Žemo lygio darbdavių darbo kultūra, kuomet nėra laikomasi darbų saugos reikalavimų, darbuotojams neužtikrinamas socialinis saugumas, o atlygio dalis už darbą vis dar mokama „vokeliuose“, neigiamai veikia darbo rinką, didina jos šešėlį.
VDI – LR viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka veikianti įstaiga, kurios misija yra saugoti darbuotojų sveikatą ir gyvybę, skatinanti socialinį dialogą bei vykdyti darbo įstatymų pažeidimų, nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių ligų prevenciją. Tačiau norint maksimaliai įgalinti šios institucijos veiklą, būtinas ir piliečių įsitraukimas, kuris, dėl įvairių visuomenėje vyraujančių mitų ir baimių, šiai dienai vis dar yra nepakankamas.
Nepagrįstos baimės
Baimė, kad besikreipiančiojo tapatybė bus atskleista darbdaviui, yra viena dažniausių priežasčių, dėl kurios darbuotojai nedrįsta kreiptis į VDI. Žmonės baiminasi galimų nemalonių pasekmių – psichologinio spaudimo ar net atleidimo iš darbo, juk tai reikštų tiek finansinius nuostolius, tiek emocinį stresą dėl tolimesnės ateities nežinomybės.
Vedini minėtų baimių, darbuotojai tampa savo pačių įkaitais – jų teisės pažeidžiamos, bet kreiptis pagalbos ir spręsti susidariusias problemas nedrįstama. Pasak VDI vadovo, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektorius Jono Griciaus, dalis kentėti nenorinčių darbuotojų išdrįsta problemos sprendimą patikėti VDI specialistams, tačiau tai daro anonimiškai, gerokai apsunkindami inspektorių darbą.
„Kreipdamiesi anonimiškai darbuotojai įprastai nenurodo savo vardo ir pavardės, pateikia neegzistuojantį adresą ar telefono numerį, į elektroninius laiškus neatsako. Pagal vidines mūsų taisykles, anoniminis skundas, prašymas ar pranešimas dėl viešojo intereso pažeidimų turėtų būti paliekamas nenagrinėtas, tačiau dažnu atveju tyrimą mes pradedame. Vis tik pasiekti norimų rezultatų, kuomet su mumis tiesiogiai nebendradarbiaujama, nepatikslinami faktai ir pan., ganėtinai sunku. Pasitaiko ir tokių situacijų, kuomet tyrimo išvadų niekas neatsiima“, – sako J. Gricius.
Baimė dėl asmeninių duomenų atskleidimo, anot pašnekovo, nėra pagrįsta. Gavus skundą ar pranešimą dėl viešojo intereso pažeidimo ir pavedus atlikti ūkio subjekto neplaninį patikrinimą, VDI inspektoriams draudžiama nurodyti pareiškėjo duomenis bei skleisti su juo susijusią informaciją. Tai – ypatingai svarbi VDI vidinės politikos dalis.
„Visi teisės aktai, kurie reguliuoja mūsų veiklą, numato, kad turime saugoti darbuotojų anonimiškumą bei išlaikyti konfidencialumą. Todėl inspektoriams yra griežtai draudžiama atskleisti bet kokią informaciją apie pareiškėją. Tik labai retais ir pavieniais atvejais gauname pranešimų, kad kažkas paviešino pareiškėjo duomenis“, – aiškina J. Gricius.
Anot pašnekovo, tokie atvejai nėra susiję su VDI inspektorių nekompetencija. Didžiausias nusiskundimų kiekis gaunamas iš smulkiojo arba vidurinio verslo segmento, tad įmonėje, kurioje dirba nedidelis kiekis darbuotojų, neretai galima tiesiog nuspėti, kuris iš jų galėjo kreiptis pagalbos ir pateikti skundą.
Anot J. Griciaus, dalis darbuotojų, kurių teisės galimai yra pažeidžiamos, nesikreipia ne tik dėl baimės dėl asmeninių duomenų paviešinimo. Ginti savo teises trukdo ir klaidingas įsitikinimas, esą jų problemos nėra pakankamai reikšmingos, todėl pateiktas skundas tiesiog nuguls stalčiuose ir nebus išnagrinėtas. Vis dėlto statistika rodo priešingus rezultatus: dėl viešojo intereso pažeidimų VDI per mėnesį vidutiniškai gauna 350 skundų ir pranešimų, iš kurių ištiriama 96-98 proc.
