Vietoj studijų Prancūzijoje – gyvenimą nulėmusi avarija
„Studijavau Vilniuje, anuometiniame pedagoginiame universitete politologiją. Baigdama bakalauro studijas, pagal mainų programą išvykau į Prancūziją. Viena universiteto dėstytoja, kurios šeimoje ir gyvenau, mane labai skatino magistro studijoms rinktis būtent šią šalį. Taip ir įvyko: susiradau Liono universitetą, išlaikiau egzaminus ir įstojau į magistratūrą“, – daugiau nei dvidešimties metų senumo įvykius prisimena J. Kazlauskienė.
Tačiau gabiai merginai planus studijuoti Lione teko pamiršti. Likus kelioms dienos iki išvykimo, ji kartu su draugais nutarė leistis į žygį dviračiais – būtent tokį atsisveikinimo renginį suplanavo jauni žmonės. Tačiau išvyką nutraukė avarija.
„Patyriau daugybę rimtų sužalojimų, mėnesį buvau prikaustyta prie lovos. Supratau, kad svajonę apie studijas užsienyje teks pamiršti“, – pasakoja J. Kazlauskienė.
Anot jos, esminis veiksnys, dėl kurio teko atsisakyti tolesnių studijų užsienyje, buvo finansinis: Jelenos tėvai neturėjo galimybių mokėti už studijas ir pragyvenimą, tad ji planavo studijuodama dirbti, jau buvo susiradusi darbą. Tačiau trauma tokių galimybių nepaliko.
Jelena sako, jog jai itin įstrigo tėčio žodžiai, pasakyti prie jos lovos ligoninėje. Jis prasitarė besigailintis, jog neapdraudė dukros gyvybės draudimu – juk išmoka būtų leidusi jai siekti savo svajonių, studijuoti.
Tačiau laiko atgal neatsuksi. Atsigavusi Jelena ėmė ieškotis darbo Lietuvoje. „Taip jau sutapo, kad pirmasis pasiūlymas buvo finansų konsultanto pozicija. Mano pačios istorija buvo pavyzdys, koks svarbus yra gyvybės draudimas, norėjau, kad kitiems nesikartotų panašios situacijos. Supratau, kad tai labai atsakinga veikla“, – apie netikėtą profesinį posūkį pasakoja J. Kazlauskienė.
Prasmės jausmas ir klientai motyvuoja tobulėti ir veikti
„Allianz Lietuva“ finansų konsultantė klientų finansiniu saugumu rūpinasi nuo 2003 metų. Ji sako iš karto pajutusi savo pasirinkimo prasmę, be to, savo profesinio pastovumo priežastimi nurodo ir klientus:
„Yra tokių, su kuriais esu nuo pat savo veiklos pradžios. Dabar jau ateina draustis jų vaikai bei anūkai. Iš asmeninės konsultantės pamažu tapau šeimos finansų konsultante. Neįsivaizduoju, kaip visą tą įdirbį, tuos žmones galėčiau palikti. Jie man yra be galo svarbūs.“
J. Kazlauskienė tikina, kad į savo veiklą žvelgia ne kaip į profesiją, kur svarbūs skaičiai ir duomenys. Jai svarbiausias yra ryšys su klientais, o labiausiai motyvuoja pamačius, jog pasiūlytas draudimas jiems atnešė realios naudos. Specialistė sako, jog kai kurios istorijos įsirėžia labai giliai į atmintį.
„Pamenu klientę, kuri buvo apsidraudusi pati ir dar apdraudusi dukrą „Studento“ draudimu. Kai mergaitė buvo vos 11-kos, žuvo mama. Po moters mirties gyvybės draudimo išmoką gavo buvęs jos vyras, jis investavo pinigus į verslą, kuris bankrutavo. Tačiau sulaukusi 19-kos metų, toji mergina gavo studijoms skirtą išmoką ir ją panaudojo mokslams. Tai buvo vieninteliai mamos pinigai, kurie tuo metu jai itin pravertė“, – gyvenimišką istoriją pasakoja finansų konsultantė.
Ji primena, kad „Studento“ draudimas ypatingas tuo, jog net ir netekus vieno ar abiejų tėvų, vaiko sutartis nenutrūksta; nors ir nėra naujų įmokų, tačiau pinigai toliau investuojami, o išmokami tik draudžiamajam vaikui sulaukus 19 metų amžiaus. Tos išmokos negali gauti nei kažkuris iš tėvų, nei globėjai, nei jokie kiti giminaičiai – tik pats suaugęs vaikas.
