lėšos:
Dirbančiojo įmoka (3 proc.) – 64,83 Eur
Skatinamoji valstybės įmoka (1.5 proc.) – 32,41 Eur
Bendra kasmėnesinė įmoka: apie 100 Eur
T. Gudaitis paaiškina: kaupiant II pensijų pakopoje, palūkanos yra skaičiuojamos ne tik nuo pradinės investuotos sumos, tačiau ir nuo uždirbtų palūkanų. Tokiu būdu reinvestuojant palūkanas, bendra taupymui skirta suma augs geometrine progresija. Kitaip tariant, su 8 proc. palūkanomis investuoti 100 Eur virs 108 Eur, o reinvestavus visą šią sumą turėsite jau 116,64 Eur.
Nors pirmaisiais metais uždarbis gali neatrodyti įspūdingai, kaupiant dešimtmečiais jis virsta išties solidžiomis sumomis. Pavyzdžiui, jei kas mėnesį nuosekliai atsidėsite minėtus 100 Eur, o palūkanų dydis visuomet išliks 8 proc., po 40 metų būsite sukaupę 349 100 Eur* (periodinės įmokos sudarys 48 000 Eur, o prieaugis – 301 100 Eur).
* Šis pavyzdys yra tik informacinio pobūdžio, paremtas preliminariais skaičiavimais. Atkreipkite dėmesį, kad finansų rinkos svyruoja ir investicinė grąža nuolatos kinta.
Ar gali infliacija suvalgyti pensiją?
Pensijų fondų rezultatai nuteikia optimistiškai – LIPFA duomenimis, nuo 2004-ųjų 5,9 mlrd. Eur įmokų pervedę žmonės jau uždirbo 2,9 mlrd. Eur.
Vertinant ilgalaikius rezultatus, papildomo kaupimo pensijų fonduose nauda abejonių nekelia, tačiau vis dar nesiryžtančius papildomai kaupti neramina infliacijos klausimas.
„Kalbant apie infliaciją, reikėtų nepamiršti svarbaus aspekto – kaupimas ir investavimas vyksta ne vienerius metus, o finansų rinkose paprastai investuojama pagal gyvenimo ciklų strategiją. Tai reiškia, kad jaunų žmonių lėšos investuojamos rizikingiau, bet su didesne galima grąža. Vėliau investicijos nukreipiamos į valstybių vyriausybių obligacijas, kurių grąža mažesnė, tačiau garantuojamas jų išpirkimas“, – aiškina T. Gudaitis.
Anot pašnekovo, ilguoju laikotarpiu net ir esant nepastoviai situacijai rinkoje, toks investavimas duoda teigiamą grąžą ir lenkia infliaciją. Tai, kad pensijų fondų vidutinė grąža kasmet lenkia vidutinę metinę infliaciją, rodo ir Lietuvos banko atlikti skaičiavimai.
Kokią pyrago dalį atsiriekia pensijų fondų valdytojai?
T. Gudaitis atkreipia dėmesį, kad abejones dėl papildomo kaupimo II pensijų pakopoje pakursto ir baimės, esą papildomas kaupimas yra naudingas tik pensijų fondų vykdytojams, o ne dalyviams, nors tai – visiška netiesa.
„Žmogus gauna visą grąžą, kurią pensijų fondų valdytojai uždirba investuodami. Suma, kurią gyventojas mato savo pensijų sąskaitoje, yra ta, kurią jis sukaupė. Vienintelis atskaitymas, kuris atliekamas – turto valdymo mokestis“, – aiškina LIPFA vadovas.
Šiuo metu įstatymu nustatytos mokesčio lubos negali viršyti 0,5 proc. per metus nuo sukauptų lėšų. Jokių kitų mokesčių, anot T. Gudaičio, nėra ir negali būti. Jis pastebi, kad ir taip nedideli atskaitymai turi tendenciją dar mažėti. Pavyzdžiui, maždaug prieš dvidešimt metų, kai buvo įsteigti pensijų fondai, atskaitymo mokesčio lubos galėjo siekti net iki 3 procentų.