„Tik keli procentai pranešimų nėra nagrinėjami, jei dėl teisės aktų nustatytos tvarkos VDI nėra kompetentinga tai padaryti, pranešimas akivaizdžiai grindžiamas tikrovės neatitinkančiais faktais, yra parašytas nesilaikant tvarkos, neaiškiai ar nelietuviškai. Taip pat skundas gali būti nenagrinėjamas, jei tuo pačiu klausimu atsakymą arba sprendimą jau yra pateikusi pati VDI, o naujų duomenų tuo pačiu klausimu negauta arba skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti arba išnagrinėjo teismas“, – aiškina J. Gricius.
Ką būtina žinoti prieš kreipiantis į VDI?
Nors pateikti skundą VDI dėl savo teisių gynimo gali absoliučiai visi darbuotojai, tokia priemone, anot J. Griciaus, nereikia piktnaudžiauti. Iškilus konfliktui darbo vietoje, specialistas pirmiausia ragina bandyti rasti bendrą kalbą su darbdaviu ir pasikonsultuoti su VDI specialistais.
„Žinoma, geriausia, jei konfliktinę situaciją pavyktų išspręsti taikiuoju būdu, tiesiog pasikalbėjus su darbdaviu. Jei tai neįmanoma, kitas žingsnis turėtų būti konsultacija su VDI specialistais. Esant neaiškumams, visuomet raginame susisiekti su mumis viešai skelbiamu telefonu (8 5) 213 9772) ir pasitarti, kaip reikėtų pasielgti vienoje ar kitoje situacijoje. Tuomet galima konstruktyviau megzti dialogą su darbdaviu ir jeigu norimų rezultatų pasiekti nepavyksta, – teikti skundą VDI“, – sako inspektorius.
Skundą ar pranešimą VDI galima pateikti elektroniniu paštu, telefonu ar atsiųsti paštu. Pačiame pranešime būtina kuo aiškiau išdėstyti esamą situaciją – nurodyti faktus apie daromus pažeidimus, ūkio subjekto pavadinimą, pareiškėjo kontaktinius duomenis.
Gavusi skundą ar pranešimą apie pažeidimą darbo vietoje, VDI inicijuoja neplaninį patikrinimą. Saugant konfidencialumą, pirmiausia yra atliekama dokumentinė patikra, vertinama, kaip yra laikomasi įstatymų, darbų saugos reikalavimų. Tuomet apklausiami darbuotojai, ar šie susiduria su skunde išvardintais pažeidimais, renkami įrodymai.
„Jei nustatomi pažeidimai, patikrintam subjektui yra teikiamas reikalavimas per nustatytą laikotarpį juos pašalinti. Praėjus duodam terminui, atliekamas pakartotinis inspektavimas ir pareiškėjui paruošiamas atsakymas. Jei nustatomi labai šiurkštūs pažeidimai, kurie tiesiogiai kelia pavojų darbuotojų sveikatai ir gyvybei, iškart taikoma administracinė atsakomybė, skiriamos baudos. Pavyzdžiui, šiais metais VDI paskirtų baudų suma siekė daugiau nei 2 mln. eurų“, – sako J. Gricius.
Ragina nelikti abejingais
Ūkio subjektų planinių ir neplaninių patikrinimų metu dažniausiai nustatomi darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimai. 2020 ir 2021 metais šie pažeidimai vidutiniškai sudarė apie 73 proc. patikrinimų metu nustatytų pažeidimų.
„Tai rodo, kad vis dar neturime susiformavusios tinkamos darbo kultūros, kurioje gerbiamas darbuotojas ir jo atliekamas darbas, sudaromos darbui saugios sąlygos. Nėra svarbu, kiek darbuotojų dirba įmonėje – 5 ar 5 000, – visi jie darbovietėje turi jaustis saugiai ir oriai. Darbuotojas yra vertybė ir darbdavys turėtų tai suprasti“, – teigia J. Gricius.
Nors pagrindinis VDI tikslas – apsaugoti darbuotoją, jo sveikatą ir gyvybę, be pilietiškų ir norinčių gerinti situaciją valstybėje žmonių pagalbos, tai įgyvendinti praktiškai neįmanoma.
„Viskas prasideda nuo drąsių žmonių. Labai gerbiame tuos piliečius, kurie nesitaiksto su neteisybe, išdrįsta kreiptis pagalbos ir siekia tvarkos bei skaidrumo mūsų valstybėje. Atsigręžkime į savo kiemus, kaimynus ir vietas, kuriose žmonės yra išnaudojami nelegaliu darbu. Tai yra valstybės ir jos piliečių apgaudinėjimas, su kuriuo privalome kovoti visi. Tad labai raginčiau nebebijoti ir prisidėti prie šios kovos“, – sako J. Gricius.
Užsakymo nr.: PT_88920927