Svarbiausia – girdėti žmogų
J. Kazlauskienė neslepia, kad finansų konsultanto kasdienybėje tokios situacijos yra pačios sunkiausios.
„Prie nelaimių neįmanoma priprasti. Klientai man nėra statistiniai vienetai, ypač, kai daug metų bendrauji su žmogumi, pažįsti jo šeimą ir staiga išgirsti, jog jo nebėra ar užklupo sunki liga. Būna tikrai sunku“, – prisipažįsta ji.
Tačiau apsidraudusių ir nelaimės ištiktų žmonių artimieji bent jau išvengia finansinių problemų.
„Finansų konsultanto profesija kažkuo panaši į mediko. Mes irgi turime nustatyti savotišką diagnozę, t. y. išsiaiškinti kliento poreikius ir išrašyti jam tinkamą receptą – teisingą ilgalaikį finansinį planą“, – apie vieną pagrindinių gero finansų konsultanto kompetencijų kalba pašnekovė.
J. Kazlauskienė įsitikinusi, kad planuojantiems pasirinkti šį kelią ypač svarbi yra empatija, nes tikrai nepakanka mokėti dirbti kompiuteriu ir žongliruoti skaičiais.
„Kai dirbi su žmonėmis, būtina gebėti juos išklausyti, išgirsti ir labai detaliai išsiaiškinti jų poreikius, kad galėtum pasiūlyti optimalius sprendimus, maksimaliai užtikrinančius klientų finansinę ateitį, – svarstantiems apie finansų konsultanto profesiją pataria pašnekovė. – Konsultuojant dar tenka išgirsti klientų abejonių dėl draudimo, neva, jam mirus nebebus svarbūs tie pinigai. Tačiau visuomet kartoju: gyvybės draudimu draudžiamės ne dėl savęs, o dėl savo mylimų artimųjų, kad šie, išgyvendami netektį, nebūtų priversti rūpintis dar ir finansinėmis problemomis.“
Finansiškai raštingi klientai ir mitai iš praeities
Lygindama savo veikos pradžią ir dabartinius laikus, J. Kazlauskienė sako stebinti didžiulį pokytį – žmonės tapo finansiškai gerokai raštingesni:
„Retai tenka sutikti žmonių, kurie nebūtų girdėję apie investavimą ar gyvybės draudimą. Su klientais dabar kalbame ne apie tai, kodėl taip svarbu yra draustis ir investuoti, bet diskutuojame apie būdus, kaip tai geriausia daryti ir kokia sutartis klientui būtų tinkamiausia.“
Ji džiaugiasi, kad žmonėms gerai žinomas ir „Allianz Lietuva“ kompanijos vardas: „Esame didžiulės „Allianz“ tarptautinės bendrovės, kuri veikia net 70 šalių, dalis. Šis vardas atspindi ne tik mūsų vidinę kultūrą, bet ir veikimą. Klientai gali jaustis saugūs, nes „Allianz“ valdo didžiulius pinigus bei veikia pagal griežtus standartus – investuojama tik į aukščiausią reitingą turinčių įmonių akcijas, kurios kotiruojamos Londono ir Niujorko biržose.“
Tačiau kokie bebūtų išprusę klientai, anot pašnekovės, vis dar gyvuoja keli mitai apie finansines paslaugas. Kaip bene dažniausią pavyzdį J. Kazlauskienė mini žmonių įsitikinimą, kad taupyti jie negalintys, nes uždirba mažai. Galvoja, jog atsidėti įmanoma bus tik tuomet, kai padidės jų pajamos.
Tačiau finansų konsultantės teigimu, realybė rodo, jog kuo daugiau uždirbame, tuo daugiau išleidžiame. Ji pataria apie 10 proc. nuo gautų pajamų atsidėti taupymui, o likusius planuoti, kur ir kaip išleisti.
„Jei nėra tikslaus finansinio plano, pasiryžimo taupyti, tai sutaupyti ir nepavyks“, – teigia J. Kazlauskienė.
Dar vienas populiarus įsitikinimas, su kuriuo tenka susidurti finansų konsultantams, – tai žmonių nuostata nekaupti pensijai papildomai, neva, tuomet pinigų reikės mažiau.
„Tai irgi mitas. Pasiūlau žmonėms įsivaizduoti, kad į pensiją jie išeina rytoj. Ar labai pasikeistų jų poreikiai, įpročiai? Pagalvokime, kada mes išleidžiame daugiau pinigų – darbo dienomis ar savaitgaliais, per atostogas? O juk vieną dieną sulauksime ilgiausių savo gyvenimo atostogų ir tam reikia tinkamai pasiruošti, kad jaustumėmės finansiškai stabilūs“, – pataria „Allianz Lietuva“ finansų konsultantė J. Kazlauskienė.