Apie tai, kaip „atrakinti“ sunkumus, kuriuos patiria paauglys, ir ką daryti, jei artimoje aplinkoje nėra į ką atsiremti, ko paklausti ar paprašyti pagalbos, laidoje „Delfi diena“ diskutuojame su Milda Kiele, vaikų ir paauglių psichologe, ir Gintare Mukulione, maltiečių jaunimo palydėjimo į savarankišką gyvenimą koordinatore.
Milda, su kokiomis problemomis dažniausiai susiduria šių laikų jaunuoliai? Ką jie dažniausiai sprendžia savyje?
Tai turbūt tokios problemos, kurios būdingos visiems žmonėms. Tai ir panikos atakos, ir nerimo sutrikimai, depresiškumas, santykių problemos. Dar įtampa dėl mokslo. Viskas, ką galėtume sugalvoti, gali būti būdinga ir paaugliams.
O kodėl jaunuoliai yra linkę užsidaryti? Žinome, kad vaikai, ir vyresnio amžiaus žmonės tarsi nesunkiai išsišneka, pasidalina, ką jaučia, kodėl paaugliams yra sunkiau atsiverti?
Nežinau, ar visiems paaugliams tikrai sunkiau atsiverti. Man atrodo, kad paaugliai dažniau būna neišgirsti, o kai tavęs neišgirsta, tai ir užsidarai. Paaugliai juk nepilnamečiai, jiems suaugusieji nori pamokslauti, pamoralizuoti. Tokie dalykai tikrai neskatina atsivėrimo. Tai tada jie užsisklendžia.
Gintare, su kokiomis problemomis susiduria maltiečių globojami jaunuoliai?
Maltiečių globojamą jaunimą, einantį į savarankišką gyvenimą, užklumpa dvigubos problemos. Vienos jų, kaip minėjo Milda, mokymosi, studijų pasirinkimas, būsto paieška, santykių kūrimas, net paprasčiausia buitis, tokia kaip namų tvarkymasis, mokesčių mokėjimas, apsipirkimas. Prie jų prisideda emociniai sunkumai, nes jaunuoliai, išėję iš globos įstaigos, jaučiasi įskaudinti savo biologinių tėvų, nes buvo jų atstumti, neturi santykio su artimaisiais. Jie vieniši, todėl nemoka megzti kontakto, kurti santykio su kitais žmonėmis ar darbdaviu, nemoka bendrauti. Tuomet atsirandame mes, palydėjimo koordinatoriai, kurie stengiamės būti šalia, būti atrama gyvenime.
Žinau, kad maltiečiai teikia jaunuoliams palydėjimo į savarankišką gyvenimą paslaugą. Kokia tai paslauga, kaip jaunuoliams padedama kovoti su įvairiais sunkumais, kuriuos išvardijote?
Maltiečiai jaunuolių į savarankišką gyvenimą palydėjimo paslaugą teikia 3 Lietuvos miestuose – Kaune, Marijampolėje, Telšiuose. Ji skirta jaunimui nuo 16 iki 24 metų, kurie patiria ar yra patyrę socialinę riziką, turi globos patirtį. Šiuo metu tokią paslaugą gauna 30 jaunuolių. Tai jiems ypač svarbu ir reikalinga, nes daugelis neturi sektino pavyzdžio savo biologinėje šeimoje, nesulaukia pagalbos iš artimųjų, ne kartą suaugusiųjų yra nuvilti. Jie visą kelią į savarankišką gyvenimą turi išeiti patys, be palaikymo ir sektinų orientyrų. Tai sukelia jiems nerimą, pasimetimą, nesaugumo jausmą. Kurdami ryšį, būdami šalia, mes, maltiečiai, tampame jiems kaip šeima.
Kaip veikia paslauga realiame gyvenime? Ar koordinatorius gali sulaukti skambučio ir dieną, ir naktį?
Iš savo patirties galiu pasakyti, kad santykį su jaunuoliu užmezgame ne per dieną. Pagalbos ieškantys jauni žmonės, kaip ir visi mes, yra skirtingi, kiekvienam reikia skirtingo laiko santykiams užmegzti. Be to, reikia tapti ir draugu, ir mama, ir mokytoja. Būna, kad atsitikus svarbiam įvykiui, jaunuolis paskambina ir vėlai vakare, nes, pavydžiui, pametė namų raktus. Kaip ir kiekvienoje šeimoje, iškyla visokių čia ir dabar spręstinų klausimų, kai reikia pasitarti, kartu imtis veiksmų. Tad koordinatorių darbas neapsiriboja įprastu laiku nuo 8 iki 17 val., nes tampi jaunuoliui artimu žmogumi ir dalyvauji jo kasdieniame gyvenime.
Tas bendravimas toks betarpiškas?