„Mes kalbame apie nustatytas lubas, tad atskaitymai gali būti ir mažesni. Be to, įstatymu numatyta, kad pensijų fondą valdančios bendrovės klientų turtui pasiekus 2,5 milijardų eurų, mokesčio lubos mažinamos iki 0,4 proc. per metus“, – pasakoja T. Gudaitis.
Kas kontroliuoja pensijų fondų veiklą?
LIPFA vadovas atkreipia dėmesį, kad pensijų fondų išorinis auditas bei priežiūra yra itin griežti, o įvairių saugiklių ir reguliavimo pensijų kaupimo sistemoje yra išties daug.
„Pirmiausia, klientų turtas yra atskirtas nuo jį valdančios bendrovės turto. Tai reiškia, kad pensijų kaupimo bendrovė gali būti perkama, parduodama, tačiau klientų turtas dėl to nenukenčia. Klientų turto bendrovė niekaip negali pasisavinti ar panaudoti savo tikslams“, – sako T. Gudaitis.
Visas pensijų fondo turtas yra saugomas depozitoriume. Jo funkcija yra saugoti fondų investuotojų investicijas, jų interesus ir užtikrinti, kad fondo valdytojas veiktų sąžiningai visų fondo investuotojų atžvilgiu.
Kiekvienas pensijų fondas bei juos valdančios bendrovės yra audituojamos nepriklausomų auditorių . Taip pat labai svarbu akcentuoti, jog pensijų kaupimo veiklą prižiūri ir Lietuvos bankas. Be to, numatyta ir daugybė apsaugos priemonių, padedančių išvengti didesnio investicijų nuvertėjimo. Viena iš jų — investicijų diversifikavimas: pensijų fondo turtas, vadovaujantis pensijų kaupimo veiklą reglamentuojančiais įstatymais, turi būti investuojamas į įvairias investavimo priemones, turto klases, regionus ar sektorius.
Ar galima gauti išmokas išėjus į išankstinę pensiją?
T. Gudaitis išsklaido ir dar vieną neretai girdimą mitą, esą į išankstinę pensiją išėjęs žmogus neturės galimybės pasinaudoti II pensijų pakopoje sukauptomis lėšomis.
„Šiuo atveju reikėtų nepainioti II ir III pensijų pakopos. II pensijų pakopa – tai bendros pensijų sistemos dalis, todėl įgiję teisę į pensiją, išmokas gausite tiek iš „Sodros“, tiek iš pensijų fondo. Tiesa, jei pensinį amžių pasiekęs gyventojas vis dar dirba, jis gali pasirinkti ir kitą modelį – gauti tik „Sodros“ pensijos dalį, o II pensijų pakopoje toliau kaupti pinigus ir lėšomis pasinaudoti tuomet, kai nebegauna pajamų iš darbinės veiklos“, – sako LIPFA vadovas.
Jis pabrėžia, kad laiko prasme sąlygos gauti pensiją iš „Sodros“ ir antros pakopos pensijų fondų yra vienodos. Kitaip tariant, pasinaudoti išmokomis galėsite tik sulaukę įstatymuose numatyto senatvės pensijos amžiaus, o jei šis bus prailgintas, atitinkamai ilgiau reikės mokėti įmokas tiek „Sodrai“, tiek į pensijų fondus.
Nesulaukus pensinio amžiaus atsiimti galima tik III pensijų pakopoje sukauptus pinigus, tačiau tokiu atveju valstybei turėsite sugrąžinti GPM lengvatą, taigi jūsų sukaupta suma gali būti mažesnė, nei tikėjotės. Išimtis taikoma tais atvejais, jei III pensijų pakopos sutartis galioja daugiau nei 10 metų ir iki pensijos jums liko mažiau nei 5 metai.
