Situacija kelia dviprasmiškus jausmus: galima pykti, kad šiuolaikiniai mokiniai neišlenda iš ekranų arba galima pasistengti suprasti, kad skaitmeninė revoliucija yra šių laikų neišvengiamybė, o tuo pačiu ir galimybė, atverianti naujus kelius mokymosi procese.
Informacinės technologijos vis labiau veikia mokymo ir mokymosi metodus. Nors pats mokymo turinys išlieka stabilus, ugdymo procesas nuolatos kinta ir jei nenorime atsilikti, turime sparčiai žengti koja kojon su laikmečiu. Matyt, atėjo metas pripažinti, kad informacinės technologijos skverbiasi į mokymosi aplinką ir tampa vienu svarbiausių elementų, leidžiančių didinti ugdymo efektyvumą ir ugdymo procese naudotis naujausiais informaciniais ištekliais.
Mokymosi galimybių pilnai neišnaudojame
Galime pasidžiaugti, kad mūsų mokyklose naudojama įranga po truputėlį modernėja: jau įprastus stacionarius kompiuterius keičia lengviau pritaikomos ir panaudojamos planšetės, diegiamos ir kitokios informacinės ir komunikacinės technologijos – interaktyvios lentos, projektoriai, mokymosi procesą pagyvinančios ir palengvinančios kameros.
„Pilnaverčių modernių mokymo sprendimų poreikį ir būtinybę ypatingai išryškino užklupusi pandemija. Su turimais minimaliais resursais mokytojams teko labai greitai pereiti nuo kontaktinio mokymo prie nuotolinio ar hibridinio. Lietuvos mokytojai atskleidė savo kūrybiškumą ir profesionalumą sunkiomis sąlygomis, tad galime tik įsivaizduoti ką jie galėtų nuveikti turėdami visaverčius moderniausius technologinius sprendimus“, – pastebi Mantas Nemickas, „Epson Europe“ verslo plėtros Baltijos šalims vadovas.
Specialistai, kalbėdami apie šiuolaikinius mokymosi iššūkius, dažnai akcentuoja būtinybę kuo labiau atsižvelgti į dabartinės kartos vaikų informacijos vartojimo ir dėmesio koncentravimo įgūdžius, ieškoti naujų mokinius įtraukiančių ir informaciją įsisavinti padedančių metodų. Neišvengiamai pasikeitė ir pačių mokytojų vaidmuo bei pareigos – kiekvienam tenka nemažai investuoti į savo žinių bei gebėjimų tobulinimą, padėti mokiniams ne tik atsirinkti tinkamą informaciją, bet ir tinkamai ją pateikti.
Laikai, kuomet mokomoji medžiaga buvo pateikiama tik žodžiu ar piešiant kreidele ant juodos lentos – senokai praeityje. Vis aktualesnis tampa informacijos perteikimas vaizdine medžiaga, pačių mokinių įtraukimas į mokymosi procesą, paverčiant juos ne klausytojais, o aktyviais dalyviais.
„Nors mokyklos stengiasi modernizuoti klases, šiai dienai viskas vyksta gana chaotiškai – trūksta vieningo standarto, principų ir gairių. Ne mažiau aktualus klausimas mokyklų modernizavimo etape – biudžetas. Apmaudu, tačiau pasidairius po Lietuvos mokyklas, tikrai dar galime rasti nemažai mokyklų ir klasių, kuriose vis dar naudojamos senosios priemonės – klasikinė lenta ir kreida“, – pastebi M. Nemickas.
Anot pašnekovo, moderni ir Europos sąjungos žaliąjį kursą atitinkanti alternatyva tokiems moraliai atgyvenusiems mokymosi įrankiams galėtų būti plačiai pritaikomas interaktyvus projektorius. Vienu metu prie tokios išmaniosios lentos gali dirbti du mokiniai ir mokytojas, o pati išmanioji lenta gali būti naudojama ir hibridiniam mokymui ir mokymuisi. Tam puikiai pasitarnauja ir papildoma kompanijos sukurta programinė įranga – GO Board.
Specialistai atkreipia dėmesį, kad aukščiausi mokinių pasiekimai yra tose šalyse, kuriose skaitmeninės technologijos ugdymo procese taikomos nuosaikiai ir tikslingai. Todėl tobulinant ir modernizuojant mokimuisi skirtą įrangą, būtina žvelgti kompleksiškai – projektorius, nors ir esminis įrenginys, tėra pirmas žingsnis link hibridinio sprendimo. Pilnam ir subalansuotam sprendimui reikia aukštesnės klasės video kamerų, kokybiškos audio sistemos.
Siekiant gerinti mokymosi rezultatus, taip pat būtina daugiau dėmesio skirti visapusišką moksleivių įsitraukimą skatinančiam ir kūrybinį jų potencialą atskleidžiant STEAM ugdymui, kurio metu mokiniai mokosi per patyrimus – eksperimentuodami, bandydami realybėje pritaikyti turimas teorines žinias.
„Gamtos mokslai ir jų taikymas praktikoje neatsiejamas nuo aukštųjų technologijų, todėl mokiniams kritiškai svarbu turėti galimybę mokytis naudojant naujausius ir pažangiausius įrenginius, mokėti juos kūrybiškai derinti. Be viso to įsivaizduoti pažangą – praktiškai neįmanoma“, – sako „Epson Europe“ verslo plėtros Baltijos šalims vadovas.
Šiuo tikslu specialistas rekomenduoja į pagalbą pasitelkti dokumentų kamerą su integruotu mikroskopu, kuris leidžia dideliame ekrane parodyti tai, ką mokykloje kiekvienas žiūrėdavom pro atskirą mikroskopą. Modernios kameros lengvai pritaikomos skirtingų dalykų pamokose, jas paprasta pernešti iš vienos klasės į kitą.
„Naujausios technologijos sunkius mokymosi procesus gali paversti bent šiek tiek lengvesniais ir įdomesniais. Šaunu, kad vis daugiau mokyklų keičia požiūrį ir diegiasi naujausias technologijas, tačiau šiai dienai progresas nepakankamai spartus, tad maksimaliai išnaudoti savo potencialą tiesiog neturime“, – pastebi M. Nemickas.
Tačiau kalbant apie mokyklose diegiamas naujausias technologijas, svarbu nepamiršti ir mokinių sveikatos, kurią sugadinti labai lengva.
„Mūsų kompanija ypatingai daug dėmesio skiria mokymo ir mokymosi produktų diegimo edukacijai. Esame sukūrę specialią programą, kuri leidžia deramai paskaičiuoti kokios raiškos produktai tinka klasei“, – pabrėžia „Epson Europe“ verslo plėtros Baltijos šalims vadovas.
Ne mažiau dėmesio japonų gamintojai jau daugelį metų skiria ir tvarumo standartams, kurie Europoje tik dabar pradedami aktyviai diegti. Kaip teigia „Epson Europe“ atstovas, svarbu, kad ne tik produktai atitiktų tvarumo standartus, tačiau ir mokiniai būtų šviečiami, kodėl tvarūs produktai yra pranašesni: „Jeigu mokiniams bus tik pasakojama apie tvarius produktus, o pamokų metu bus naudojama įranga, neatitinkanti aukščiausių standartų – vaikai neturės pavyzdžio ir įpročio naudoti tvarius gaminius“.
Užsakymo nr.: PT_88894807