Tikrai taip, negali ribos nubrėžti, kad tokius klausimus sprendžiame, o tokius – ne. Kai atsiranda pasitikėjimas, santykis, kurį stengiesi išlaikyti, net skatini kreiptis kada jam reikia, puoselėji ir vertini jo nuoširdumą. Tada ir „atrakini“ jauno žmogaus užsisklendusius jausmus, išgirsti jo vidų. Ir tampi jo palydovu ieškant kelio į savarankišką gyvenimą.
Kreipiuosi į Mildą: ne visi jaunuoliai yra linkę atsiverti, papasakoti savo problemas, kokių sąlygų reikia, kad jaunas žmogus atsivertų? Artimo ryšio, saugumo, o kas dar galėtų būti svarbu?
Svarbiausia yra pasitikėjimas ir saugumas, tada artimas ryšys. Kartais žmonės stabdo save, nes galvoja: neturiu artimo santykio su tuo paaugliu, tai neisiu ir nekalbinsiu. Iš patirties žinau, kai prie paauglio prieina mokytoja, su kuria jis jaučiasi pakankamai saugiai, ir pasako: „Žinai, Pranuk, aš matau, kad tau blogai, tu užsisklendęs, papasakok”, paauglys pradeda pasakoti vien dėl to, kad jį užkalbino. Man atrodo, labai svarbu, kad manęs nestabdytų žmonės galvodami, kad galbūt aš neatitinku kažkokių sąlygų. Svarbu kelti tą pasitikėjimą ir kurti saugią aplinką. Jeigu mokykloje vidury koridoriaus mokytoja bandys prakalbinti paauglį, tai, greičiausiai, jis neatsivers. Nes nėra saugumo jausmo, kai aplinkui kažkas laksto, vaikšto, gali išgirsti. Reikėtų pokalbio pakviesti į kabinetą ir tą saugumo sąlygą įvykdyti.
Ką patartumėte tėvams, kurių atžalos paaugliai niekaip neatsiveria, nepasipasakoja, nors akivaizdu, kad kažkas vyksta? Reikėtų kreiptis į specialistą? Kada reikėtų kreiptis ir ar yra kitų metodų? Kaip sužinoti, kas vaiką kamuoja?
Kartais yra sudėtinga nustatyti tą ribą, kada jau reikia kreiptis į specialistą. Bet jeigu kyla tokia mintis, tikrai nepamaišys pagalba, kai nepavyksta prakalbinti savo jėgomis. Reikėtų stengtis nespausti kalbėtis, labai gerai yra kažkokia bendra veikla. Daug paauglių atsiveria važiuojant automobiliu, einant pasivaikščiot, geriant kartu kavą ar arbatą. Kavinės aplinka atitraukia nuo namų sienų, kai nereikalaujama būtinai pasipasakoti, nes esu aš tavo mama ar tėtis. Žinoma, kiekvienai mamai ir kiekvienam tėčiui rūpi, bet tas atsivėrimas neįvyks per prievartą ir per jėgą. Reikėtų labiau skleisti žinutę, kad aš matau, man rūpi ir norėčiau sužinoti, kas vyksta tavo viduje. Man esi svarbus.
Gintare, noriu dar paklausti apie maltiečių akciją „Drąsiau į gyvenimą”, kuri skirta atsigręžti į jaunuolius. Papasakokite plačiau, kokiose srityse jaunuoliams yra padedama ir kaip Lietuvos gyventojai prie šios akcijos gali prisidėti?
Maltiečių paramos akcija yra skirta vaikams, paaugliams ir jaunuoliams paremti, kurie patiria vienokias ar kitokias rizikas, turi globos patirčių. Jos tikslas – padėti kurti geresnę ateitį, skatinti juos siekti svajonių, mokslo. Finansinė parama nukreipta individualiems poreikiams kompensuoti: korepetitoriams, kai stringa mokslai, būtinų specialistų konsultacijoms, kai reikia teisininko, psichologo ar kt. pagalbos. Galbūt kažkuris iš jaunuolių svajoja apie ypatingus sporto ar meno užsiėmimus ir yra tam gabus, bet lėšų neturi. Tikslas – išgirsti ir atsiliepti į ne kartą suaugusiųjų nuvilto jauno žmogaus prašymus, kad tas vienišas išsigandęs jaunuolis išdrįstų svajoti, siektų savo svajonių ir atsikratytų jį lydinčių „nieko iš tavęs nebus“ etikečių.
Visą informaciją apie akciją „Drąsiau į gyvenimą”ir aukojimo galimybes rasite šiame puslapyje. Kviečiame paskaityti maltiečių globojamų jaunuolių istorijas ir prisidėti pasirinkto dydžio auka prie iniciatyvų. Aukoti galima ir tiesiai į jaunimui skirtą sąskaitą: Maltos ordino pagalbos tarnyba LT294010051003992200 (Luminor bankas).