Ar pensijų fondai atsparūs krizėms?
Mitų, gaubiančių pensijų fondų veiklą, yra išties įvairių. Atsakymus į daugumą svarbiausių klausimų tikriausiai jau radote pirmoje straipsnio dalyje, tačiau paliesti reikėtų ir pensijų atsparumo krizėms temą, ypatingai šiandieniniame neapibrėžtos geopolitinės situacijos kontekste.
Siekdamas išsiaiškinti, kaip antrosios pakopos pensijų fondai reaguoja į finansų krizes ir kaip nuo jų apsisaugoti, Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius dr. Audrius Kabašinskas kartu su komanda atiko tyrimą, paremtą streso testais. Lietuvos mokslininkai tapo pirmaisiais pasaulyje, sugalvoję būtent tokį streso testų pritaikomumą.
„Taip jau sutapo, kad projekto metu nutiko du svarbūs visą pasaulį ir Lietuva sukrėtę įvykiai: pandemija ir karas Ukrainoje. Tad turėjome galimybę pamatuoti, kiek pensijų fondai atsparūs finansų krizėms. Ne tik šioms, bet ir didesnėms“, – pasakoja profesorius.
Anot profesoriaus A. Kabašinsko, tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvos antrosios pakopos pensijų fondai yra atsparūs ir jais tikrai galima pasitikėti – istoriškai jie užtikrina ilgalaikį augimą. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad atsparumas krizei didele dalimi priklauso nuo fondo pasirinktos investavimo strategijos.
„Akcijų rinkos atsigauna keletą kartų greičiau nei obligacijų, todėl konservatyviausiems fondams, kurie daugiau nei 90 proc. investuoja į obligacijas ir kitus ne tokius rizikingus instrumentus, po neigiamų šokų atsigauti prireikia daugiau laiko. Dauguma mūsų stebėtų pensijų fondų krizės akivaizdoje keitė investavimo strategiją ir dėl to išlaikė augimą tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu“, – pasakoja tyrimo autorius.
Įdomu tai, kad tie fondai, kurie krizės metu rodė prasčiausius rezultatus, šiemet turėjo didžiausią augimą. Tai mokslininkas A. Kabašinskas paaiškina esminiu investavimo krizės metu principu: kuomet ekonomika smunka, investuotojams atsiveria galimybės pigiau supirkti vertybinius popierius ir gauti didesnį pelną ekonomikai atsigavus.
Papildomai kaupti pensijai turėsime, nes kito kelio nėra
Profesorius A. Kabašinskas pastebi, kad nepaisant gerų rodiklių, daliai lietuvių pensijų fondų sistema vis dar kelia nepasitikėjimą. Tam įtakos, anot jo, turi kelių skirtingų aspektų visuma.
Visų pirma – tai finansinio raštingumo stoka ir gyvenimas tam tikrame informacijos burbule. Jei žmogų supančioje aplinkoje yra pesimistiškai nusiteikusių papildomam kaupimui, natūraliai tai formuoja ir paties žmogaus supratimą, požiūrį. Kitas dalykas – nuolatinė kaita, reformos ir neapibrėžtumas.
Abejojančius dėl papildomo kaupimo pensijai naudos, mokslininkas ragina realiai įsivertinti ateities prognozes: „Demografinė situacija prastėja ne tik Lietuvoje, bet visoje Europoje, taip pat labiau išsivysčiusiose Azijos šalyse. Maždaug po dešimtmečio vienam dirbančiajam Lietuvoje reikės išlaikyti du pensininkus. Vadinasi įmokos „Sodrai“ turės ženkliai augti, priešingu atveju negalėsime didinti pensijų. Antroji pensijų pakopa, kurioje lėšos būsimai pensijai kaupiamos visą darbingo amžiaus periodą, ir yra skirtos tam, kad kompensuotų atotrūkį“.